Kai žemė slysta iš po kojų
„Vėžys visuomet skaudi diagnozė. Tam pasiruošti neįmanoma. Prieš dvidešimt šešerius metus išgirdus, kad man krūties vėžys, akimirkai žemė slystelėjo iš po kojų. Meluočiau sakydama, kad ligą priėmiau ramiai, be nervų ir ašarų. Buvo visko, tiesiog ateina akimirka, kai supranti, kad yra kaip yra. Žinoma, gali sėdėti kamputyje ir graužtis arba gali kovoti. Neužduodant klausimo: „Kodėl man?“ Juk medicina išgydo ir kur kas sunkesnius ligonius nei aš. Bent taip maniau tuomet. Nuomonės nepakeičiau ir šiandien. Tiesa, po kelerių metų, kai atrodė jog krūties vėžys įveiktas, išgirdau jog manyje apsigyveno kitas vėžys. Viskas iš naujo. Bet kaip matote, medicina šiandien gali be galo daug. Mėgaujuosi gyvenimu ir stengiuosi nuveikti ką nors gero“, - istoriją pasakoja Ingrid Kossler.
Moteris sako, kad vėžys jos šeimoje - būdinga liga. Todėl ji nusprendė sudaryti genetinį šeimos žemėlapį. „Kam? Noriu žinoti situaciją. Tiesa, kol kas jokių tikslių atsakymų neturiu, vyksta tyrimai. Nors daugiausia dirbu su krūties vėžiu, tačiau mane domina vis os onkologinės ligos. Tiesa, kalbant apie krūties vėžį medicinos mokslas gana toli pažengęs yra daug tiek veiksmingų tyrimų, tiek gydymo metodų vaistų ir panašiai, ko negalėčiau pasakyti apie kitas šios srities ligas“, - sako Ingrid.

Aršios diskusijos dėl biudžeto
Pasak Ingrid, nė viena moteris, serganti krūties vėžiu, neturėtų teises ginti viena ar apskritai užklupus šiai ligai kovoti viena. Tokia yra ir Švedijos krūties vėžio asociacijos misija. Ji įkurta prieš daugiau nei trisdešimt metų ir pati pradžia nebuvo labai lengva. „Tai, ką turime šiandien, kad mūsų klauso ir politikai, negali priiminėti sprendimų, susijusiu su onkologija, be mūsų pritarimo, -  ilgų dešimtmečių darbo vaisius. Ilgai kovojome, kol buvom pripažinti. Buvo dienų, kaip aš juokauju, kuomet miegodavome prie ministro pirmininko kabineto durų. Tik tam, kad būtume išklausyti. Tiesa, tai turbūt būtų aktualu ir Lietuvai, kol bandėme kovoti visi atskirai, krūties vėžio asociacija sau, prostatos vėžio sau, rezultato nepasiekėme. Turėjome susivienyti, kad visų pirma būtų priimta Nacionalinė vėžio programa, kad kaskart pasikeičiant politinei valdžiai nebūtų mažinami biudžetai ar išmetamos pradėtos prevencinės programos. Klausiate, ar taip buvo? Žinoma“, - sako Švedijos krūties vėžio asociacijos įkūrėja.
Pasak Ingrida, Švedijoje kaip ir kiekvienoje šalyje vyksta aršios diskusijos apie sveikatos biudžetą. „Pamenu, dar rengiant Nacionalinę vėžio programą teko įrodinėti ne tik, kam mūsų reikia, bet ir apskritai, kodėl reikia skirti didelius finansinius išteklius tiek onkologinių ligų prevencijai, tiek diagnostikai ir panašiai. Kilo nemažai nesutarimų ir dėl prevencinių programų. Apskritai, mane labiausiai piktina, kad jei kyla kokia ekonominė krizė, pirmiausia lėšos mažinamos sveikatos apsaugos sistemai. Kodėl? Matyt, kol žmonės patys nesusiduria su liga gal sunkiau suvokia, kodėl vienokie ar kitokie veiksmai itin svarbūs. Nežinau, sunku paaiškinti“, - apgailestauja I.Kossler.

Politikams stinga žinių
Anot Ingrid, įvairios asociacijos, kaip, pavyzdžiui, Švedijos krūties vėžio asociacija reikalingos tam, kad būtų lyg pacientų advokatai, kuriems patiems ginti teises yra sunku. „Šiuo atveju kalbu apie politinius sprendimus. Kad ir kokie išsilavinę, sukaupę nemažai patirties politikai bebūtų, kalbant apie ligas jų specifiką ir reikiamus sprendimus, be kurių nebūtų įmanomas nei efektyvus gydymas, nei prevencija, jiems vis dėl to pristinga žinių. O kai jų pristinga, gali būti priimami žalingi sprendimai, kuriuos vėliau be galo sunku ištaisyti. Nuolat tariamės su medikais, svarstome įvairias galimybes ir politikams pateikiame sukonkretinta informaciją su realiais ir efektyviais pasiūlymais. Žinoma, negaliu teigti, kad visi jie šimtu procentų ir patvirtinami, bet į juos visuomet atsižvelgiama ir bendrai ieškome sprendimų“, - sako Ingrid.
 

---

Lietuvoje
Vakar, trečiadienį, (spalio 15 d.) buvo minima – Pasaulinę krūties vėžio dieną – pasitikrinti dėl krūties vėžio Lietuvos moteris ragino jaunieji medikai, Lietuvos medicinos studentų asociacijos nariai, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.
„Ketvirtadalis Lietuvos moterų, 2011 m. susirgusių krūties vėžiu, dar neturėjo 50-ies, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė. – Tai iš tiesų didžiulė valstybinio svarbumo problema, nes šioms socialiai aktyvioms, dar vaikų neužauginusioms jaunoms moterims mes turime užtikrinti ir laiku atliktą diagnostiką, ir gydymo kokybę bei prieinamumą, ir, be abejo, gyvenimo kokybę po gydymo.“
„Krūties vėžio prognozė yra gana gera, palyginti su kitų piktybinių navikų, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė dr. Daiva Gudavičienė. – Lietuvoje krūties vėžiu susirgusiųjų išgyvenamumas gerėja dėl ankstyvesnio ligos diagnozės nustatymo, dėl plataus mamografinių tyrimų ir patikros programų įdiegimo, dėl taikomo efektyvaus gydymo. Žinoma, ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.“
2011 m. Lietuvoje krūties vėžys buvo diagnozuotas 1541 moteriai.
Jaunų moterų, nuo 30 iki 54 metų, grupėje krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine liga.
Tik 65,9 proc. naujų krūties vėžio atvejų liga diagnozuojama ankstyvųjų stadijų.
Apie 500 moterų į gydytojus kreipiasi, jau ligai pažengus.