Glo­ba­li pro­ble­ma

Dėl pa­ti­ria­mų au­sies skaus­mų ame­ri­kie­tės Cynt­hia Hor­ton gy­ve­ni­mas vir­to pra­ga­ru. „Pa­bun­du iš mie­go nuo bai­saus skaus­mo, tar­si gy­dy­tų dan­tų ka­na­lą be anes­te­zi­jos, – sa­ko ji. – Au­sis šla­piuo­ja nuo in­fek­ci­jos, kar­tais pa­si­ro­do krau­jo.“

Vil­kli­gės nu­a­lin­tą C.Hor­ton imu­ni­nę sis­te­mą dar la­biau pa­vei­kė spin­du­liuo­tė ir che­mo­te­ra­pi­ja dėl vė­ži­nio na­vi­ko au­sy­je. Au­sų už­de­gi­mas ta­po kas­die­ny­be. Pa­pras­tai jį pa­leng­vin­da­vo an­ti­bio­ti­kų cik­las, ta­čiau, me­tams bė­gant, mo­ters au­sy­je esan­čios bak­te­ri­jos ta­po at­spa­rios šiems vais­tams, tad jie ne­be­vei­kia.

„Šios dau­ge­liui vais­tų at­spa­rios su­per­bak­te­ri­jos as­me­nims ga­li su­kel­ti lė­ti­nes in­fek­ci­jas, trun­kan­čias me­tus, kar­tais net de­šimt­me­čius. Ne­juo­kin­ga, ko­kios vi­ru­len­tiš­kos tam­pa kai ku­rios bak­te­ri­jos“, – sa­ko San Die­go vals­ti­jos uni­ver­si­te­to bak­te­rio­fa­gų, in­fek­ci­nių li­gų ir imu­no­lo­gi­jos do­cen­tas Dwa­y­ne’as Ro­a­chas.

Vien JAV kas­met nu­sta­to­ma dau­giau nei 2,8 mln. an­ti­mik­ro­bi­nėms me­džia­goms at­spa­rių in­fek­ci­jų.
„Ap­skai­čiuo­ta, kad iki 2050 m. nuo su­per­bak­te­ri­nės in­fek­ci­jos per me­tus mirs 10 mi­li­jo­nų žmo­nių – tai vie­nas žmo­gus kas tris se­kun­des“, – tei­gia in­fek­ci­nių li­gų epi­de­mio­lo­gė Stef­fa­nie Strat­hdee, pir­mo­jo spe­cia­lio­jo fa­gų te­ra­pi­jos cen­tro IPATH Šiau­rės Ame­ri­ko­je va­do­vė.

Mik­ro­sko­pi­nis ka­ras

Evo­liu­ci­jos dė­ka ga­zi­li­jo­nai bak­te­ri­jų šian­die­nia­me pa­sau­ly­je tu­ri na­tū­ra­lų prie­šą: ma­žy­čius vi­ru­sus, va­di­na­mus bak­te­rio­fa­gais, ge­ne­tiš­kai už­prog­ra­muo­tus pa­ieš­kos ir nai­ki­ni­mo mi­si­joms. Šia­me mik­ro­sko­pi­nia­me žai­di­me kiek­vie­nas fa­gų rin­ki­nys yra uni­ka­liai su­kur­tas su­ras­ti, už­pul­ti ir pra­ry­ti tam tik­ro ti­po pa­to­ge­ną.

Ne­se­niai IPATH moks­li­nin­kai, iš­ty­rę pa­cien­tės C.Hor­ton bak­te­ri­jas, nu­sta­tė dau­giau nei tu­zi­ną fa­gų, ku­rie sėk­min­gai už­puo­lė mir­ti­ną pa­to­ge­ną ir jį su­nai­ki­no.

„Kiek­vie­na bak­te­ri­jų rū­šis ga­li tu­rė­ti vi­są re­per­tu­a­rą fa­gų, ku­rie ją puo­la, pa­ten­ka į bak­te­ri­jos ląs­te­lę ir ją nu­a­li­na, – sa­ko eko­lo­gi­jos ir evo­liu­ci­nės bio­lo­gi­jos pro­fe­so­rius Pau­las Tur­ne­ris. – Siek­da­mos at­rem­ti ata­ką, bak­te­ri­jos tai­ko įvai­rią tak­ti­ką, pa­vyz­džiui, nu­plė­šia sa­vo iš­ori­nę žie­ve­lę, kad pa­ša­lin­tų taš­kus, prie ku­rių tvir­ti­na­si fa­gai, siek­da­mi pa­tek­ti į bak­te­ri­ją ir su­nai­kin­ti pa­to­ge­ną.“
Tai – pui­ki ži­nia, nes ap­si­nuo­gi­nu­sios bak­te­ri­jos ga­li pra­ras­ti at­spa­ru­mą an­ti­bio­ti­kams ir vėl tap­ti pa­žei­džia­mos. Ta­čiau fa­gas ne­be­vei­kia ir ne­be­ga­li ko­vo­ti. To­dėl moks­li­nin­kai ku­ria ata­ką tę­sian­tį mik­ro­sko­pi­nių „ka­rių“ kok­tei­lį.

Daug at­ra­di­mų, daug klau­si­mų

Šiuo me­tu JAV la­bo­ra­to­ri­jų moks­li­nin­kai aiš­ki­na­si, ku­rie fa­gai ir an­ti­bio­ti­kai yra la­biau­siai su­de­ri­na­mi, ko­vo­jant su pa­to­ge­nu. San Die­go vals­ti­jo­se esan­ti do­cen­to Dwa­y­ne’o Ro­ach la­bo­ra­to­ri­ja ti­ria or­ga­niz­mo imu­ni­nį at­sa­ką į fa­gus ir ku­ria nau­jas šių or­ga­niz­mų va­ly­mo tech­ni­kas – sie­kia­ma pa­ruoš­ti mė­gi­nius, skir­tus pa­cien­tams leis­ti į ve­ną.

La­bo­ra­to­ri­jo­se ku­ria­mos fa­gų bib­lio­te­kos, ku­rio­se sau­go­mi veiks­min­gai su tam tik­ro­mis in­fek­ci­jo­mis ko­vo­jan­tys fa­gai. Tek­sa­se nau­jo įren­gi­nio dė­ka fa­gai ku­ria­mi la­bo­ra­to­ri­jo­je. „Užuot ieš­ko­ję fa­gų ap­lin­ko­je, jau tu­ri­me bio­re­ak­to­rių, ku­ris jų su­ku­ria mi­li­jar­dais“, – sa­ko Hius­to­no Ba­y­lo­ro me­di­ci­nos ko­le­džo do­cen­tas Ant­ho­ny Ma­res­so.

Šie­met Ma­res­so la­bo­ra­to­ri­ja pa­skel­bė ty­ri­mą apie 12 pa­cien­tų gy­dy­mą fa­gais, ku­rie bu­vo pri­tai­ky­ti pa­gal kiek­vie­no pa­cien­to bak­te­ri­jų pro­fi­lį. Re­zul­ta­tai ma­lo­niai nu­ste­bi­no: pen­kiems pa­cien­tams su­per­bak­te­ri­jos bu­vo vi­siš­kai iš­nai­kin­tos, dar ke­liems pa­cien­tams svei­ka­ta pa­ge­rė­jo.
„Šiuo me­tu vyks­ta daug dis­ku­si­jų, – sa­ko D.Ro­ach. – Ar kur­si­me fa­gus? Ar ga­min­si­me fa­gų kok­tei­lį ir koks bus jo dy­dis? Ar fa­gai tu­rė­tų bū­ti įkve­pia­mi, var­to­ja­mi vie­tiš­kai ar lei­džia­mi į ve­ną? Vyks­ta daug svar­bių dar­bų, sie­kiant iš­si­aiš­kin­ti, kaip ge­riau­siai vi­sa tai pri­tai­ky­ti.“
Li­gų kon­tro­lės ir pre­ven­ci­jos cen­trų at­sto­vės M.Wal­ters tei­gi­mu, fa­gai taip pat ga­li pa­dė­ti ko­vo­ti su pla­tes­ne pro­ble­ma – pa­kar­to­ti­nio už­si­krė­ti­mo su­per­bak­te­ri­ja.

„Pro­ble­ma ta, kad kai pa­cien­tai už­si­kre­čia vais­tams at­spa­rio­mis bak­te­ri­jo­mis, jie ne­šio­ja­si tą or­ga­niz­mą net ir po gy­dy­mo, – sa­ko M.Wal­ters. – Nors li­gos simp­to­mų nė­ra, jie ga­li vėl už­si­krės­ti in­fek­ci­ja ar­ba per­duo­ti bak­te­ri­jas ki­tiems žmo­nėms.“
Moks­li­nin­kės tei­gi­mu, jei fa­gai ga­lė­tų „de­ko­lo­ni­zuo­ti“ bak­te­ri­jų po­pu­lia­ci­ją di­de­lės ri­zi­kos as­me­nims, su­ma­žė­tų ti­ki­my­bė už­si­krės­ti ir pa­cien­tams, ir ap­lin­ki­niams.

„Sie­kia­me su­kur­ti veik­lią fa­gų ko­lek­ci­ją, – pri­du­ria moks­li­nin­kė. – Pseu­do­mo­nas yra ge­ra pra­džia, ta­čiau grės­mę ke­lia ir daug ki­tų or­ga­niz­mų. Tu­ri­me ras­ti bū­dų juos įveik­ti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!