Praėjusią savaitę Švedijoje užfiksuotas pirmasis beždžionių raupų atvejis. Kol kas Lietuvos ir Europos Sąjungos sveikatos sektoriaus specialistai ramina, kad situacija yra valdoma, tad protrūkio baimintis nereikėtų. Tačiau su šių raupų protrūkiu jau susidūrę Afrikos šalių gyventojai perspėja apie varginančius ir itin skausmingus ligos simptomus.
„Man ištino gerklės limfmazgiai. Tai buvo taip skausminga, kad negalėjau net miegoti. Vėliau šis skausmas persikėlė į kojas“, – pasakojo 40-metis Egide Irambona iš Burundžio, sergantis beždžionių raupais. BBC nuotr.
Užsikrėtė nuo draugo
BBC žurnalistų kalbintas 40-metis Egide Irambona iš Burundžio sėdi ant ligoninės lovos palatoje, kurią dalijasi su kitais dviem vyrais. Žurnalistai mato Egidės veidą, nusėtą pūslėmis. Tokiomis pat nusėta jo krūtinė bei rankos. Vyras serga beždžionių raupais.
„Man ištino gerklės limfmazgiai. Tai buvo taip skausminga, kad negalėjau net miegoti. Vėliau šis skausmas persikėlė į kojas“, – pasakojo jis.
E.Irambona yra tik vienas iš daugiau kaip 170 žmonių, kuriems nuo praėjusio mėnesio Burundyje diagnozuoti beždžionių raupai.
Karaliaus Chaledo universitetinėje ligoninėje E.Irambona gydomas jau devintą dieną. Vienas beždžionių raupų plitimo būdų – artimas kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu. Vyras mano, kad jis galėjo perduoti virusą žmonai, mat ji gydoma toje pačioje ligoninėje.
„Vienas draugas turėjo pūslių. Ko gero, užsikrėčiau nuo jo. Tuo metu dar nežinojau, kad tai buvo raupai. Laimei, mūsų septyniems vaikams nepasireiškė jokių ligos požymių“, – pasakoja E.Irambona.
Sudėtinga situacija ligoninėse
Budžumbūros miesto ligoninėje, kur šiuo metu gydomas E.Irambona su žmona, įkurtas vienas iš trijų mieste esančių raupų gydymo centrų. 59 iš 61 turimos lovos jau yra užimtos sergančių pacientų – trečdalis jų yra jaunesni nei 15 metų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaikai Burundyje yra labiausiai nuo beždžionių raupų nukentėjusi amžiaus grupė.
Vyriausioji ligoninės gydytoja Odette Nsavyimana sako, kad nepaisant visų prevencinių priemonių, pacientų daugėja.
„Sunku. Ypač sunku, kai gimsta kūdikiai. Jie negali likti vieni, todėl čia turiu laikyti ir jų motinas. Net jei jie neturi jokių simptomų...“, – sako apsaugine kauke veidą dengianti gydytoja.
Pastarosiomis dienomis regione stebimas itin spartus susirgimų beždžionių raupais skaičiaus didėjimas.
„Nerimauju dėl skaičių. Jei susirgimų ir toliau daugės, negalėsime su tuo susitvarkyti. Stengiamės, kad užsikrėtusieji būtų izoliuoti nuo kitų pacientų. Visur yra STOP juostos, o lankytojai privalo dėvėti apsaugines priemones, jie yra fiziškai atskirti nuo užsikrėtusiųjų“, – pasakojo O.Nsavyimana.
Tyrimus atlieka tik viena laboratorija
Burundyje yra tik viena laboratorija, kurioje galima ištirti kraujo mėginius, trūksta tyrimų rinkinių, nėra vakcinų. Baiminamasi, kad šalies gyventojai, bėgdami į kitas šalis ar žemynus, gali pernešti viruso užkratą.
„Tai – tikras iššūkis. Vien dėl to, kad diagnozė gali būti patvirtinama tik vienoje laboratorijoje, vėluojama nustatyti naujus atvejus. Sveikatos centrai skambina į laboratoriją ir sako, kad turi įtariamų atvejų, tačiau laboratorijos komandoms reikia laiko nuvykti į šias atvejų vietas, paimti mėginius. Dar daugiau laiko užtrunkama, kol paskelbiami tyrimų rezultatai. Mums reikia bent 12,5 mln. eurų, kad galėtume bent jau pagerinti reagavimo lygį“ – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos ekstremalių situacijų operacijų centro direktorė dr. Liliane Nkengurutse.
Nors kalbama, kad jau kitą savaitę vakcinos pasieks Kongo Demokratinę Respubliką, kur ir prasidėjo beždžionių raupų protrūkis, nėra jokių pranešimų apie panašius veiksmus Burundyje.
Europa ruošiasi
Yra du beždžionių raupų viruso potipiai. Manoma, kad I klodas, endemiškai paplitęs centrinėje Afrikoje, sukelia sunkesnes ligas ir didesnį mirtingumą nei II klodas, kuris sukėlė pasaulinį protrūkį ir toliau cirkuliuoja ES šalyse. Burundyje ir kitose Afrikos šalyse šiuo metu susiduriama su I klodo beždžionių raupų viruso potipiu.
Rugpjūčio mėnesio viduryje Švedijos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie pirmąjį beždžionių raupų atvejį šalyje ir Europoje. Nuodugnūs tyrimai atskleidė, kad tai buvo II klodo atvejis, sukeliantis mažesnį mirtingumą.
„Tačiau dėl glaudžių ryšių tarp Europos ir Afrikos turime būti pasiruošę didesniam importuojamų I klodo atvejų skaičiui“, – tikina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorė Pamela Rendi-Wagner.
Nors Europos sveikatos priežiūros institucijos spėja, kad I klodo poveikis Europai bus nedidelis, jos primygtinai rekomenduoja „aukšto lygio pasirengimo planavimą ir informuotumo didinimo veiklą“, kad būtų galima operatyviai reaguoti į atvejus, kurie pasieks Europą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras taip pat rekomenduoja keliautojams, vykstantiems į beždžionių raupų paveiktas teritorijas, pasiskiepyti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: