Nusivylę ekonominės krizės suluošinta sveikatos sistema kai kurie graikai dalijasi tabletėmis, tinkamai nevartoja vaistų ir daug viliasi iš augančios maisto papildų pramonės.
„Šiuo metu vaistininkui mes esame skolingi du šimtus eurų. Todėl skolinuosi vaistus iš mamos, bet esu priversta taupiai apskaičiuoti dozę. Kartais padalinu vieną tabletę, kitomis dienomis išvis neišgeriu vaistų“, - pasakoja graikė Vasiliki Katsoula. 48-erių metų moteris serga depresija, neturi darbo ir yra pasiekusi skurdo slenkstį.
Peiliu pjaustomos tabletės
Iš pirmo žvilgsnio Vasiliki Katsoula ir Konstantinos Karaouzas niekas nesieja. Vargingame ir nusikaltimais pagarsėjusiame Atėnų rajone gyvenanti Vasiliki yra apkūni 48-erių metų moteris, serganti depresija, neturinti darbo ir pasiekusi skurdo slenkstį. K.Karaouzas - 39-erių metų parolimpinis plaukikas iš pasiturimai gyvenančiųjų rajono. Vis dėlto šiuos žmones sieja vienas dalykas – abu jaučiasi nusivylę griūvančia Graikijos sveikatos apsauga, todėl gydosi savarankiškai.
Vasiliki prieš kelerius metus neteko valytojos darbo ir dėl nepakankamo sveikatos draudimo jai kasdien tenka vaistais dalintis su tėvais. Visiems trims šeimos nariams ji peiliu susmulkina po vieną tabletę nuo hipertenzijos, gliukozės ir cholesterolio kraujyje bei depresijos. „Turiu aukštą kraujo spaudimą, bet neišgaliu nusipirkti pakankamai vaistų“, – skundžiasi V.Katsoula.
Moteris pasakoja, kad jos šeima verčiasi iš tėvo gaunamos devynių šimtų eurų pensijos, kuri anksčiau siekė 1300 eurų, bet buvo sumažinta dėl valdžios taupymo politikos. Šeima per mėnesį kelis šimtus išleidžia medikamentams.
„Šiuo metu vaistininkui mes esame skolingi du šimtus eurų. Todėl skolinuosi vaistus iš mamos, bet esu priversta taupiai apskaičiuoti dozę. Kartais padalinu vieną tabletę, kitomis dienomis išvis neišgeriu vaistų. Mano tėvai taip pat dalinasi vaistais nuo cholesterolio, mamai tenka dešimt miligramų, o tėvui – dvidešimt“, – kasdienybės rūpesčius atskleidžia graikė.
Nenoras lankytis pas medikus
K.Karaouzas skundžiasi tuo, kad neįgaliųjų gydymui skiriama per mažai laiko ir išteklių lėšų stokojančiose viešose ligoninėse. Be to, sportininkas nepatenkintas, kad jam nuolat skiriami antibiotikai pasikartojančioms šlapimo takų infekcijoms gydyti. Todėl Konstantinos viliasi, kad sveikatos jam suteiks maisto papildai. Jis vartoja preparatus iš alijošiaus ir kolageno mišinio.
„Šios piliulės man labai padėjo, ypač odai ir sąnariams. Dingo kai kurie skausmai, taip pat pagerėjo virškinimas“, – įsitikinęs papildų veiksmingumu sako parolimpietis. Vasiliki ir Konstantinos atspindi šalyje augančią savigydos tendenciją. Graikai vengia lankytis pas medikus dėl didėjančių vaistų kainų, ilgėjančių eilių ligoninėse ir klestinčios kyšininkavimo kultūros.
Graikijos Vyriausybės planai ir toliau mažinti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą tik paskatins savigydos tendenciją, kuri atsirado dėl nenoro konsultuotis su gydytojais ir nepasitikėjimo sistema.
Kai kurie graikai, kaip V.Katsoula, vartoja medikamentus ne pagal gydytojų rekomendacijas – dalinasi tabletėmis arba kartais jų neišgeria bei renkasi pigesnius generikus. Kiti, kaip K.Karaouzas, nusigręžia nuo tradicinių vaistų ir vietoje jų renkasi papildus, kurie atrodo puiki gydymosi išeitis, kol sveikatos sistema išgyvena krizę. Jie jaučiasi atstumti nustekentos ir apkrautos sveikatos sistemos, kurios finansavimas krizės laikotarpiu sumažėjo 60 proc.
„Daugelis pacientų vartoja jiems netinkamus vaistus dėl to, kad geria tai, ką randa namuose, o reikiamų negali įpirkti. Labai dažnai ligoniai neteisingai derina skirtingus medikamentus. Neapsidraudusiems žmonėms tai jau tapo norma. Jie arba improvizuoja, arba iš viso nevartoja medikamentų, arba sumažina jų dozę.
Kiekvienas vaistas gali būti pavojingas, jeigu yra vartojamas ne taip, kaip nurodė gydytojas“, – sako kardiologas ir „Metropolitan Community“ klinikos, kurioje dirba savanoriai, o graikai ten gauna nemokamas paslaugas ir vaistus, įkūrėjas Giorgos Vichas.
Tarp kitko
Graikijos sveikatos sistemos skauduliai
Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Graikija pagal antibiotikų vartojimą, jų nepaskyrus gydytojui, pirmauja. 34,1 kasdienių dozių tenka tūkstančiui gyventojų. Antroje vietoje lieka Rumunija, kurioje tūkstančiui gyventojui tenka 31,2 dozių. Trečioje vietoje – Kroatija, ketvirtoje – Bulgarija ir penktoje – Slovėnija.
Kiekvienas slaugytojas viešose ligoninėse yra atsakingas už keturiasdešimt pacientų ir keturis intensyviosios terapijos skyriuose. Ligoninių išlaidos buvo tiek apkarpytos, kad intensyviosios terapijos skyriai neteko 150-ies lovų.
Kasdien trisdešimt pacientų laukia daugiau nei parą, kad galėtų patekti į skyrių, o tai dar labiau padidina mirtingumo riziką. Operacijos graikai laukia net iki vienerių metų. Onkologiniai pacientai radioterapijos laukia šešis mėnesius, net jei numatyta jų gyvenimo trukmė siekia tris mėnesius. Skubios pagalbos skyriuose pacientai užtrunka aštuonias valandas, kol juos imasi apžiūrėti medikai.
Šiais metais valdžia skelbia įdarbinsianti daugiau nei aštuonis tūkstančius darbuotojų sveikatos sistemoje, kad palengvintų dabartinę gydymo įstaigų naštą. Ekspertai spėja, kad tai užtruks mažiausiai keletą metų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: