Dalis britų nebeįperka reikiamo maisto raciono

Emilis Jakštys
2024-02-29
Skaudi maisto stygiaus problema neaplenkia net ir pirmojo pasaulio valstybių. Tyrimai rodo, kad sausio mėnesį beveik kas penktas (15 proc.) Jungtinės Karalystės namų ūkis susidūrė su maisto nepritekliumi. Nedarbas, deja, – ne vienintelė to priežastis.    
Dalis britų nebeįperka reikiamo maisto raciono
„The Food Foundation“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus vidutinė visaverčio maisto raciono pirkinių krepšelio kaina Jungtinėje Karalystėje išaugo ketvirtadaliu (24-26 proc.).

Trys maisto porcijos per dieną – prabanga
 
Augančios maisto kainos Jungtinėje Karalystėje negailestingai paveikė žemesnes pajamas gaunančių šalies namų ūkių kasdienybę. Trys maisto porcijos per dieną daliai šalies gyventojų tapo prabanga. Nors šalies infliacija sumažėjo, maisto kainos išliko aukštos. „The Food Foundation“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus vidutinė visaverčio maisto raciono pirkinių krepšelio kaina išaugo ketvirtadaliu (24-26 proc.). Tyrimai rodo, kad beveik du trečdaliai namų ūkių pirko mažiau vaisių bei beveik pusė pirko mažiau daržovių nei anksčiau. Jungtinės Karalystės visuomenės sveikatos ekspertai įspėja apie gresiančią „sveikatos krizę“.   
 
Visuomenės sveikatos ekspertas Michaelas Marmotas primena, kad subalansuota mityba – vienas svarbiausių kiekvieno žmogaus biologinių poreikių. Tačiau šiandien beveik penktadalis šalies namų ūkių (apie 11 milijonų šalies gyventojų) neišgali pilnai pasirūpinti savimi.
 

Nevisavertė mityba – tiesus kelias rimtų asmens sveikatos sutrikimų link. Profesorė Kamila Hawthorne pastebi, jog pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje dėl prastos pacientų mitybos pagausėjo hospitalizacijų. Ligos dėl nusilpusio imuniteto ne tik trikdo gyvenimo kokybę, tačiau ir išstumia dalį gyventojų iš darbo rinkos. Be pastovaus pajamų šaltinio likę piliečiai susiduria su dar didesniu nepritekliumi. Dalis medikų šios problemos akivaizdoje išgyvena bejėgiškumo jausmą. Specialistai supranta, kad maisto stygiaus šaknų išrauti nesugebės. Juk recepto pinigams ar maistui nėra. 
 
„Mes, kaip tauta, negalime turėti prastai besimaitinančių vaikų, vaikų, sergančių su rachitu. Neturėtų būti ir žmonių, kuriems pasireiškia geležies ar folio rūgšties deficitas... Kas čia vyksta? Aplanko toks neteisybės jausmas“, – su „The Guardian“ mintimis dalijosi profesorė.
 
Kenčia vienišos mamos
 
K.Hamthorne pastebi, kad dalis Jungtinės Karalystės gyventojų yra priversti praleisti dalį dienos valgymų vardan mylimųjų gerovės. „Tėvai pasirenka praleisti valgymus, kad pasimaitinti išgalėtų jų vaikai. Be to, pastebime, kad vis daug žmonių kreipiasi į Maisto banką. Jie pasakoja niekad anksčiau nemanę, jog turės čia apsilankyti“, – liūdną tikrovę iliustruoja profesorė. Ją šokiruoja, kad net ir pirmo pasaulio valstybėje alksta šitiek žmonių.
 
Labdaros organizacija „Hull Sisters“ rūpinasi socialiai pažeidžiamomis moterimis. Organizacijos įkūrėja Sonia Jalal sako, kad augančios maisto ir pragyvenimo kainos labiausiai paveikė būtent moteris ir vaikus. Dėl suprastėjusios ekonominės padėties ypač kenčia etninių mažumų grupėms priklausančios moterys ir jų vaikai. S.Jalal pažymi, kad didžioji dalis namų ūkių, kuriame vaikus augina vienas iš tėvų, priklauso moterims.
 
Jungtinės Karalystės gyventojai Fionai Black tenka valgyti rečiau, kad pasimaitintų jos vaikai. Dirbančios motinos siekis sutaupyti maistui virto jos kasdienybe. „Nuvykusi į maisto parduotuvę, stengiuosi išsirinkti nukainotas prekes. Įsijaučiu tarsi į medžiotojos režimą ir aktyviai ieškau būdų, kaip galėčiau kuo daugiau sutaupyti“, – „BBC“ žurnalistei pasakojo F.Black.
 

Vienišai mamai Izabelei tenka nuolat sukti galvą, kaip sumokėti reikiamus komunalinius mokesčius. Pietinėje Londono dalyje gyvenanti Izabelė sako pastebinti, kad kiekvieną mėnesį kainos vis labiau pakyla. Pasak jos, kasdienės kelionės kainuoja daug, o didesnė dalis moters pajamų tenka nuomai, tad maistui lieka nedaug.
 
Labdaros organizacijos „Food Foundation“ atstovai teigia, kad vienas būtinų maisto nepritekliaus sprendimo būdų – nemokamas maitinimas vaikams mokyklose. Šią papildomą paramą turėtų gauti žemas pajamas gaunančios šeimos, sulaukiančios finansinės valstybės paramos. 
 
Ieškant valstybės pagalbos

„Maždaug vienas iš penkių žmonių, apsilankančių mūsų maisto bankuose, turi darbą. Tačiau jis prastai apmokamas, o neretai pajamos nestabilios. Todėl turime tobulinti žemiausias pajamas gaunančių darbuotojų socialinės apsaugos sistemą“, – BBC sako labdaros organizacijos „The Trussel Trust“ atstovė Helen Bernard. Ji pastebi, kad Jungtinėje Karalystės maisto stygiaus problema kyla ne dėl maisto produktų stokos, o veikiau dėl prastos finansinės gyventojų padėties. Dalis žmonių neišgali įpirkti reikiamo maisto raciono. Tad, anot jos, valstybė turi užtikrinti tvirtą socialinės apsaugos sistemą, idant minimalūs žmonių poreikiai būtų patenkinti.
 
Nepriklausomo Socialinio teisingumo centro politikos direktoriaus pavaduotoja Jess Prestridge vertina šalies Vyriausybė siekius spręsti problemą. „Turime namų ūkių paramos fondus, energijos kainų saugiklius. Pastebėjome, kad išmokų dydžiai augo kartu su infliacija, minimalus darbo užmokestis taip pat padidėjo. Žvelgiant kompleksiškai, tai – reikšmingas valstybės indėlis. Visgi Vyriausybė galėtų dar daugiau. Mat šios problemos tik išmokų sistema neišspręsime. Problema didelė ir sudėtinga“, – sako J.Prestridge. 
 
Vyriausybės patarėjas maisto klausimais Henry Dimbleby tikina, kad šalies valdžia stengiasi suprasti ir spręsti žemesnes pajamas gaunančių piliečių problemas. Pasak jo, Vyriausybė siekia sumažinti žemiau skurdo ribos esančių žmonių skaičių. „Geriausias kelias iš skurdo yra darbas. Dėl šios priežasties investuojame didžiulius pinigus pagal planą „Atgal į darbą“. Siekiame pašalinti kliūtis žmonėms dirbti. Kartu didiname minimalų šalies atlyginimą ir stengiamės pažaboti infliaciją. Visa tai daroma, kad kuo daugiau žmonių turėtų finansinį saugumą“, – tikino H.Dimbleby.

 
Tarp kitko
Europoje didėjančios maisto kainos nėra tik statistika – tai žiauri realybė, daugybę šeimų stumianti į skurdą. Nepaisant to, Europoje kasmet vienam žmogui vidutiniškai tenka 130 kg išmetamo maisto, Lietuvoje – dar daugiau – 140 kg.
Seime rudens sesijos metu pradėta svarstyti iniciatyva, raginanti įpareigoti didžiąsias parduotuves mažinti tinkamo vartojimui maisto kainas ir dažniau aukoti jį labdarai. Vieno pasiūlymo iniciatorių, Seimo nario Tomo Tomilino, teigimu, tikimasi, kad tokia sistema leis ne tik daugiau maisto per labdaros organizacijas išdalinti skurdžiai gyvenantiems, tačiau ir paskatins prekybos tinklus taikyti didesnes nuolaidas besibaigiančio galiojimo maistui, kuriomis galės pasinaudoti visi pirkėjai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris