Neseniai patvirtinta pirmoji Ugandos sostinėje Kampaloje, tačiau jau 19-oji šalyje naujojo Ebolos protrūkio auka. Tai pranešė Ugandos sveikatos apsaugos ministerija. Jos atstovų teigimu, iš viso šalyje jau aptikti 54 Ebolos atvejai. 20 susirgusių žmonių (tarp jų buvo ir penki medikai iš pirmosios ligoninės, nuo kurios prasidėjo protrūkis) jau pasveiko.
Pasaulio sveikatos organizacija teigimu, šios ligos mirtingumas yra 41 100 proc.
Bandė slėptis nuo valdžios
Kampaloje miręs Ebolos ligonis šalies valdžiai jau buvo žinomas, kaip galimai kontaktavęs su virusu. Jis gyveno kaime už sostinės ribų ir, Ugandos sveikatos apsaugos ministrės dr. Jane Ruth Aceng teigimu, nuslėpęs tapatybę pabėgo iš savo kaimo bei kreipėsi į tradicinės medicinos gydytoją visiškai kitame šalies regione.
Deja, tradicinis gydymas nepadėjo ir pacientas praėjusį penktadienį (spalio 7 d.) mirė Kampalos Kiruddu nacionalinėje ligoninėje. Tiksli jo mirties priežastis – Ebola – oficialiai patvirtinta tik šią savaitę. Kol pacientas slapstėsi nuo valdžios, jis galėjo kontaktuoti su nemažu kiekiu žmonių, tačiau, dr. J.R.Aceng teigimu, visi šie 42 žmonės buvo nustatyti ir šiuo metu yra stebimi.
J.R.Aceng taip pat teigia, kad paciento sveikata besirūpinusios gydytojų komandos buvo budrios ir ėmėsi visų reikiamų apsaugos priemonių, kadangi į ligoninę jis atvyko jau sunkios būklės. Šiuo metu Kampaloje, ministrės teigimu, nebėra kitų patvirtintų Ebolos atvejų, nors sostinė ir aplinkiniai jos rajonai vis dar laikomi didelės rizikos zona.
Prasidėjo rugsėjį
Naujasis protrūkis prasidėjo rugsėjį Ugandos Mubende rajone, 80 km į vakarus nuo sostinės. Pirmasis atvejis buvo diagnozuotas 24 metų vyrui, kuris šiuo metu jau yra miręs, kaip ir likę šeši jo šeimos nariai. Tarp aukų taip pat yra keturi sveikatos priežiūros darbuotojai, įskaitant ir gydytoją iš Tanzanijos. Yra nuomonių, kad mirčių skaičius gali būti didesnis, nei nustatyta: Ugandos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, buvo dar 18 mirčių, susijusių su patvirtintais atvejais, tačiau mirusieji buvo palaidoti dar prieš oficialiai paskelbiant protrūkį ir pradedant tyrimus.
Medikai jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl tinkamų asmeninių apsaugos priemonių, tokių kaip pirštinės ir kaukės, trūkumo. Jie taip pat ragino Mubendės rajone paskelbti karantiną. Tačiau Ugandos prezidentas Yoweri Museveni atmetė šiuos siūlymus sakydamas: „Ebola neplinta kaip korona [virusas]“, nes tai nėra oru plintanti liga. Jis teigė, kad turgūs, mokyklos ir maldos namai liks atviri, bet paragino žmones laikytis asmeninės higienos ir vengti artimo kontakto.
Mubendės rajone, protrūkio epicentre, veikia 51 lovos gydymo įstaiga. Netrukus turėtų būti įrengtas antrasis objektas. Prezidentas Y.Museveni taip pat paragino į Mubendę išsiųsti dvi mobilias diagnozavimo laboratorijas, kad žmonėms nereikėtų keliauti atlikti tyrimų ir rizikuoti dar plačiau išnešioti virusą.
Kol kas nuo šios Ebolos atmainos nėra veiksmingos vakcinos, nes centrinėje Ugandoje cirkuliuojanti Sudano atmaina skiriasi nuo Zairo atmainos, apėmusios Vakarų Afriką ir Kongo Demokratinę Respubliką, kuriai vakcina sukurta. Ekspertai sako, kad nerealu manyti, jog Ebola kada nors bus išnaikinta, tačiau greitai veikiant ir veiksmingai atsekant kontaktus dabar tiesiog tapo lengviau užkirsti kelią krizei.
Kruvinasis virusas
Ebola – mirtina virusinė liga, kurios pradiniai simptomai gali būti staigus karščiavimas, stiprus silpnumas, raumenų ir gerklės skausmas. Vėlesnėse stadijose gali būti vėmimas, viduriavimas ir kai kuriais atvejais vidinis bei išorinis kraujavimas. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo dviejų dienų iki trijų savaičių. Ebola gali būti susijusi su kitomis ligomis, tokiomis kaip maliarija ir vidurių šiltinė. Liga plinta tarp žmonių tiesioginiu kontaktu su kūno skysčiais ir užterštoje aplinkoje. Ypač didelį pavojų kelia laidotuvės, jei gedintieji turi tiesioginį kontaktą su kūnu.
2014–2016 m. liūdnai pagarsėjusi Vakarų Afrikos Ebolos epidemija prasidėjo mažame pasienio kaimelyje Gvinėjoje. Pirmieji karščiavimo atvejai buvo užregistruoti Gvinėjos sostinėje Konakry, taip pat pietiniuose šalies regionuose 2014 m. vasario 9 d., tačiau Europos mokslininkų tyrimai, skirti nustatyti pirminį infekcijos šaltinį, parodė, kad viskas galimai prasidėjo 2 mėnesiais anksčiau pietiniuose Gvinėjos regionuose, prie sienos su Liberija. Manoma, kad pirmoji jos auka buvo dvejų metų berniukas, kuris mirė 2013 m. gruodį.
Paplitusi versija, kad natūralūs Ebolos viruso šeimininkai yra Pteropodidae šeimos vaisiniai šikšnosparniai. Virusas patenka į žmonių populiaciją per glaudų sąlytį su užkrėstų gyvūnų, tokių kaip šimpanzės, gorilos, vaisiniai šikšnosparniai, beždžionės, miškinės antilopės ir kiaulės, rastų negyvais ar sergančiais drėgnuose miškuose, krauju, sekretais, organais ar kūno skysčiais. Tada Ebola paplinta tarp žmonių artimo kontakto būdu (pažeistą odą ar gleivinę) per ligonio ar mirusiojo nuo ligos kraują ar kūno skysčius, per jo kūno skysčiais (pvz., krauju, išmatomis, vėmalais) užterštus daiktus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: