Gydytojas Hansas Roslingas (1948-2017) pasaulinį dėmesį pelnė įžvalgomis apie tai, kaip statistiniai duomenys gali padėti kovoti su pasauliniu skurdu ir sveikatos problemomis. Nepaisant to, jog prieš dvejus menus smalsų genijų pasiglemžė vėžys, anot kolegų, jo palikimas itin vertingas ir šiandien.
„Mūsų supratimas apie pasaulį klaidingas, paremtas išankstiniais įsitikinimais ir pasenusia informacija“, taip knygoje „Faktų galia“ teigia prieš dvejus metus vėžio palaužtas visuomenės sveikatos mokslų profesorius, tapęs vienu įtakingiausių žmonių pasaulyje Hansas Roslingas.
Dėmesys skurdui ir sveikatai
Kam neteko girdėti ar pačiam ištarti frazės, kad „seniau viskas buvo kur kas geriau“. Bet ar tikrai? Visuomenės sveikatos mokslų profesorius, tapęs vienu įtakingiausių žmonių, prof. Hansas Roslingas su tokiu teiginiu kategoriškai nesutiktų. Nors aplink yra nemažai blogų dalykų, padėtis pasaulyje gerėja. Tai iliustruoja mažėjantis kūdikių mirtingumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė bei gerėjantis sveikatos priežiūros prieinamumas.
Pasaulyje šis švedų gydytojas prieš dešimtmetį išgarsėjo įspūdingais animuotais pranešimais, pakeitusiais daugelio mąstymą apie šalių pažangą.
Kolegų teigimu, prieš beveik dvejus metus miręs H.Roslingas jų atmintyje išlieka kaip talentingas pasakotojas ir smalsus genijus, kurio rankose skaičiai uždainuodavo, o iš pažiūros sausa informacija apie pasaulio sveikatos ir ekonomikos tendencijas atgydavo. Paskutinė H.Roslingo kartu su sūnum Ola Rosling ir marčia Anna Rosling Rönnlund parašyta knyga „Faktų galia. Dešimt priežasčių, kodėl klystame mąstydami apie pasaulį ir kodėl viskas nėra taip blogai, kaip atrodo“ tapo bestseleriu, o Billas Gatesas teigė, jog tai viena iš dviejų jo mėgiamiausių knygų, kurią būtina perskaityti kiekvienam. Mančesterio universiteto tyrėja Nora Mzavanadzė pastebi, kad H.Roslingo indėlis į darnaus vystymosi teoriją ir praktiką svarbus todėl, kad atkreipia dėmesį į socialinius aspektus – skurdą ir žmonių sveikatą.
Ne viskas taip juoda
„Įsivaizdavimą, kad viskas blogėja, vadinu perdėtai dramatišku pasaulio suvokimu. Tai kelia stresą ir klaidina. Realybė tokia, kas dauguma pasaulio gyventojų gauna vidutines pajamas. Galbūt ne visi jie priklauso viduriniajai klasei, bet ir negyvena visiškame skurde. Jų vaikai lanko mokyklas, yra skiepijami. Per pastaruosius du šimtmečius vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei dvigubai. Nors susiduriame su dideliais iššūkiais, padarėme didžiulę pažangą“, - teigė H.Roslingas.
Jo marti A.Rosling Rönnlund su vyru O.Roslingu beveik prieš du dešimtmečius ėmėsi padėti Hansui Roslingui kurti kompiuterines vizualizacijas, kad sausi statistiniai duomenys taptų įdomesni. Paskaitose H.Roslingas stengėsi parodyti tai, kad pasaulio šalių padėtis keičiasi į gera. Dėl to jį net kartais kaltindavo perdėtu optimizmu. „Nesu nei optimistas, nei pesimistas, esu labai rimtas
galimybistas (angl.
possibilist). Tai - nauja kategorija, kai atsisakome emocijų ir vertiname pasaulį analitiškai“, – sakė jis.
Kai Anna su Ola atėjo į pagalbą knygą rašančiam H.Roslingui, profesoriaus sveikata buvo gera, tad vaikai buvo įsitikinę, kad jis galės dirbti dar daug metų. Tačiau netrukus profesoriui buvo diagnozuotas kasos vėžys. „Manau, Hansas Roslingas šiek tiek nerimavo, kad to, ką jis daro, gali nespėti užbaigti, bet jis buvo kilniaširdis ir su mumis apie tai nekalbėjo“, – sako A.Rosling Rönnlund.
„Mūsų supratimas apie pasaulį klaidingas, paremtas išankstiniais įsitikinimais ir pasenusia informacija. Savo ruožtu mūsų instinktas pastebėti tai, kas blogai, o ne tai, kas gerai, susijęs su trimis dalykais: pirma, mes netiksliai prisimename praeitį, antra, žurnalistai ir aktyvistai rašo tendencingus straipsnius, trečia, mes manome, kad kol padėtis yra bloga, būtų beširdiška sakyti, kad ji gerėja“, taip knygoje teigia H.Roslingas.
Apie knygą
Knygoje vienas įtakingiausių pasaulio žmonių, TED fenomenas Hansas Roslingas drauge su ilgamečiais bendradarbiais Anna ir Ola siūlo radikaliai naują požiūrio į pasaulį metodą. Jie išskiria dešimt dalykų, iškreipiančių mūsų požiūrį: mes labai linkę dalinti pasaulį į dvi dalis („mes“ ir „jie“), šiurpti nuo žiniasklaidos, kuri bando valdyti mus baimės kupinomis antraštėmis, neteisingai suvokti progresą (pasaulis eina vis blogyn). „Factfulness“ – tai duomenų naudojimo būdas, apie kurį nieko nežinojote: duomenys kaip terapija. Tai supratimas, veikiantis kaip proto ramybės šaltinis. Nes pasaulis nėra toks dramatiškas, kaip jums atrodo.
H. Roslingo knyga „Faktų galia“ – tarsi statistika, paremta paguoda visiems, kurie linkę pernelyg nerimauti. Skamba neįtikėtinai, tačiau tai - tiesa. Autorius duoda mums žinių ir įrankius, kuriuos pasitelkę, galėsime nustoti skirstyti pasaulį į juodą ir baltą, kraupti dėl vis didėjančių grėsmių ir pamatyti, kad viskas yra daug geriau, nei manėme.
Interviu
Savaitinis žurnalas TIME kalbino Billą Gatesą apie tai, kodėl H.Roslingo knyga
ir jos autorius tokie ypatingi.
–
Hanso Roslingo „Faktų galią“ pavadinote viena reikšmingiausių perskaitytų knygų. Kuo ji ypatinga?
- Jis tikėjo, kad pasaulis stipriai pažengė į priekį, ir norėjo, kad apie tai žinotų visi. Knyga - jo paskutinės pastangos padėti žmonėms pažinti sritis, kur reikalai gerėja, apie tai kalbėti. Joje aiškiau nei beveik visose kitose mano skaitytose knygose išdėstoma, kodėl žmonėms taip sunku suvokti pažangą. Maža to, H.Roslingas pateikia aiškų ir įgyvendinamą patarimą, kaip įveikti šališkumą ir į pasaulį žvelgti objektyviau. Tai - informatyviausia, labiausiai lavinanti mano skaityta knyga.
- Bet jei pasaulis keičiasi į gera, nepaisant to, kad žmonės galvoja priešingai, ar verta investuoti laiką jų požiūriui pakeisti?
- Pažangą paspartinti lengviau, kai žinai, kad daug pasiekei. Jei netiki, kad pasaulis gerėja, viskas atrodo tragiška, galvoji, kad neįmanoma nieko padaryti. Tačiau žmogus, kuris žino, kiek daug reiškia pažanga, įvertinęs blogą kokios nors srities situaciją pagalvos, ką čia nuveikus, kad būtų geriau? Hansas mėgo save vadinti „galimybistu“, ir tai geriausiai jo pasaulėžiūrą apibūdinantis žodis. Jis tikėjo, kad viskas ne bus gerai, bet gali būti gerai. Tokie „galimybistai“, nelaukia, kol kas nors pagerės, – jie dairosi sričių, kur vyksta pažanga, ir išsiaiškina, kaip tą gerąją patirtį pakartoti kitur.
- Ko tikitės iš šios knygos, kaip dalies H.Roslingo palikimo?
- Hansas buvo žinomas kaip statistikos žmogus, tačiau iš tikrųjų jo pažiūros buvo kur kas platesnės. „Faktų galios“ pabaigoje autorius sako, kad daugumą to, ką sužinojo apie pasaulį, išmoko ne studijuodamas statistinius duomenis, bet leisdamas laiką su žmonėmis ir diskutuodamas apie pasaulį. Tikiuosi, kad knyga įkvėps žmones į pasaulį žvelgti smalsiai ir atviromis akimis, kaip tą darė Hansas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: