Sportui namų nereikia 
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pabėgėliams suteikė galimybę dalyvauti žaidynėse, o tokią idėją palaikė dauguma Jungtinių Tautų organizacijos narių. „Mes norime pasiųsti palaikymo ir vilties žinutę pabėgėliams“, - tvirtina komiteto prezidentas Thomas Bachas.
 
Jie kovos ne dėl gimtųjų šalių, bet dėl pirmosios kada nors surinktos pabėgėlių komandos. Iš viso keturiasdešimt trys žmonės pretenduoja patekti į olimpines žaidynes. Komandą sudarys nuo penkių iki dešimties sportininkų. Rugpjūčio 5-ąją jie išdidžiai pražygiuos Marakanos stadione su olimpine vėliava. Atletų parade po jų pasirodys žaidynių organizatorės Brazilijos ekipa. Naujokai gyvens olimpiniame kaimelyje kartu su kitų šalių atstovais. Jiems bus pasiūtos uniformos, paskirti treneriai bei techniniai vadovai. Jeigu kuris nors iš atletų laimės aukso medalį, gros Olimpiados himnas.
 
TOK nusprendė įsteigti 2 milijonų JAV dolerių fondą pabėgėliams, prieš tai paprašiusi nacionalinių olimpinių komitetų įvardinti šių šalių pabėgusius geriausius sportininkus. Pere Miro, atsakingas už pabėgėlių pasirodymą, sako: „Mane giliai sukrėtė kiekvieno žmogaus istorija. Nemažiau sujaudino tai, koks reikšmingas šiems žmonėms sportas. Ne tik tiems 43-ims atletams, bet ir visiems, kuriuos tik esu sutikęs.“
 
Per daug karo ir mirčių
Dauguma atletų kilę iš Afrikos: Pietų Sudano, Etiopijos, Ugandos, Kongo, Ruandos, Burundžio bei Malio. Dalis kitų sportininkų – iš Sirijos, keletas – iš Irano bei Irako. Dėl medalių jie rungtyniaus plaukimo, dziudo, taekwondo bei šaudymo varžybose. Kol kas oficialiai patvirtinti trys atletai, galimai vyksiantys į Rio: septyniolimetis sirė plaukikė Yusra Mardini, iranietė taekwondo atletė Raheleh Asemani ir dziudo sportininkas Popole Misenga iš Kongo. Visus juos likimas nubloškė į skirtingus pasaulio kampelius. Y.Mardini treniruojasi Vokietijoje, R.Asemani – Belgijoje, o P.Misenga – Brazilijoje.
 
Vos prieš kelis mėnesius Y.Mardini ir jos vyresnioji sesuo Sarah pripučiamoje valtyje kartu su kitais pabėgėliais iš Turkijos keliavo į Graikiją. Perpildytoje valtyje daugelis nemokėjo plaukti, tačiau jiems pasisekė, mat Y.Mardini seserys ir kiti trys pabėgėliai vandenyje jautėsi kaip žuvys. Sportininkai šoko į jūrą ir, tempdami valtį virvėmis, likimo draugus saugiai nuplukdė į Graikijos Lesbo salas. Galiausiai Y.Mardini su seserimis nusigavo iki Vokietijos, kur vietinė labdaros organizacija padėjo susisiekti su plaukimo klubu, esančiu Berlyne netoli pabėgėlių centro. Šiuo metu jie treniruojasi baseine, kuris, beje, buvo pastatytas specialiai 1936-ųjų olimpiadai.
 
R.Asemani iš Irano pabėgo prieš ketverius metus, bet priežasčių neatskleidžia iki šiol. Dabar ji gyvena Belgijoje – dirba pašte ir treniruojasi kartu su Belgijos nacionaline taekwondo komanda. Kovodama po Pasaulinės Taekwondo federacijos vėliava Europos olimpiniame kvalifikaciniame turnyre sportininkė užsitikrino vietą Rio žaidynėse. „Daugybę kartų maniau, kad dėl politikos, vizos problemų ir pinigų stygiaus negalėsiu keliauti į kvalifikacinius turnyrus. Rio man yra svajonė. Viltis mane vedė į olimpiadą. Dabar aš atiduosiu viską, kad tik laimėčiau“, - pasakojo atletė.
 
P.Misenga naują gyvenimo puslapį atvertė prieš trejus metus. Prieglobstį rado Brazilijoje per 2013-aisiais vykusį pasaulinį dziudo čempionatą. Dabar jis treniruojasi su Brazilijos dziudo federacija. „Aš mačiau per daug karo ir mirties. Noriu nuo visko atsiriboti, kad galėčiau sportuoti. Aš atstovauju visiems. Gausiu medalį už visus pabėgėlius“, - tvirtai sakė P.Misenga.
 
Vilties ambasadoriai
Kenijoje, netoli Pietų Sudano sienos, įkurta pabėgėlių stovykla, kurioje gyvena net 180 tūkstančių žmonių. Pietų Sudanas – dar tik penktus metus skaičiuojanti valstybė, kurios nepaliauja niokoti civilinis karas. Mirė jau dešimtys tūkstančių ir mažiausiai du milijonai žmonių buvo atplėšti nuo savo namų. „Mane sukrėtė vaizdas, kaip žmonės gyvena toje stovykloje. Pagrindinė veikla, kuri juos motyvuoja ir įkvepia gyventi, yra sportas“, - pasakojo sausį ten lankęsis P.Miro.  
 
Tegla Loroupe, buvusi pasaulio maratono rekordininkė, nuvyko į šią stovyklą tam, kad išrinktų talentingiausius bėgikus. Geriausi sportininkai buvo perkelti į jos treniruočių centrą. Tarp atletų yra įvairiausių distancijų bėgikų – taip pat ir maratonininkas. Aštuoni iš jų turėtų atitikti olimpiados normatyvus. „Kiekvienas gali būti pabėgėliu, o dabar jie turi neįtikėtiną galimybę. Jie nori būti ambasadoriais“, - džiaugėsi buvusi rekordininkė.
 
Visai nesvarbu, ar nors vienas pabėgėlis laimės medalį – vien jų dalyvavimas yra reikšmingas. Lygiavertiškai varžydamiesi su kitų šalių sportininkais jie atkreips pasaulio dėmesį ir parodys, kad sportas ir olimpiniai principai – tai, kuo galima tikėti.
Parengė Saulė Norvilaitė
 
Tarp kitko
Per praėjusius metus į Europą atvyko daugiau negu milijonas migrantų. Daugiau negu 800 tūkst. žmonių atkeliavo per Turkiją ir Graikiją. Tarp jų – 455 tūkst. sirų ir 186 tūkst. afganų.
 
Pirmą kartą olimpinio deglo nešimo estafetėje dalyvavo karo pabėgėlis. Per Atėnuose įsikūrusią pabėgėlių stovyklą deglą nešė 27-erių Sirijos sportininkas Ibrahimas Al Husseinas.
Rio žaidynės vyks 2016-ų metų rugpjūčio 5-21 dienomis.