Negalia – ne kliūtis karjerai
Naujasis sveikatos ir socialinės apsaugos ministras, „Syriza“ partijos narys Panagiotis Kouroumplis – išties išskirtinė asmenybė Graikijos vyriausybėje. Jo gyvenimas ir karjera paženklinta ne tik skaudžiais išbandymais, bet ir profesiniu pripažinimu bei asmenine sėkme.
Būdamas dešimties jis rado Antrojo pasaulinio karo laikų granatą, kuriai sprogus būsimasis politikas prarado regėjimą.
Vis dėlto negalia nesutrukdė P.Kouroumpliui studijuoti bei aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dar mokykloje pasižymėjęs gabumais, studijuodamas universitete jis tapo regėjimo negalią turinčių jaunuolių organizacijos lyderiu. P.Kouroumplio vadovaujamas judėjimas rūpinosi regėjimo negalią turinčiais vaikais bei vyresnio amžiaus žmonėmis, kovojo už neįgaliųjų galimybes integruotis į visuomenę.
Negalia aktyviam jaunuoliui netrukdė siekti ir mokslo aukštumų. P.Kouroumplis universitete įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, o vėliau už iniciatyvas žmogaus teisių gynimo srityje gavo keletą šalies ir užsienio valstybių apdovanojimų. Gerų idėjų nestokojantis vyras save atrado ir politikoje. Nepabūgęs galimo visuomenės požiūrio į neįgalumą, P. Kouroumplis dalyvavo Graikijos partijų veikloje, o 2009 m. tapo pirmuoju neregiu Graikijos parlamentaru. 2015 m. sausį, po partijos „Syriza“ pergalės rinkimuose, Panagiotis Kouroumplis paskirtas sveikatos apsaugos ministru bei įėjo į istoriją kaip pirmas negalią turintis šalies vyriausybės narys.
 
Pažadų negailima
Tiek partija „Syriza“, tiek ir pats naujasis ministras negaili kritikos ankstesnės vyriausybės vykdytai taupymo politikai. Nepaisydami to, kad ankstesniems šalies vadovams didelių valstybinio sektoriaus „karpymų“, kurių reikalavo milijardus paskolinę užsienio kreditoriai, dėka pavyko išvengti Graikijos bankroto, išlaidų mažinimas skaudžiai atsiliepė visuomenei.
Sveikatos apsaugos sektorių taupymas palietė itin stipriai – per krizę buvo mažintas šios srities finansavimas, iš darbo atleista tūkstančiai gydytojų ir medicinos personalo, apmokestinta dalis paslaugų, panaikintas sveikatos draudimas ilgalaikiams bedarbiams. Tačiau P.Kouroumplis žada, kad šie laikai jau praėjo, ir nebegalima daugiau taupyti gyventojų sveikatos sąskaita.
Tapęs ministru graikas taip pat pabrėžia, kad planuojama didinti medicinos personalo skaičių priimant į darbą naujų žmonių, įtraukti į draudimo sistemą neapdraustus asmenis, grąžinti vaistų kompensacijas. Be kita ko, naujasis ministras numatęs modernizuoti sveikatos priežiūros programas švietimo, šeimos planavimo, visuomenės sveikatos srityse.

Situacija – apgailėtina 
Nors dar ne visiškai aišku, iš kur naujasis ministras gaus lėšų visoms šioms reformoms įgyvendinti, permainos atrodo vis labiau būtinos, nes šios šalies sveikatos apsaugos sistema per keletą metų atsidūrė situacijoje, kuri atsiskleidžia ne tik politikų kalbose ar oficialioje statistikoje, bet ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiuose.
Medikai, dirbantys nemokamoje labdaringoje klinikoje, leidiniui „The Telegraph“ pasakoja tokių dalykų, kokie Atėnuose vyksta dabar, niekada anksčiau šioje šalyje nebuvo matę. Pasak jų, klinikos pacientai – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji kenčia nuo prasto, nevisaverčio maisto sukeltų sveikatos problemų.
Pediatras dr. Georgeas Tomaras, dirbantis šioje, Prancūzijos labdaros organizacijos „Medecins du Monde“ įsteigtoje klinikoje, prisipažįsta, kad prieš penkerius metus nebūtų pagalvojęs, jog Graikijoje gali susidaryti tokia situacija.
Pasak mediko, dėl nevisaverčio maisto labai suprastėjo jo pacientų sveikata. Tačiau G.Tomaras tikina, kad tai – ne vienintelė problema. Teigiama, kad tūkstančiai vaikų neskiepijami nuo pavojingų ligų, nes tėvai paprasčiausiai neturi tam lėšų. Dar vieną problemą atskleidė tos pačios klinikos gydytoja Liana Maili. Medikė pabrėžia, kad trečdalis Graikijos gyventojų neturi sveikatos draudimo, kartu ir galimybės gauti paslaugas. „Sveikatos apsaugos sistema Graikijoje nebeegzistuoja. Nors čia yra ligoninių, tačiau jose nėra vaistų ar medicinos prietaisų, nors yra klinikų, tačiau jose nėra personalo“, – pabrėžė ji.
 
Komentaras
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda:

- Rinkiminiai pažadai, tiek sveikatos apsaugos, tiek ir kitose srityse, kurioms naujoji vyriausybė žada skirti didelį finansavimą, reikštų tik vieną – tolesnį biudžeto deficitą. Be to, šiems planams reikia labai daug pinigų, nes numatyta steigti naujas darbo vietas, kelti atlyginimus, tačiau lėšų biudžete nėra. Privataus kapitalo rinkoje šiuo metu nematau didelių galimybių Graikijai pasiskolinti, o Europos valstybės ar kiti kreditoriai taip pat atrodo nenusiteikę duoti papildomų milijardų. Yra teorinė galimybę grįžti prie nacionalinės valiutos, tačiau tai labai brangiai kainuotų ir ilgai užtruktų, nes reikėtų įgyvendinti daug pokyčių, todėl toks variantas taip pat kažin ar įmanomas. Dėl dabartinės šalies situacijos tiek sveikatos apsaugos ministro, tiek ir jo partijos  pažadai yra populistiniai ir sunkiai įgyvendinami.
 
Tarp kitko
Iki krizės Graikijos sveikatos apsaugos sistema buvo aukšto lygio. Pagal PSO duomenis, 2000 m. šios šalies sveikatos apsaugos sistema pasaulyje užėmė 14 vietą ir lenkė tokias šalis kaip Vokietija ar D. Britanija.