Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key praėjusią savaitę paskelbė, kad vyriausybė sunerimusi dėl radikalių gamtosaugos aktyvistų pareiškimų apie galimą maisto produktų užnuodijimą, jei šalies žemės ūkyje ir toliau bus naudojami pesticidai. Šis pareiškimas vėl į dienos šviesą iškėlė ekoterorizmo grėsmę.
„Anoniminė grupė, perspėjo mūsų ūkininkus, kad gali užnuodytų jų produkciją“, – paskelbė Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key. Tokie grasinimai, vyriausybės vadovo įsitikinimu, yra ekoterorizmo forma ir dėl jų šalies pareigūnai pradėjo tyrimą.
Sunerimo net premjeras
Naujosios Zelandijos vyriausybėje – sujudimas. Šalies premjeras paskelbė sunerimęs dėl pesticidų naudojimo priešininkų perspėjimo šalies ūkininkams. „Anoniminė grupė perspėjo mūsų ūkininkus, kad gali užnuodytų jų produkciją“, – paskelbė J.Key. Tokie grasinimai, vyriausybės vadovo įsitikinimu, yra ekoterorizmo forma ir dėl jų šalies pareigūnai pradėjo tyrimą.
Jau anksčiau įvairios gamtosauginės organizacijos ne kartą reikalavo sustabdyti pesticidų, tokių kaip sodos floroacetatas, naudojimą. Šis pesticidas, plačiai naudojamas Naujosios Zelandijos žemės ūkyje, padeda kovoti su įvairiais kenkėjais, tačiau aktyvistai įsitikinę, kad dalis cheminių medžiagų patenka ir į ūkininkų produkciją, kurią perka šalies gyventojai.
Naujosios Zelandijos maisto kontrolės specialistai ne kartą atliko sustiprintą pesticidų likučių maisto produktuose tyrimą, tačiau iš 40 tūkst. praėjusiais metais patikrintų mėginių nei karto neaptiko didesnės jų koncentracijos. Vis dėlto specialistų tyrimai radikalių pesticidų naudojimo priešininkų neįtikino, o jų grasinimas nuskambėjo bauginamai. Juolab kad ekoterorizmo apraiškų Vakarų pasaulyje pasitaiko gan dažnai.
Kovos priemonės – bombos ir dezinformacija
Ekoterorizmo sąvoka Vakarų pasaulyje puikiai žinoma nuo devintojo dešimtmečio pradžios. D.Britanijoje, vėliau JAV ir kitose šalyse kilę ekologijos aktyvistų judėjimai „Žemės išlaisvinimo frontas“, „Gyvūnų išlaisvinimo frontas“ iš kitų už gyvūnų teises ar gamtos išsaugojimą kovojusių judėjimų netruko išsiskirti radikalumu.
Šie judėjimai pasisakė už gyvūnų teises, gamtos apsaugą, sveiką maistą, tačiau nuo kitų organizacijų jie skyrėsi kovos priemonėmis. Greitai per Vakarų šalis nusirito išpuolių prieš mokslines laboratorijas, eksperimentavusias su gyvūnais, fermas, gamtos turtų gavybos korporacijas, miško pjovimo įmones išpuolių banga. Taip pat pasitaikė bombų siuntinėjimo neįtikusiems politikams ir pranešimų apie užnuodytą maistą, dėl ko D.Britanijoje netgi buvo išimta iš prekybos visa partija „Mars“ batonėlių, nors vėliau ir paaiškėjo, kad pranešimas tebuvo dezinformacija.
Siekiant užkirsti kelią visuomenės saugumui ir verslo įmonėms kenkiančiai radikalų veiklai, juos vis akyliau sekė specialiosios tarnybos. Nemažai organizacijų narių buvo suimta, kiti patys paliko šias organizacijas.
Pastaruosius keletą metų, nepaisant pareigūnų darbo, ekoterorizmo banga tai nuslopsta, tai vėl pakyla. Štai praėjusiais metais aktyvistė Rebecca Rubin JAV buvo nuteista penkeriems metams, nes, pasak jos prisipažinimo, protestuodama prieš gamtos niokojimą ir žiaurų elgesį su gyvūnais, dalyvavo sudeginant slidinėjimo kurortą Kolorado valstijoje, laukinių žirgų užtvaras Oregone bei Šiaurės Kalifornijoje. Ji taip pat buvo kaltinama lentpjūvių bei miškų urėdijų padegimu. Šių padegimų nuostoliai siekia 40 mln. JAV dolerių.
Lietuvos žalieji: tai netoleruotina
Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Renaldas Rimavičius „Lietuvos sveikatai“ patvirtino, kad tokias radikalių žaliųjų, vadinamų ekoteroristais, iniciatyvas vertina kritiškai. „Lietuvos žalieji visada pasisakė už taikius veikimo metodus – sankcionuotus piketus, konferencijas, diskusijas viešoje erdvėje. Neremiame ir niekada neremsime tokių, kurie gamtosaugines iniciatyvas bando įgyvendinti nedemokratiškai“, – sakė jis.
Paklaustas, ką mano apie Naujojoje Zelandijoje veikiančių radikalų pareiškimus, R.Rimavičius prisipažino, kad ir jam pačiam tokie pareiškimai skamba bauginamai.
„Be abejo, geriau būtų, kad žemės ūkyje šalys atsisakytų naudoti pesticidus, nes ekologiška produkcija yra neabejotinai sveikesnė. Tačiau šantažui ir bauginimams kovojant su pesticidais visiškai nepritariame. Manome, kad tokius pranešimus reikia vertinti kaip kriminalinę veiklą ir jais turi užsiimti pareigūnai“, – patikino R.Rimavičius.
Tarp kitko
Ekologinio terorizmo atstovų yra ne tik JAV ar D. Britanijoje. Pareigūnai skelbia, kad tokių idėjų propaguotojų veikla stebima 17 Vakarų pasaulio valstybių, taip pat ir Naujojoje Zelandijoje.
Ekologinis terorizmas, propaguojamas įvairių radikalių žaliųjų organizacijų, įvardijamas kaip vienas didžiausių vidinių pavojų Vakarų visuomenėse.
Ekologinio terorizmo išpuolių nuostoliai neretai yra labai dideli.
.jpg)
Komentuoti: