Dėmesys vaisingumui
Danijos šeimos planavimo asociacija (DŠPA) aktyviai dirba tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Ilgainiui, tai padėjo smarkiai sumažinti lytiškai plintančių infekcijų skvarbą šalyje, sukūrė saugią aplinką, kur paaugliai nebijo kelti jiems rūpimus klausimus, kalbėti apie problemas. Specialistai tikina, jog atėjo laikas išplėsti temų spektrą. Pagrindinis tikslas – paruošti žmogų sveikam reprodukciniam ir seksualiniam gyvenimui. Mat pastebima, kad suaugę danai, susidūrę su vaisingumo sutrikimais, ne visada žino, kaip elgtis, turi įvairiausių mitų tiek apie nėštumą, tiek apie pastojimą. Kas ketvirta pora, norinti susilaukti vaikų, tam skiria daugiau nei vienerius metus. Skaičiuojama, kad vienas iš dešimties vaikų šalyje gimsta tik pasitelkus mediciną.
 
Vykdo jau seniai
Lytinis ugdymas, Danijoje pradėtas dar praėjusio amžiaus antroje pusėje, per tą laiką smarkiai pakito: nuo tiesmuko reprodukcinių organų sistemos funkcijų paaiškinimo, iki privalomo mokomojo dalyko pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Apimtis nuo vienpusiško dėmesio biologijos klausimams išsiplėtė iki seksualinės sveikatos ir gerovės, pagarbos, tolerancijos bei lygybės temų.
Danijos šeimos planavimo asociacijos ekspertų teigimu, lytinis ugdymas – kertinis elementas užtikrinantis vyrų ir moterų reprodukcines teises, padedantis išvengti nepageidaujamo nėštumo, lytiškai plintančių ligų.
Veiksmų programos atsiradimą lėmė prieš 21-erius metus, įvykusi Tarptautinė populiacijos ir vystymosi konferencija Kaire. Po jos lytinio ugdymo plėtra įgavo pasaulinį pagreitį.
 
Lietuvoje kalbėti apie seksą vis dar gėda
Jei Danijos sveikatos organizacijos džiaugiasi vykdoma lytinio ugdymo programa ir ieško jos tobulinimo būdų, Lietuvos moksleiviai palikti savišvietai.
Prieš kelis mėnesius išplatinta vieša peticija „Už šiuolaikišką jaunimo lytinio švietimo programą“. Iniciatoriai – Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos nariai - teigia, kad moksleiviai ne pakankamai šviečiami lytiškai. Su tokiu jų požiūriu sutinka ir daugelis jaunimo organizacijų, Lietuvos moksleivių sąjunga bei Lietuvos moksleivių parlamentas.
Raginama vaduoti Lietuvą iš kaustančių stereotipų, pamiršti konservatyvumą ir atkreipti dėmesį į susijusias problemas, viena jų – nepageidaujamas nėštumas ir lytiškai plintančios infekcijos. Pasaulio sveikatos organizacija įrodė, kad gimdymas paauglystėje kelia pavojų sveikatai ir gyvybei bei sukelia socialinių problemų, tačiau Lietuvoje gimdymų skaičius paauglystėje (15-19 m.) vis dar yra vienas didžiausių Europoje – 18,9 tūkstančiui vaisingo amžiaus moterų. Maža to, daugėja lytiškai plintančiomis ligomis užsikrėtusių jaunuolių: prieš dvejus metus pusė naujai užsikrėtusiųjų ŽIV, gonorėja ir sifiliu buvo jauni (20-29 m.) asmenys.
Anot peticijos iniciatorių, taip yra todėl, kad paaugliai nėra tinkamai šviečiami – kalbėti apie seksą vis dar yra gėda.
 
Komentaras
Danijos šeimos planavimo asociacijos tarybos narė, akušerė-ginekologė Josephine Obel:

- Turima statistika verčia mus peržiūrėti lytinio ugdymo programą. Nepageidaujamo nėštumo prevencija visada bus centrinė lytinio ugdymo ašis, bet supratome, kad apleidome kitą sritį – nepakankamai dėmesio skyrėme tiems žmonėms, kurie nori susilaukti vaikų. Žinoma, praeityje yra buvę skaudžios patirties, kai panašaus pobūdžio ekonominės ir sociodemografinės programos į šalį nustumdavo žmogaus teisių ugdymą, tapdavo gyventojų kontrolės priemone. Priimdami šį sprendimą, žengiame į naują sritį, bet visada laikysimės žmogaus teisių ir laisvių principu pagrįsto požiūrio.
 
Tarp kitko
Pernai „Spinter tyrimų“ apklausoje didžioji dauguma Lietuvos gyventojų teigė, kad vaikai mokykloje privalomai turi būti supažindinami su intymiu gyvenimu, tam pritartų 90 proc. gyventojų.
Klausiami, kokio amžiaus vaikus mokyklose reikėtų pradėti lytiškai šviesti, beveik pusė respondentų minėjo 5-9 klases. Beveik trečdalio manymu, apie lytiškumą ir porų tarpusavio santykius reikėtų kalbėtis visose klasėse, 16 proc. nuomone tik 10-12 klasėse.