Apdovanojimas iš prezidento rankų
Džamala su daina „1944“, kalbančia apie Krymo totorių deportaciją, įveikė 25-ių Europos valstybių dainininkus. Jos pasirodymas buvo vienas to vakaro laukiamiausių. Dar prieš prasidedant konkurso karštinei, ji lažybininkų jau buvo laikoma „Eurovizijos“ favorite, galinčia iškovoti pergalę.
 
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka skyrė Džamalai Ukrainos garbės menininko apdovanojimą. „Pergalė buvo fantastiška. Tu pradžiuginai daugelį žmonių“, – sakė P.Porošenko, įteikdamas apdovanojimą. Prezidentas mano, kad Džamalos pergalė yra nepaprastai svarbi Ukrainos tautai, įskaitant ir Krymo totorius. Dabar ne tik diplomatai, bet ir paprasti žmonės kalba bei diskutuoja apie tragišką Krymo totorių istoriją ir šių dienų aneksiją.
 
„Virtualiai pasaulis sukilo palaikyti Ukrainą. Tavo daina, pasakojanti asmeninę šeimos istoriją, suvirpina žmonių širdis ir gali prisidėti prie Krymo išlaisvinimo“, – sakė P.Porošenko. Jis įsitikinęs, kad dainininkės pergalė prisidės prie greitesnio Krymo grąžinimo Ukrainai. Vien dėl to, kad pasaulio žiniasklaidos antraštėse mirga Krymo pavadinimas. Ukrainos prezidentas neapsiribojo vienu apdovanojimu. Jis nurodė užsienio reikalų ministrui paskirti Džamalą UNICEF geros valios ambasadore, nes mano, kad nėra tam labiau nusipelniusio žmogaus.

Muzikantė sakė, kad yra be galo laiminga gavusi tokį apdovanojimą ir pripažinimą. Šią dainą ji parašė, nes negalėjo tylėti ir norėjo atskleisti tiesą. Ji mano, kad Europą įtikino jos nuoširdumas ir sunkiai sutvardomas emocionalumas pasirodymo metu. „Noriu kiek įmanoma labiau išvengti kalbėjimo apie politiką, kadangi tai - mano asmeninis reikalas, mano skausmas, tai nėra išgalvota istorija. Kita vertus, aš suvokiu, kad visgi negaliu to išvengti dėl dabartinės situacijos Kryme ir todėl, kad tik nedaugelis šiandien prisimena deportacijas“, – atviravo ukrainietė.
 
„Kas sakė, kad muzika turi būti vien tik pramoga? Žinoma, visų pirma šis konkursas yra pramoga ir viskas turi būti ryšku bei įspūdinga. Nepaisant to, pamenu Serbijos dainininkę Mariją Serifovic, kuri užlipo ant scenos viena, vilkėdama vyrišką kostiumą, ir pradėjo melstis už savo žmones. Ir ji laimėjo“, – pasakojo Džamala. Savo pasirodymu ji siekė perduoti šią žinutę – jei gerbi šeimą, pažįsti savo kultūrą, niekada nerodysi agresijos kitai kultūrai.
 
Daina – asmeninė istorija
Stalino ir Berijos įsakymu 1944-ųjų gegužės viduryje, kada ir vyksta Eurovizija, buvo išvežta beveik 240 tūkst. Ukrainos žmonių, daugiausia į Centrinę Aziją. Kirgizijoje totoriaus ir armėnės šeimoje gimė ir Susana Jamaladinova (tikrasis Džamalos vardas), kuri dainą sukūrė įkvėpta dviejų dalykų – prosenelės pasakojimų apie trėmimus gyvuliniais vagonais, iš jų išmestą jos mirusį vaiką bei nevilties jausmo, apėmusio Rusijai okupavus Krymą, į kurį po Ukrainos nepriklausomybės atgavimo grįžo jos šeima. Ten dainininkė praleido vaikystę ir jaunystę.
 
Deportacija ir dabartinė situacija, kai Rusija aneksavo Krymą, kelia skausmą Ukrainos žmonėms, taip pat ir totoriams. Džamala sakė, kad dainą „1944“ parašė ne „Eurovizijos“ konkursui. Krymo totorių deportacijos tema visada jai buvo svarbi. Apie tai jai pasakojo prosenelė, senelis ir tėvas. Jos prosenelis buvo fronte, kai prosenelę su penkiais vaikais susodino į vagoną ir iš Krymo išvežė nežinia kur. Pakeliui vienas vaikas – metukų mergaitė – mirė. Jos motina neturėjo net galimybės ją tinkamai palaidoti. Nors šiuo metu Džamala gyvena Kijeve, savo namais ji laiko Krymą. Ji teigia, kad Kryme dabar nesaugu, nes žino tai iš pažįstamų žmonių pasakojimų.
 
Draudžiama politika
Nors daina „1944“ formaliai skirta praėjusio amžiaus įvykiams, be to, susijusiems su dainininkės šeimos likimu, ji gali būti traktuojama kaip aktualus politinis pareiškimas. Džamala, klausiama, kokį vaidmenį politika turi jos gyvenime, sakė: „Esu muzikantė ir visada stengiuosi būti kuo toliau nuo politikos. Visiškai atsiduodu savo veiklai.“ Tačiau dainininkė supranta, kad dabartinėje situacijoje neišeina būti neutraliam, juolab kai jos gyvenimas susijęs su Krymu.
 
„Eurovizijos“ taisyklės kategoriškai draudžia konkurso dalyviams atlikti politines dainas. Tačiau Džamalos dainoje, Europos transliuotojų sąjunga, šio konkurso organizatorė, neįžiūrėjo jokios politinės potekstės, greičiau jau – istorinį faktą. Organizatorių nuomone, Džamala dainuoja apie istoriją nutikusią jos šeimai. Jei tiksliau, kompozicijos tekste yra eilutės apie svetimuosius, kurie atėjo „visus mus užmušti“, nors „mes niekuo nekalti“. Pati dainininkė prisipažino, jog ji pavadino dainą senelės ir senelio, žuvusių tremtyje, garbei.
 
Džamala sakė nusprendusi dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse, nes norėjo, kad žmonės išgirstų dainą, parašytą atlikėjai pasijutus bejėgiškos būklės, kai Rusija užgrobė jos protėvių kraštą. „Man buvo sunku išgyventi tuos prisiminimus vėl ir vėl, bet dabar suprantu, kad tai yra būtina. Nes dabar Krymo totoriai patekę į beviltišką padėtį – jiems reikia palaikymo“, – aiškino ji.

---

 
Tarp kitko
Rusijos parlamento nariai sekmadienį sukritikavo Ukrainos „politinę“ pergalę Eurovizijoje, o vienas prokremliškas laikraštis net pareiškė, jog laimėjimas iš Rusijos atstovo buvo pavogtas.
 
2009-aisiais, praėjus mažiau negu metams po trumpo Gruzijos ir Rusijos karo, konkurse nebuvo leista dalyvauti Gruzijos išrinktai grupei, kurios dainoje buvo išjuokiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
2005 metais Ukrainos grupei „Green Jolly“ buvo nurodyta pakeisti savo dainos „Razom nas bahato“, kuri buvo 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos himnas, žodžius.