Jei nori gyventi – susimokėk
Sausio viduryje Danijos parlamentas pradėjo svarstyti daug kritikos sulaukusį įstatymą, kuriuo remiantis būtų galima konfiskuoti vertingus pabėgėlių daiktus ir pinigus, kad jie galėtų sumokėti už gyvenimą pabėgėlių centruose. Šį įstatymą parengė šalies imigracijos ministrės pareigas einanti Inger Stojberg.
 
Dėl to prie Parlamento net vyko protesto akcija. Tad, pasipylus kritikai, pasiūlymą teko švelninti: paskelbta, kad pabėgėlių turimos lėšos ar daiktai būtų konfiskuojami, jeigu jų vertė viršytų dešimties tūkstančių kronų (1340 eurų) sumą. „Iš nieko nesirengiame atiminėti vestuvių žiedų, turinčių svarbią emocinę vertę. Tokius daiktus žmonės galės pasilikti“, – tuomet teigė Danijos imigracijos ir integracijos ministrė I. Stojberg.
 
Tarptautinė kritika
Atsiliepimų šis Danijos politikų ketinimas sulaukė ir iš JAV įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“. „Tai yra niekinga, kad Danija ketina atimti paskutinius daiktus iš žmonių, kurie ir taip yra pažeidžiami. Nejaugi turtinga šalis iš tiesų turi nusavinti prieglobsčio prašytojų daiktus, kad suteiktų jiems svarbiausias paslaugas?“, – viešai klausė organizacijos vadovas Kennethas Rothas.
 
Britų dienraštis „The Guardian“ taip pat prisijungė prie kritikos akcijos ir paskelbė karikatūrą, vaizduojančią Danijos ministrą pirmininką Larsą Loke Rasmuseną, dėvintį nacių uniformą ir apsuptą sėkmingiausių Danijos eksporto prekių. Dėl politinių sprendimų keli menininkai atsisakė rengti parodas šalyje.
 
Siekia atbaidyti imigrantus
Nepaisant tarptautinio masto kritikos, praėjusią savaitę įstatymas buvo priimtas. Pasak politologų, tai nereiškia, kad Danijos Vyriausybė kritikai „užsidengė ausis“ ir ne su nacizmo laikais siejamas pasipinigavimas yra esminis tikslas. Įstatymu siekiama atbaidyti migrantus. Todėl pratęsta ir pasienio kontrolė.
 
Tiesa, pabėgėlių turto konfiskavimo problema – tik dalis migracijos įstatymo. Kita nepalankia migrantams gyvenimo Danijoje sąlyga tapo iki trejų metų pailgintas „šeimų susijungimo“ terminas. Jis galioja tik sirams.
 
Ne viskas taip blogai, kaip atrodo
Visgi, pasak Kopenhagos universiteto prieglobsčio ir integracijos eksperto Zachario Vaito, nors Danijos pabėgėlių priėmimo sistema ir pagarsėjo prasta reputacija, viskas ne taip blogai, kaip atrodo.
 
Negalima paneigti, kad Danija yra viena pirmųjų Europoje, kuri pripažino pabėgėlius iš Sirijos ir Eritrėjos. Be to, net apie 90 procentų pabėgėlių iš pastarųjų kraštų gauna leidimą pasilikti jau pirmojoje instancijoje, į kurią kreipiasi.
Danija iki šiol taip pat pasižymėjo gana trumpu svarstymo po gauto prieglobsčio prašymo laikotarpiu. Jis būdavo suteikiamas jau po trijų ar keturių mėnesių.
 
Ekspertai pastebi, kad dėl prasto Danijos įvaizdžio formavimo pabėgėlių klausimu prisideda Libano spaudoje skelbiami propagandiniai pranešimai apie taisyklių sugriežtinimą ir išmokų sumažinimą. Kai kurie mano, kad tai buvo net dalis šalies komunikacijos strategijos, siekiant apriboti imigrantų srautus.
 
Be to, naujausiais „Eurostat“ tyrimų duomenimis, Danijoje iki šiol yra priimta daugiausiai pabėgėlių paraiškų negu kitose Europos valstybėse. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad šalis priimtų pabėgėlių paraiškų skaičiumi pirmauja ir net lenkia Švediją, Norvegiją bei Suomiją.
Kita vertus, net po to, kai buvo sugriežtintos imigracijos taisyklės ir perpus sumažintos socialinės išmokos naujai atvykusiems pabėgėliams, vis dar išlieka priežasčių prašyti prieglobsčio Danijoje.

---

 
Tarp kitko
Danija nėra vienintelė Skandinavijos valstybė, bandanti užtrenkti savo duris migrantams. Švedija, praėjusiais metais priėmusi daugiau nei 160 tūkstančių pabėgėlių – daugiausiai vienam gyventojui visoje Europoje – šių metų pradžioje prie sienos su Danija įvedė patikras. O praėjusią savaitę paskelbė apie ketinimus iš šalies deportuoti iki 80 tūkstančių prieglobsčio prašiusių migrantų, kurių prašymai buvo atmesti. Procesas gali užtrukti kelerius metus.