Naujos apklausos rezultatai parodė, kad po „Brexit“ 4 iš 10 europiečių gydytojų, dirbančių Didžiojoje Britanijoje, svarsto apie išvykimą iš šalies. Daugelis gydytojų iš Europos Sąjungos šalių pasijautė nepageidaujami ir pradėjo abejoti, ar jie ir jų šeimos turės teisę gyventi bei dirbti Didžiojoje Britanijoje.
Tvyro nežinia
Didžiosios Britanijos Nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą ištikusi krizė tęsiasi. Savaitės pradžioje paskelbta žinia, tiksliau, priežastis, kodėl taip nutiko. Kaip aiškina ekspertai, po visuomenės išreikštos nuomonės, jog reikia pasitraukti iš ES, tikslios informacijos, kas laukia atvykėlių, trūkumas sukėlė chaosą sveikatos sektoriuje. Daugelis užsienio medikų, kviečiamų dirbti į Didžiąją Britaniją, atsisako, mat kol kas tvyro nežinia, kas bus, kai šalis pasitrauks iš Europos Sąjungos.
Naujos apklausos rezultatai parodė, kad po „Brexit“ 4 iš 10 europiečių gydytojų, dirbančių Didžiojoje Britanijoje, svarsto apie išvykimą iš šalies. Gydytojų tarybos pirmininkas daktaras Mark Porter teigia, kad daugelis gydytojų iš Europos Sąjungos šalių pasijautė nepageidaujami ir pradėjo abejoti, ar jie ir jų šeimos turės teisę gyventi bei dirbti Didžiojoje Britanijoje po „Brexit“. Be to, jis įspėjo, kad vertingų europiečių darbuotojų išvykimas galėtų reikšti Nacionalinės sveikatos sistemos katastrofą, ypač dabar, kai sveikatos tarnyba jau dabar dėl darbuotojų trūkumo yra pasiekusi lūžio tašką.
Trūksta laiko ir lėšų
43 proc. gydytojų, dirbančių Rytų Anglijoje, yra baigę medicinos studijas ne Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose. „West Midlands“ regione iš viso dirba 41 proc. užsieniečių, „East Midlands“ regione - 38 proc. užsieniečių. O visos šalies mastu medicinos sektoriuje dirbančių užsieniečių vidurkis yra 33 proc. Tiesa, kaip pabrėžia ekspertai, regionai, kur daugiausiai dirba užsieniečių medikų, balsuojant dėl „Brexit“ buvo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.
Per pastaruosius penkerius metus registruotų gydytojų skaičius Didžiojoje Britanijoje išaugo 2 proc., o pacientų, besikreipiančių į skubios pagalbos įstaigas, padaugėjo 28 proc. todėl medikų darbo krūviai tampa sunkiai pakeliami.
„Plėtodami šalies medicinos darbuotojų pasiskirstymą pasiekėme kritinį momentą. Sprendimai, kuriuos mes planuojame pririmti per artimiausius penkerius metus, lems ar mes galėsime patenkinti medicininių paslaugų poreikį ateityje“, - teigė Britų visuotinės medicinos tarnybos vadovė Charlie Massey.
O priimti reikiamus sprendimus, kad ir bandyti parengti daugiau medicinos personalo, trūksta laiko ir, žinoma, lėšų.
Praranda daugiausiai
Medicinos studijos - brangus ir ilgas procesas, todėl ne visos ES šalys yra pajėgios užtikrinti konkurencingą jaunųjų medikų atlygį. Reikia nepamiršti ir to, kad biudžetai, tenkantys skirtingų šalių sveikatos sistemoms, labai skiriasi.
Tarkim, Rumunijoje numatomos vieno žmogaus metinės sveikatos priežiūros išlaidos siekia 816 eurų, o Liuksemburge, Vokietijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse – daugiau kaip 4 tūkst. eurų.
Dar 2011 m. Estijos šeimos gydytojų asociacija perspėjo, kad ateityje šalyje bus sunku rasti šeimos gydytoją 100 km spinduliu. Skaičiuojama, kad Rumunija nuo 2009 iki 2015 metų prarado jau pusę šalyje praktikavusių gydytojų. Lenkijoje daugiau nei 60 proc. penktus ir šeštus metus besimokančių medicinos studentų planuoja tapti darbo emigrantais. Slovakijai prie ES prisijungus 2004 m., šalyje dirbo 15 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, nuo tada šalį paliko 3,8 tūkst. medikų.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, daugiausia medikų praranda Portugalija ir Graikija. Kai kuriose šalyse jau dabar juntamas ryškus medikų trūkumas. Rumunijoje bemaž 10 proc. gyventojų per metus nespėjama aptarnauti.
Pernai Vengrijos vyriausybės atstovas perspėjo, kad per ateinantį dešimtmetį dėl specialistų emigracijos ir pensinio amžiaus valstybė praras apie 6,5 tūkst. šeimos gydytojų. Todėl šalies valdžia padidino medicininių paslaugų finansavimą ir pristatė kitas situacijos gerinimo priemones: premijas gydytojams, visoje šalyje buvo įsteigti ES finansuojami sveikatos priežiūros kabinetai.
Tarp kitko
Medikų trūkumas ne tik Didžiosios Britanijos problema, bet ir daugelis kitų šalių su ja susiduria. Pernai spalį pasauliniame neurologijos kongrese specialistai teigė, kad neurologijos srities tendencijos rodo, jog šios srities medikų trūksta. Europoje trims neurologams tenka 100 tūkst. gyventojų. Specialistų teigimu, šios vyraujančios tendencijos rodo, kad medikų poreikis tik augs.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: