Skaudžios patirtys
79-erių metų Susan Hartt save apibūdina kaip nepataisomą optimistę, kuri po ilgos ir sėkmingos karjeros rinkodaros ir viešųjų ryšių srityje turėjo pagrindą jaustis finansiškai saugi. Bent jau taip manė... Kol prieš trejus metus bankas atėmė iš jos kuklų namą Hamdene. „Nemanau, kad kada nors gyvenime taip jaudinausi“, – teigia ji. Moteris per gyvenimą susidūrė su įvairiomis negandomis, tačiau po vėlyvų skyrybų su vyru smogė didžiausioji. Ji nesirūpino pensija, nes jautėsi saugi – jos vyras per metus į šeimos biudžetą parnešdavo 400 tūkst. JAV dolerių (353 tūkst. Eur). Po skyrybų darbai tapo mažiau pelningi ir netrukus moteriai teko išparduoti visą savo turtą.
 
61-erių Cynthia Palazzo didžiąją santuokos dalį praleido augindama tris sūnus. Su vyru įkūrusi verslą ji nusprendė neatsidaryti sąskaitos pensijai, nes visi pinigai grįždavo verslo plėtrai. Po 30 metų santuokos pora nusprendus skirtis. Moteriai teko ieškotis kito darbo. Naujoji darbovietė mokėjo tik 17 JAV dolerių (15 Eur) per valandą. Savarankiškai įsigijusi naują būstą ji nerimauja, kad paskolos nespės sumokėti iki gyvenimo galo. „Iš esmės pradėjau gyventi būdama 54-erių“, – pasakoja ji.
 
Skaičiai – ne moterų naudai
Nepaisant išsilavinimo, užimtumo ir pajamų padidėjimo per pastaruosius dešimtmečius, JAV moterys, kitaip nei vyrai, vis dar susiduria su duobėtu keliu į orią pensiją. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad beveik 30 proc. vyresnių nei 65 m. moterų pranešė, kad yra susirūpinusios savo finansine padėtimi. Tą patį apie save pasakyti galėjo tik 20 proc. vyrų.
 
„Moterys, išėjusios į pensiją, dažniau susiduria su skurdu nei vyrai“, – pasakoja Urban instituto ekonomistas Richardas Johsonas. Remiantis 2020 m. atlikta jo analize, 10 proc. vyresnių nei 65 m. moterų gyvena skurde (vyrų –8 proc.). O nesusituokusių juodaodžių moterų rodiklis dar didesnis – skurdo lygis viršija 20 proc.
 
Net ir moterys, kurios negyvena žemiau skurdo ribos (JAV duomenimis, tai – žemiau nei 12 413 JAV dolerių (10 958 Eur) vieno asmens namų ūkiui), patiria ekonominį nestabilumą. Ketvirtadalis dirbančių vyresnių nei 55 m. moterų rizikuoja atsidurti tarp nepasiturinčiųjų, nes uždirba mažiau nei du trečdaliai vidutinio valandinio atlyginimo, kitaip tariant, 15,29 JAV dolerio (13,5 Eur) per valandą. Niujorko „The New School“ tyrėjų teigimu, tik 15 proc. vyrų patenka į šią kategoriją.
 
Motinystės ir skyrybų bausmė
Ekonomistai skirtumą tarp vyrų ir moterų pensijos priskiria „motinystės bausmei“. Moterys, auginančios vaikus, turi mažiau apmokamų darbo metų, kitaip nei vyrai ar bevaikės. „Jos neišgali kompensuoti deficito“, – teigia Bostono koledžo Pensijų tyrimų centro mokslinis bendradarbis Matthew Rutledge. Jis pabrėžė, kad socialinės apsaugos išmokos apskaičiuojamos pagal darbuotojo uždarbio vidurkį, o motinos gali turėti ne vienerius nulinio uždarbio metus. Tai ir sumažina vidurkį.
 
Tačiau didžiausias finansinis nestabilumas vyresniame amžiuje kyla dėl demografinio pokyčio: moterys vis mažiau pilnametystės metų praleidžia santuokoje. Vadinamųjų „pilkų skyrybų“ tarp vyresnių nei 50-ties metų amžiaus žmonių skaičius nuo 1990 m. iki 2010 m. padvigubėjo.
 
Sociologės I-Fen Lin teigimu, „pilkosios skyrybos“ sudaro trečdalį visų skyrybų. Ir nors bendras rodiklis lieka stabilus, vyresnio amžiaus žmonių skyrybų skaičius auga, nes visuomenė sensta. Nepaisant to, kad moterims šis gyvenimo žingsnis pagerina emocinę savijautą, nes jos dažnesnės skyrybų iniciatorės nei vyrai, tai pakenkia jų finansams.
 
„Darbo praradimo, negalios atveju santuoka išlygina finansinius skirtumus. Tai – kaip draudimo polisas“, – privalumus vardija M.Rutlege. Ir šio draudimo praradimas pakenkia bet kokio amžiaus moterims, tačiau peržengus 50-ties amžiaus ribą ypač. „Lieka mažiau laiko grįžti į darbo rinką, jei prieš tai nedirbai. Be to, vyresnio amžiaus moterys patiria diskriminaciją amžiaus ir lyties pagrindu“, – teigia I-Fen Lin ir priduria, kad moterų pragyvenimo lygis sumažėja 45 proc. po skyrybų, o vyrų vos 21 proc. Iš šių moterų pakartotinę partnerystę sudaro tik 22 proc., kai 37 proc. vyrų susiranda naują partnerę.
 
„Pagrindiniai įstatymai šiuo klausimu buvo parašyti 1930 metais. Jie nepripažįsta padidėjusio moters užimtumo ir to, kad žmonės negyvena santuokoje visą gyvenimą. Privalomojo taupymo programa pensijai taip pat padėtų moterims užsitikrinti oresnę senatvę“, – konstatuoja M.Rutlege. Pavyzdžiui, šiuo metu išsiskyrusio žmogaus išmoka perpus mažesnė nei našliu tapusio. O slaugytojo išmoka galėtų iš dalies kompensuoti tuos metus, kuriuos moteris praleido augindama vaikus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!