Nusilpo per kelias dienas
 
Praėjusį mėnesį mokytoja vakarų Indijos mieste Punėje pastebėjo keistą šešerių metų sūnaus elgesį. „Ištryniau keletą žodžių ir paprašiau sūnaus juos perrašyti. Maniau, kad jis pyksta, todėl negali tinkamai laikyti pieštuko“, – pasakojo ji laikraščiui „Indian Express“.
 
Moteris nė neįtarė, kad silpnumas pirštuose yra pirmasis Giljeno-Barė sindromo (GBS) – retos autoimuninės ligos, sukeliančios raumenų silpnumą ir paralyžių, – požymis.
 
Po kelių dienų berniukas nebegalėjo pajudinti rankų ir kojų, tad buvo išvežtas į intensyviosios terapijos skyrių. Ligai progresuojant, jis prarado gebėjimą ryti, kalbėti ir net kvėpuoti – prireikė dirbtinio kvėpavimo.
Kaip skelbia BBC, šiuo metu vaikas sveiksta.
 
Ligos protrūkis Punėje
 
Nuo metų pradžios Punėje, švietimo ir informacinių technologijų centre, supamame pramoninių miestų ir kaimų, užregistruota per 160 GBS atvejų. Užfiksuoti jau penki mirties atvejai. Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu 48 pacientai yra intensyviosios terapijos skyriuje, 21 prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, 38 jau išrašyti ir sveiksta namuose.
 
Protrūkis Punėje siejamas su campylobacter jejuni bakterija. Ši yra viena dažniausiai pasitaikančių maisto sukeliamų infekcinių ligų pasaulyje ir pagrindinė GBS priežastis.
 
Mokslininkai pirmą kartą ryšį tarp bakterijos ir GBS pastebėjo 1990 m. Kinijos kaimuose. Tuose regionuose campylobacter jejuni buvo dažnai randama vištų organizmuose, o GBS protrūkiai įvykdavo monsūnų (sezoninių vėjų, kurie keičia kryptį kas pusmetį ir dažnai sukelia potvynius) sezonu, kai vaikai žaisdavo vandenyje, užterštame vištų ir ančių išmatomis.
 
Nacionalinio psichikos sveikatos ir neurobiologijos instituto mokslininkai Monojitas Debnathas ir Madhu Nagappa 2014-2019 m. tyrė 150 Giljeno-Barė sindromu sergančių pacientų. Tyrimas atskleidė, kad 79 proc. pacientų anksčiau sirgo infekcinėmis ligomis, o trečdalio organizme buvo rasta campylobacter bakterijų.
 
Neseniai panašūs protrūkiai užregistruoti ir kitose šalyse. 2023 m. pirmąjį pusmetį Peru pranešė apie daugiau nei 200 įtariamų GBS atvejų ir mažiausiai keturis mirties atvejus. Dėl to šalyje paskelbta nacionalinė sveikatos ekstremalioji padėtis. Du trečdaliai atvejų buvo susiję su campylobacter.
 
Ligos mechanizmas
 
Kaip teigia mokslininkai, sindromas prasideda tirpimu ar nejautra pėdose ir rankose, vėliau atsiranda raumenų silpnumas ir sąnarių judėjimo sunkumai. Simptomai pablogėja per dvi keturias savaites, paprastai paralyžiuodami rankas ir kojas. Mirštamumo rodiklis svyruoja tarp 3 ir 13 proc., priklausomai nuo būklės sunkumo ir sveikatos priežiūros kokybės.
 
Užsikrėsti GBS nėra paprasta. Egzistuoja specialus campylobacter bakterijos tipas, turintis cukrumi padengtą išorinį sluoksnį, kuris retais atvejais molekuline struktūra gali sutapti su žmogaus nervų ląstelių danga.
 
Kai paciento imuninė sistema puola šią bakteriją, ji gali klaidingai atakuoti ir nervų ląsteles dėl panašios dangos struktūros. Tačiau tik nedaugelis campylobacter bakterijų turi tokią dangą, panašią į nervų ląstelių.
 
„Maždaug vienas iš 100 campylobacter tipų turi GBS riziką. Ir tik vienas iš 100 užsikrėtusiųjų tokiu tipu suserga GBS. Taigi bendra rizika – apie 1 iš 10 tūkst.“, – aiškina profesorius Hughas Willisonas.
 
Specifinio GBS gydymo nėra, tačiau medikai taiko plazmos išskyrimą – kraujo filtravimą, siekiant pašalinti kenksmingus antikūnius, bei intraveninį imunoglobulinų gydymą.
 
Diagnozuoti ligą sudėtinga, nes nėra vieno konkretaus testo jai nustatyti. Gydytojai daugiausia remiasi klinikiniais požymiais. GBS simptomai gali būti panašūs į poliomielito, įvairių virusų ar kitų retų neurologinių ligų požymius.
 
Prevencijos priemonės
 
GBS dažniausiai pasaulyje plinta per nepakankamai apdorotą paukštieną, tačiau užsikrėsti galima ir per užterštą vandenį, kaip ir choleros ar salmoneliozės atveju. Kol kas neaišku, ar Punės protrūkį sukėlė užterštas vandentiekio vanduo ar užkrėsta mėsa.
 
„Punės miesto valdžia ėmėsi aktyvių veiksmų. Jie patikrino daugiau nei 60 tūkst. namų, paėmė 160 vandens mėginių ir ragina gyventojus gerti tik virintą vandenį, valgyti šviežią ir švarų maistą, vengti pusiau termiškai apdorotos vištienos ar avienos“, – rašoma BBC.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!