Tyrė tūkstančius senjorų
„Journal of the American Geriatrics Society“ paskelbti tyrimo, nagrinėjančio, kokį poveikį vyresniojo amžiaus žmonėms turi interneto naudojimas, rezultatai. Autoriai vidutiniškai 7,9 metų (o kai kuriuos – ir iki 17,1 metų) stebėjo 18 154 nesirgusių demencija suaugusiųjų, kurių amžius tyrimo pradžioje varijavo nuo 50 iki 64,9 metų, kognityvines funkcijas. Tyrimui besibaigiant, 4,68 proc. jo dalyvių demencija buvo visgi diagnozuota.
 
Suaugusieji dalyvavo Sveikatos ir išėjimo į pensiją tyrime. Kiekvienam dalyviui buvo užduotas klausimas: „Ar nuolat naudojatės pasauliniu žiniatinkliu arba internetu el. laiškams siųsti ir gauti ar bet kokiu kitu tikslu, pavyzdžiui, pirkti, ieškoti informacijos ar rezervuoti kelionę?“
 
Laikas – svarbu
Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kaip dažnai šie suaugusieji buvo prisijungę prie interneto – nuo visiško nulio iki daugiau nei aštuonių valandų per dieną. „2021-2022 m., tiriant senjorų gyvenimą internete, ryšys tarp laiko iki demencijos bei pradinio interneto naudojimo buvo stebimas naudojant konkrečios priežasties modelius „Cox“, – pasakoja tyrimo autoriai Gawon Cho, Rebecca A.Betensky bei Virginia W.Chang. – Taip pat išnagrinėjome interneto naudojimo bei išsilavinimo, rasės-etninės priklausomybės, lyties ir kartos sąveiką. Be to, ištyrėme, ar demencijos rizika skiriasi priklausomai nuo bendro reguliaraus naudojimosi internetu periodo, kad išsiaiškintume, ar tolesnis jo naudojimas prasidėjus senatvei moduliuoja tolesnę riziką. Galiausiai ištyrėme ryšį tarp demencijos rizikos bei kasdienio naudojimo valandų.“
 
Rezultatai taip pat parodė, kad didesnę demencijos riziką turėjo tie žmonės, kurie niekada nenaudojo interneto arba leido ten ilgiau nei dvi valandas iš eilės. Tad, panašu, teigiamas interneto poveikis taip pat priklauso ir nuo to, kiek laiko vyresnio amžiaus žmogus išbūna internete. Tiesa, tyrimo autoriai nefiksavo, ką būtent internete veikė jų tiriamieji – tai, galimai, taip pat galėjo turėti įtakos tyrimo išvadoms.
Tačiau pagrindinė išvada tokia: reguliarūs interneto vartotojai maždaug 43 proc. mažiau, palyginti su nereguliariais vartotojais, rizikuoja susirgti demencija.
 
Nei per daug, nei per mažai
Pasak Ramiojo vandenyno neurologijos instituto geriatrinės šeimos medicinos specialisto daktaro Scotto Kaiserio, nedalyvavusio šiame tyrime, „pastebėtas tam tikras mielas efektas, parodantis, jog naršant internete nuo pusvalandžio iki 2 valandų per dieną, sumažėja tikimybė susirgti demencija“. Ir pridūrė, kad pernelyg ilgas naršymo laikas, priešingai, neapsaugo ir net gali pakenkti.
 
S.Kaiseris yra vienas iš „Determined Health“ – organizacijos, kurios tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms stiprinti jų socialinius ryšius, įkūrėjas. Jis pastebėjo, kad jei vyresnio amžiaus žmonės „užsikabina už prastų naujienų“ arba nuolat naršo socialiniuose tinkluose, kuriuose gausu blogų naujienų, jie gali „labiau susidurti su neigiamais senėjimo vaizdais ir jaustis prastesni“. Per daug laiko, praleidžiamo internete, taip pat gali paskatinti nesveiką, sėslesnį gyvenimo būdą.
 
Kaip tai veikia
Pasak dr. S.Kaiserio, „mes žinome, kad norint apsaugoti mūsų smegenis ir sumažinti demencijos riziką, svarbu išmokti naujų dalykų“.
 
„Galime sakyti, kad naudojimasis internetu vyresniame amžiuje gali turėti tiesioginės pažinimo naudos, nes mokymasis ir naujų technologijų naudojimas gali stimuliuoti smegenis ir taip teigiamai paveikti žmonių pažinimo funkciją“, – jam pritaria Vakarų Londono universiteto mokslų daktaras dr. Snorri Bjornas Rafnssonas. Jis pabrėžia, kad vyresni suaugusieji gali naudotis internetu ieškodami bendros informacijos arba informacijos apie sveikatą. Telemedicinos atsiradimas yra dar viena priežastis vyresnio amžiaus žmonėms leisti laiką internete. Reguliarus interneto naudojimas taip pat gali būti naudingas socialiniam bendravimui su kitais.
 
Išrašyti senjorams dozę interneto
S.B.Rafnssono siūlymu, „vyresnio amžiaus suaugusieji turėtų būti skatinami mokytis naudoti naujas internetines technologijas bet kokiam tikslui“.
 
„Daug vyresnio amžiaus žmonių vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis, – aiškina jis, – įskaitant techninių įgūdžių trūkumą, išlaidas, socialinės paramos trūkumą ir kt. Šios kliūtys gali trukdyti daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pasinaudoti pažintinėmis ir socialinėmis naudojimosi internetu galimybėmis, o tai tikrai gaila.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!