Apnuogino problemas
Pagal skirtingas apklausas moterys įvairiose pasaulio šalyse sudaro apie 67 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų, vadinasi, joms kyla neproporcinga rizika priekinėse kovos su COVID-19 linijose, tačiau jų atlyginimai mažesni nei kolegų vyrų. Uždarbio nelygybė tarp vyrų ir moterų yra tik viena giluminių problemų, kurias koronavirusas apnuogino taip, kad nebematyti tiesiog neįmanoma.
O štai tarptautiniame mokslo žurnale „Nature“ rašoma, jog Pasaulio sveikatos organizacija iki šiol į strateginio pasirengimo ir reagavimo į COVID-19 planą neįtraukė seksualinės ir reprodukcinės sveikatos rekomendacijų. To pasekmė - kontraceptinės priemonės vis dar neprieinamos įsigyti Indonezijoje, Mozambike ir daugelyje kitų šalių, o Italijoje net buvo atšaukti abortai.
 
Prezidentas patarė kvėpuoti
Netrukus po to, kai COVID-19 išplito Meksikoje ir buvo paskelbta pandemija, sykiu išaugo ir skambučių į karštąsias linijas dėl smurto artimoje aplinkoje, femididų (moterų žmogžudysčių – red. past.) skaičiai. Tačiau šalies prezidentas Andrés Manuel López Obrador net buvo išreiškęs susierzinimą, jog moterų žmogžudysčių tema atitraukia dėmesį nuo kitų svarbių prezidentinių projektų. Galiausiai jis pasakė, jog net 90 proc. skambučių į skubiosios pagalbos linijas buvo melagingi. Negana to, Meksikos Vyriausybė paskelbė absurdišką vaizdo įrašą su patarimais, kaip moterims išvengti smurto artimoje aplinkoje. Vienas tokių – skaičiuoti iki dešimties ir giliai kvėpuoti.
 
JAV padidėjo juodaodžių moterų mirtingumas
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur rasizmo problema gyva nuo neatmenamų laikų, ji dar labiau opi tapo pandemijos metu. Neproporcingai išaugo juodaodžių motinomis tapusių moterų mirtingumo rodikliai.
Negana to, JAV pandemijos metu būstų savininkai vis dažniau nutraukia nuomos sutartis su moterimis, motinomis, o šios priverstos likti tiesiog gatvėje, mat kitą būstą tokiu metu susirasti nėra lengva. Nepadeda ir ekonominė situacija.
 
Psichologinis smurtas prieš moteris
Pasaulio susidomėjimas Gazos ruožo gyventojų problemomis tai išauga, tai vėl nuslūgsta, tačiau Izraelio pastangos užkirsti kelią medicininės įrangos importui ir sveikatos paslaugų gerinimui pakirto viską. Gazos ruožas jau seniai vadinamas atviru kalėjimu, tačiau pandemijos metu palestinietės dar labiau pajuto, kas yra skurdas, nedarbas, buitinė našta ir psichologinis smurtas, tapo dar ryškesnė įvairialypė nelygybė moterims.
 
Dirba kaip vergės
Šri Lankos moterų pandemijos pasekmės taip pat neaplenkė. Gampahos regione esančioje drabužių pramonės gamykloje didžiąją darbuotojų dalį sudaro moterys. Tačiau jos viena po kitos užsikrėtė COVID-19 ir galiausiai dėl to liko be darbo, taigi prarado pajamų šaltinį, o galiausiai ir namus. Tos, kurios buvo emigravusios dirbti į Artimuosius Rytus, prasidėjus pandemijai nė negalėjo grįžti namo, tad patyrė pačias įvairiausias prievartos formas dėl išlikimo, turėjo dirbti vergiją primenančiomis sąlygomis.
Šri Lankos rašytojas ir tyrinėtojas Sulochana Peiris sako, jog šioje šalyje yra didžiulė spraga tarp lyčių ir net nesistengiama numatyti moterims kylančias problemas pandemijos metu ir po jos, jau nekalbant apie jų savalaikį sprendimą. Moterys apskritai nėra įtraukiamos į socialinius bei ekonominius sprendimus, tad jų balsas ir teisės nėra girdimos.
 
Moterų vieta virtuvėje
Dar gerokai iki pandemijos italės kovojo už lygias teises darbo rinkoje, tačiau COVID-19 nusinešė visą jų įdirbį. Dabar naujai darbo besiieškančios italės vis dažniau sulaukia klausimų ne apie išsilavinimą ar užsienio kalbas, o ar turi vaikų ir ar ketina jų dar turėti ateityje. Italija tarp ES valstybių pagal moterų įsitraukimą į darbo rinką velkasi pačiame gale, mat iki pandemijos čia dirbo tik 54 proc. visų moterų, vyrų – 73 proc. Pernai šis rodiklis sumažėjo iki maždaug 49 proc. moterų ir 67 proc. vyrų, o tai atspindi pandemijos smūgį ekonomikai.

---

 
Tarp kitko
Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo organizacija perspėja, jog pandemiją į skurdą nustums kur kas daugiau moterų nei vyrų, o ypač tai pajus migrantės, vienišos mamos, moterys, priklausančios rasinėms ir etninėms grupėms.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!