Europiečiai prieš virusus vis dar kovoja gerdami antibiotikus

Aneta Vaitkienė
2023-01-16
Kai antibiotikams atsparios bakterijos sukelia infekcijas, šios sunkiau ir ilgiau gydomos, gali susiformuoti sudėtingos ligos komplikacijos. „Eurobarometro“ Europos Sąjungoje atliekamos apklausos rodo, kad visuomenės informavimas apie nereikalingą antibiotikų vartojimą ir iš jo kylančias grėsmes vis dar nepakankamas.
Europiečiai prieš virusus vis dar kovoja gerdami antibiotikus
Didelė dalis apklausose dalyvavusių ES gyventojų pasakojo vartoję antibiotikus tada, kai jie nebuvo mediciniškai indikuotini, pavyzdžiui, sirgdami virusinėmis infekcijomis

Grėsmė plinta tyliai
 
Viena didžiausių grėsmių pasaulio žmonių sveikatai – tai atsparumas antibiotikams, vaistams, užkertantiems kelią bakterinėms infekcijoms ir jas gydantiems. Pasikeitus genetinei bakterijų struktūrai, jos įgauna savybių, slopinančių vaistų veikimą. 


L.S. skaičius:
25 – tiek tūkst. mirčių kasmet Europos Sąjungoje skaičiuojama dėl antimikrobiniams vaistams atsparių bakterijų.
Deja, šiuo metu, užuot greitai ir kruopščiai pažabojant bakterijų atsparumą antibiotikams, atsitinka greičiau priešingai. Daugelį įprastų ir lengvai išgydomų bakterinių ligų, tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė, septicemija ir per maistą plintančios ligos, gydyti tampa daug sunkiau. Kai kurių turimais vaistais išgydyti jau nebeįmanoma – paimkime kad ir pernelyg sparčiai Europoje plintančią daugeliui vaistų atsparią tuberkuliozę. Ši tendencija blogėja daugelyje šalių, kuriose antibiotikų galima įsigyti be recepto arba nėra sukurta standartinių infekcinių ligų valdymo protokolų, kas savo ruožtu pasitarnauja tam, kad ir sveikatos priežiūros darbuotojai pernelyg dažnai rekomenduoja vartoti antibiotikus, ir pati visuomenė yra linkusi jais piktnaudžiauti.
 
Ironiškai pagerino statistiką
 
ES Komisija, siekdama suprasti visuomenės žinių, požiūrio apie antibiotikus ir elgesio skirtumus, parengė keletą tyrimų, kuriuos pradedant nuo 2009 m. atliko Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas. Paskutinioji – ketvirtoji – praėjusių metų apklausa apėmė tokias sritis kaip antibiotikų vartojimas per pastaruosius metus tarp visuomenės, nurodant vaistų gavimo priežastis ir būdus; antibiotikų vartojimas ir rizikos suvokimas; aktualią informaciją ir norą sužinoti daugiau; antibiotikų naudojimas gyvūnams; ir su COVID-19 susijęs antibiotikų vartojimas.
Naujausia „Eurobarometro“ ataskaita rodo, kad 2021 m. antibiotikų vartojimas ES buvo mažiausias per 12 metų, o prieš tai buvęs tyrimas liudijo, kad 2018 m. antibiotikų vartojo 32 proc. Europos gyventojų. Išsakoma prielaida, kad staigų sumažėjimą lėmė 2019 m. koronavirusinė (COVID-19) pandemija, mat dėl jos atsiradus priverstinei socialinei izoliacijai, smarkiai sumažėjo kvėpavimo takų ir kitų infekcijų skaičius.
Teigiama, kad geriamuosius antibiotikus per pastaruosius metus vartojo mažiau nei kas ketvirtas europietis, tačiau šis sumažėjimas nėra vienodas. Pavyzdžiui, Maltoje antibiotikus vartojo 42 proc. gyventojų, o Vokietijoje ir Švedijoje – tik 15 proc. Labiausiai vartojimo sumažėta Italijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Kipre, o štai Liuksemburge – priešingai, vartojimas išaugo 2 proc.
 
Nepagrįstas vartojimas kelia nerimą
 
Nerimą kelia tai, kad beveik vienas iš 11 antibiotikų vartojimo atvejų buvo be recepto, ir tokių atvejų šiek tiek labiau dažnėja tarp tų žmonių, kurie neturėjo tinkamų ir stabilių pajamų. Maža to – didelė dalis apklausose dalyvavusių gyventojų pasakojo vartoję antibiotikus tada, kai jie nebuvo mediciniškai indikuotini, pavyzdžiui, sirgdami virusinėmis infekcijomis.
Apie 12 proc. respondentų nurodė vartoję empirinius antibiotikus nuo bronchito. Beveik 30 proc. respondentų teigė vartoję antibiotikus nuo peršalimo, gripo ar koronavirusinės ligos. Ši frakcija buvo padalinta tarp trijų atitinkamai 11, 12 ir 9 proc. Keista, bet tik šeši iš dešimties respondentų žinojo, kad antibiotikai nėra naudingi gydant peršalimą. 
Dažniausi scenarijai, kai vartoti antibiotikai, buvo šlapimo takų infekcija – 15 proc.; gerklės skausmas ir bronchitas, atitinkamai 13 proc. ir 12 proc.; peršalimas, karščiavimas, gripas ir COVID-19, nuo 9 proc. iki 11 proc.
 
Žinių vis dar trūksta
 
Iš keturių tyrimo klausimų, susijusių su žiniomis apie antibiotikus, į visus teisingai atsakė tik 28 proc. respondentų. Tiesą sakant, tik pusė respondentų apklausoje, kurios pagrindu buvo parengtas šis dokumentas, žinojo, jog antibiotikai prieš virusus neveikia. Nors, kita vertus, šis skaičius visgi rodo žinomumo didėjimą, mat 2018 m. jis sudarė kone 43 proc. Pažymėtina, kad daugiau nei 80 proc. respondentų žino, kad bereikalingas antibiotikų vartojimas sumažina jų veiksmingumą, o 85 proc. žinojo, kad jie turi baigti paskirtą antibiotikų kursą, jei jis buvo pradėtas. Daugiau nei du trečdaliai žinojo, kad antibiotikų vartojimas yra susijęs su nepageidaujamu poveikiu, įskaitant ir tokį nemalonų dalyką kaip viduriavimas. Suomija buvo viršutiniame su antibiotikais susijusių žinių spektro krašte, o Rumunija – apatiniame.
Iš tų, kurie teisingai atsakė į visus keturis klausimus, trečdalis teigė maną veiksmingai apsisaugoję, o neteisingai į visus klausimus atsakė kas penktas. Ir net daugiau nei 80 proc. sakėsi norį gauti daugiau informacijos. Patikimos informacijos šaltiniais respondentai dažniausiai nurodė šeimos gydytojus. 
 
Ateitis paslėpta ginčuose
 
Kaip kovoti su atsparumu antibiotikams – ginčytinas klausimas. Maždaug trečdalis apklausose dalyvavusių europiečių teigia, kad reikia imtis pasaulinių veiksmų, penktadalis mano, jog kiekviena tauta arba, atvirkščiai, kiekviena šeima ar individas turėtų veikti savarankiškai. Tik 42 proc. respondentų žinojo, kad antibiotikų naudojimas gyvūnų augimui skatinti ES yra neteisėtas, nepaisant šios priemonės svarbos. Tačiau beveik du trečdaliai mano, kad antibiotikai turėtų būti skiriami sergantiems gyvūnams gydyti, kai to reikia.
 
Akivaizdu, kad svarbu gerinti visuomenės žinias apie antibiotikus ir atsparumą jiems. Tokios pastangos bus labai svarbios mažinant atsparumą antibiotikams ir turėtų būti skirtos tiems, kurie yra menkai arba nepakankamai informuoti, kad būtų veiksmingiausi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    „Visuomenei dar trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai v...
    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Karolio ligos istorija prasidėjo tada, kai jis, įstojęs mokytis kolegijon, išsityrė dėl tuberkuliozės (TB). Siurprizu jam t...

    Budinti vaistinė


    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuoj...
    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Kasmet utilizavimui iš gyventojų surenkama vis daugiau tonų vaistų, tačiau nemaža dalis žmonių iki šiol nežino, kaip...

    razinka


    Sveika šeima


    Mityba – prieš vėžį

    „Gyvenimas per trumpas, kad neskaniai valgytume“, – turbūt ne kartą teko girdėti šią pilvui palaimingą frazę iš kulinarijos atstovų lūpų. Vis dėlto sveikos mitybos specialistai atkerta: valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse gydomosios m...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kuri jūsų akis verkia?
    Henrikas Vaitiekūnas Kuri jūsų akis verkia?
    Kaip sutaupyti 99 centus
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sutaupyti 99 centus
    Buvo buvo, kaip nebuvo!
    Henrikas Vaitiekūnas Buvo buvo, kaip nebuvo!

    Naujas numeris