Iš psichiatrės kėdės į Stokholmą... Nobelio

Eimantas Šaulitis
2019-10-17
Po dviejų dešimtmečių pertraukos Nobelio literatūros premija vėl teko lenkų rašytojai. Pirmieji Olgos Tokarczuk (57 m.) kūriniai užgimė prieš kelis dešimtmečius, tebesėdint psichiatro kėdėje. Šiandien staigaus pripažinimo užsienyje sulaukusi rašytoja gimtinėje laikoma kontraversiška asmenybe.
Iš psichiatrės kėdės į Stokholmą... Nobelio
Nobelio literatūros premijos laureatė Olga Tokarczuk – ne tik rašytoja. Ją taip pat drąsiai galime pavadinti aktyviste. Moteris dalyvavo homoseksualų eitynėse, kurias Lenkijoje tiksliau būtų pavadinti politinėmis manifestacijomis nei paprasčiausiais meilės paradais. Aiškiai girdima lygių lyčių teisių propaguotoja, gyvūnų gynėja ir dėl klimato krizės susirūpinusi pasaulio pilietė.

Jautėsi prasčiau nei pacientai
Būsima rašytoja užaugo nedideliame vakarų Lenkijos miestelyje. Abu Olgos tėvai buvo lenkų literatūros mokytojai, kairuoliškų pažiūrų intelektualai. Namuose būta pilna knygų, tad mintis apie rašytojos kelią Olgai toptelėjo dar ankstyvame amžiuje. Tiesa, atėjus laikui pasirinkti karjeros kelią mergina ėmė ir sumaištavo prieš tėvus. Olgą užvaldė romantizuota mintis apie galimybę padėti žmonėms, tad mergina kibo į psichologijos studijas.
 
„Devinto dešimtmečio Lenkija buvo niūri šalis. Galiojo karo padėtis, parduotuvės tuščios, visuomenę kaustė kolektyvinė depresija. Taigi psichologija buvo vienas būdų pabėgti nuo tikrovės“, – prisimena O.Tokarczuk. Studijų metais rašytoja savanoriavo, anksti pradėjo dirbti su pacientais. 1985 m. Varšuvos universitetą baigusi moteris įsidarbino terapeute sutrikusios raidos vaikų centre. O.Tokarczuk netrukus ištekėjo už kolegos psichiatro Romano Fingo ir susilaukė sūnaus. Tuo pačiu metu dirbo psichinės sveikatos klinikoje. Čia ji specializavosi gydant priklausomybes.

Kiek vėliau Olga ėmėsi privačios praktikos, tačiau netrukus suprato nesanti drėbta iš psichiatrės darbui tinkamo molio. „Jaučiau, kad netrukus tapsiu labiau chaotiška ir pasiligojusi nei mano klientai. Užsiėmimų metu susimąstydavau: „Tu skundiesi, kad turi problemų dėl nerimo ir miego? Leisk man tau papasakoti apie nerimą – aš nemiegojau jau kelias dienas!“ – sprendimą palikti darbą su pacientais ir atsidėti literatūrai motyvavo rašytoja.
 
Idėja kilo laukiamajame
Nėra abejonės - literatūriniu keliu pasukusiai moteriai jos specialybinis išsilavinimas tapo kūrybos atspirties tašku. Studijų metais Olga ypač susidomėjo Karlo Gustavo Jungo idėjomis. Šveicaro mokymas apie kolektyvinę pasąmonę pastebimas ir jos kūryboje. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad O.Tokarczuk terapeutės patirtis įsiliejo į jos tekstų stilių.
Tarptautinį pripažinimą rašytojai atnešusios knygos „Bėgūnai“ idėja autorei kilo gydytojo laukiamajame. „Laukiau kažkokio testo, galbūt kraujo tyrimo... Ir staiga suvokiau, kiek daug žinau apie tolimąjį kosmosą, planetų išsidėstymą ar Amazonės upės geografiją, tačiau nė nenutuokiu, kaip veikia mano kepenys. Kokios spalvos mano skrandis? Kiek turiu kraujagyslių? Supratau, kaip siaubingai mažai žinome apie savo kūnus“, – sakė rašytoja, kuri po šio epizodo metams išvyko į Amsterdamą studijuoti anatomijos istorijos.
 
Vis dėlto O.Tokarczuk – ne tik rašytoja. Ją taip pat drąsiai galime pavadinti aktyviste. Moteris dalyvavo homoseksualų eitynėse, kurias Lenkijoje tiksliau būtų pavadinti politinėmis manifestacijomis nei paprasčiausiais meilės paradais. Aiškiai girdima lygių lyčių teisių propaguotoja, gyvūnų gynėja ir dėl klimato krizės susirūpinusi pasaulio pilietė. Šios temos ryškios ir autorės knygose. Štai romanas „Vesk savo plūgą per mirusiųjų kaulus“ apibūdinamas kaip ekomisterija ar ekologinis trileris. Pagrindinei knygos veikėjai gyvūnai atrodo vertesni meilės nei žmonės, kurie išnaudoja, kankina ir žudo juos. Tiesa, jos pažiūros supriešinamos su ją supančių miestelio gyventojų, mat šie yra kraujo ištroškę medžiotojai.
 
Valdžios kritikė

Į platesnius vandenis O.Tokarczuk išplaukti leidusios knygos „Bėgūnai“ angliškas vertimas pasirodė tik užpernai. Tuomet rašytoja pradėjo užkariauti angliakalbį pasaulį. Tačiau gimtinėje rašytojos žvaigždė sužibo toli gražu ne vakar. Čia ji puikiai žinoma jau kelis dešimtmečius.
Liberaliajai Lenkijai atstovaujančios rašytojos įvertinimu viešai džiaugėsi ir šalies konservatyviojo sparno politikai. Prezidentas Andžėjus Duda premiją pavadino „didžia diena Lenkijos literatūrai“, o Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas priminė esąs karštas rašytojos kūrybos gerbėjas. Tuo metu Lenkijos kultūros ministras Piotras Glinskis prisipažino bandęs skaityti šviežiai iškeptos nobelistės knygą, tačiau nesugebėjęs jos pabaigti. Visgi po apdovanojimo jis žadėjo pasistengsiąs labiau.
 
Tačiau vargu ar politikų šypsenos buvo visiškai nuoširdžios. Apie Nobelio premiją O.Tokarczuk paskelbta likus vos kelioms dienoms iki parlamento rinkimų Lenkijoje. Jaroslavo Kačinskio vedamos dešiniojo sparno Teisės ir teisingumo partijos atstovai rinkiminėje kampanijoje žadėjo didesnius vaiko pinigus, mokesčių lengvatas mažiau uždirbantiems, pakelti pensijas ir minimalų atlyginimą. J.Kačinskis taip pat nesibodėjo užsipulti seksualines mažumas, atvirai atmetė vakarietiškas vertybes – visa tai su nebyliu Lenkijos katalikų Bažnyčios, ypač įtakingos tarp kaimiškų vietovių rinkėjų, palaiminimu.

 
Vasarą viešumoje pasirodė vaivorykštinę vėliavą laikančios rašytojos nuotrauka. Savo ruožtu, šalies valdantieji LGBT judėjimą apibūdina kaip lenkiškosios kultūros griovėją. Tarptautinio dėmesio sulaukusi O.Tokarczuk nepraleido progos išreikšti poziciją prieš sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus. Ji paragino lenkus priimti išmintingą sprendimą renkantis „tarp demokratijos ir autoritarizmo“. Niekam nekilo abejonių, kad rašytoja pasisakė prieš tolesnį J.Kačinskio partijos valdymą. Žaibai tarp valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos bei O.Tokarczuk laksto nuo seno. Rašytoja sulaukia karštos konservatyvių jėgų pagiežos dėl kritiško požiūrio į šalies praeitį. Autorė nevengia kalbėti ir valdžios stigmatizuojama antisemitizmo tema.
Rašytojos vizitinė kortelė - virvutėmis susuktų plaukų šukuosena. Jos stilius, glūdi gilioje Lenkijos istorijoje, tad šiai liberalios rašytojos išvaizdos detalei abejingi likti negali net ir konservatyvių pažiūrų lenkai. Viename interviu O.Tokarczuk netgi juokavo, kad žmonės ją ėmė pastebėti tik po to, kai ji susipynė plaukus.

 
Tarp kitko
Olgos Tokarczuk įvertinimą ypatingai pažymėti nusprendė Vroclavo miestas, kuriame ji gyvena. Visą savaitgalį miestiečiai ir jo svečiai galėjo nemokamai keliauti viešuoju transportu parodę rašytojos knygą. Savo ruožtu šalies finansų ministras patikino, kad nuo rašytojai įteikiamos piniginės premijos nebus nuskaičiuotas pajamų mokestis. O. Tokarczuk yra penktoji lenkų rašytoja, gavusi Nobelio literatūros premiją. Praeityje ja apdovanoti Henryk Sienkiewicz, Władysław Reymont, Czesław Miłosz and Wisława Szymborska. Be to, O. Tokarczuk tapo viena iš dviejų vis dar gyvų lenkų Nobelio premijos laureatų. Kitas – už Taiką apdovanotas buvęs šalies prezidentas Lechas Valensa.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica