Bakteriofagai - prieš superbakterijas

Rasa Kasperavičiūtė - Martusevičienė
2024-01-26
An­ti­bio­ti­kams at­spa­rios su­per­bak­te­ri­jos iki 2050-ųjų kė­si­na­si kas­met nu­si­neš­ti 10 mi­li­jo­nų gy­vy­bių. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų moks­li­nin­kų tei­gi­mu, spren­di­mas – jau be­veik pa­sie­kia­mas ran­ka. La­bo­ra­to­ri­jo­se ku­ria­mos vi­ru­sų-ko­vo­to­jų bib­lio­te­kos.
Bakteriofagai - prieš superbakterijas
Apskaičiuota, kad iki 2050 m. nuo superbakterinės infekcijos per metus mirs 10 milijonų žmonių – tai vienas žmogus kas tris sekundes

Glo­ba­li pro­ble­ma

Dėl pa­ti­ria­mų au­sies skaus­mų ame­ri­kie­tės Cynt­hia Hor­ton gy­ve­ni­mas vir­to pra­ga­ru. „Pa­bun­du iš mie­go nuo bai­saus skaus­mo, tar­si gy­dy­tų dan­tų ka­na­lą be anes­te­zi­jos, – sa­ko ji. – Au­sis šla­piuo­ja nuo in­fek­ci­jos, kar­tais pa­si­ro­do krau­jo.“

Vil­kli­gės nu­a­lin­tą C.Hor­ton imu­ni­nę sis­te­mą dar la­biau pa­vei­kė spin­du­liuo­tė ir che­mo­te­ra­pi­ja dėl vė­ži­nio na­vi­ko au­sy­je. Au­sų už­de­gi­mas ta­po kas­die­ny­be. Pa­pras­tai jį pa­leng­vin­da­vo an­ti­bio­ti­kų cik­las, ta­čiau, me­tams bė­gant, mo­ters au­sy­je esan­čios bak­te­ri­jos ta­po at­spa­rios šiems vais­tams, tad jie ne­be­vei­kia.

„Šios dau­ge­liui vais­tų at­spa­rios su­per­bak­te­ri­jos as­me­nims ga­li su­kel­ti lė­ti­nes in­fek­ci­jas, trun­kan­čias me­tus, kar­tais net de­šimt­me­čius. Ne­juo­kin­ga, ko­kios vi­ru­len­tiš­kos tam­pa kai ku­rios bak­te­ri­jos“, – sa­ko San Die­go vals­ti­jos uni­ver­si­te­to bak­te­rio­fa­gų, in­fek­ci­nių li­gų ir imu­no­lo­gi­jos do­cen­tas Dwa­y­ne’as Ro­a­chas.

Vien JAV kas­met nu­sta­to­ma dau­giau nei 2,8 mln. an­ti­mik­ro­bi­nėms me­džia­goms at­spa­rių in­fek­ci­jų.
„Ap­skai­čiuo­ta, kad iki 2050 m. nuo su­per­bak­te­ri­nės in­fek­ci­jos per me­tus mirs 10 mi­li­jo­nų žmo­nių – tai vie­nas žmo­gus kas tris se­kun­des“, – tei­gia in­fek­ci­nių li­gų epi­de­mio­lo­gė Stef­fa­nie Strat­hdee, pir­mo­jo spe­cia­lio­jo fa­gų te­ra­pi­jos cen­tro IPATH Šiau­rės Ame­ri­ko­je va­do­vė.

Mik­ro­sko­pi­nis ka­ras

Evo­liu­ci­jos dė­ka ga­zi­li­jo­nai bak­te­ri­jų šian­die­nia­me pa­sau­ly­je tu­ri na­tū­ra­lų prie­šą: ma­žy­čius vi­ru­sus, va­di­na­mus bak­te­rio­fa­gais, ge­ne­tiš­kai už­prog­ra­muo­tus pa­ieš­kos ir nai­ki­ni­mo mi­si­joms. Šia­me mik­ro­sko­pi­nia­me žai­di­me kiek­vie­nas fa­gų rin­ki­nys yra uni­ka­liai su­kur­tas su­ras­ti, už­pul­ti ir pra­ry­ti tam tik­ro ti­po pa­to­ge­ną.

Ne­se­niai IPATH moks­li­nin­kai, iš­ty­rę pa­cien­tės C.Hor­ton bak­te­ri­jas, nu­sta­tė dau­giau nei tu­zi­ną fa­gų, ku­rie sėk­min­gai už­puo­lė mir­ti­ną pa­to­ge­ną ir jį su­nai­ki­no.

„Kiek­vie­na bak­te­ri­jų rū­šis ga­li tu­rė­ti vi­są re­per­tu­a­rą fa­gų, ku­rie ją puo­la, pa­ten­ka į bak­te­ri­jos ląs­te­lę ir ją nu­a­li­na, – sa­ko eko­lo­gi­jos ir evo­liu­ci­nės bio­lo­gi­jos pro­fe­so­rius Pau­las Tur­ne­ris. – Siek­da­mos at­rem­ti ata­ką, bak­te­ri­jos tai­ko įvai­rią tak­ti­ką, pa­vyz­džiui, nu­plė­šia sa­vo iš­ori­nę žie­ve­lę, kad pa­ša­lin­tų taš­kus, prie ku­rių tvir­ti­na­si fa­gai, siek­da­mi pa­tek­ti į bak­te­ri­ją ir su­nai­kin­ti pa­to­ge­ną.“
Tai – pui­ki ži­nia, nes ap­si­nuo­gi­nu­sios bak­te­ri­jos ga­li pra­ras­ti at­spa­ru­mą an­ti­bio­ti­kams ir vėl tap­ti pa­žei­džia­mos. Ta­čiau fa­gas ne­be­vei­kia ir ne­be­ga­li ko­vo­ti. To­dėl moks­li­nin­kai ku­ria ata­ką tę­sian­tį mik­ro­sko­pi­nių „ka­rių“ kok­tei­lį.


Daug at­ra­di­mų, daug klau­si­mų

Šiuo me­tu JAV la­bo­ra­to­ri­jų moks­li­nin­kai aiš­ki­na­si, ku­rie fa­gai ir an­ti­bio­ti­kai yra la­biau­siai su­de­ri­na­mi, ko­vo­jant su pa­to­ge­nu. San Die­go vals­ti­jo­se esan­ti do­cen­to Dwa­y­ne’o Ro­ach la­bo­ra­to­ri­ja ti­ria or­ga­niz­mo imu­ni­nį at­sa­ką į fa­gus ir ku­ria nau­jas šių or­ga­niz­mų va­ly­mo tech­ni­kas – sie­kia­ma pa­ruoš­ti mė­gi­nius, skir­tus pa­cien­tams leis­ti į ve­ną.

La­bo­ra­to­ri­jo­se ku­ria­mos fa­gų bib­lio­te­kos, ku­rio­se sau­go­mi veiks­min­gai su tam tik­ro­mis in­fek­ci­jo­mis ko­vo­jan­tys fa­gai. Tek­sa­se nau­jo įren­gi­nio dė­ka fa­gai ku­ria­mi la­bo­ra­to­ri­jo­je. „Užuot ieš­ko­ję fa­gų ap­lin­ko­je, jau tu­ri­me bio­re­ak­to­rių, ku­ris jų su­ku­ria mi­li­jar­dais“, – sa­ko Hius­to­no Ba­y­lo­ro me­di­ci­nos ko­le­džo do­cen­tas Ant­ho­ny Ma­res­so.

Šie­met Ma­res­so la­bo­ra­to­ri­ja pa­skel­bė ty­ri­mą apie 12 pa­cien­tų gy­dy­mą fa­gais, ku­rie bu­vo pri­tai­ky­ti pa­gal kiek­vie­no pa­cien­to bak­te­ri­jų pro­fi­lį. Re­zul­ta­tai ma­lo­niai nu­ste­bi­no: pen­kiems pa­cien­tams su­per­bak­te­ri­jos bu­vo vi­siš­kai iš­nai­kin­tos, dar ke­liems pa­cien­tams svei­ka­ta pa­ge­rė­jo.
„Šiuo me­tu vyks­ta daug dis­ku­si­jų, – sa­ko D.Ro­ach. – Ar kur­si­me fa­gus? Ar ga­min­si­me fa­gų kok­tei­lį ir koks bus jo dy­dis? Ar fa­gai tu­rė­tų bū­ti įkve­pia­mi, var­to­ja­mi vie­tiš­kai ar lei­džia­mi į ve­ną? Vyks­ta daug svar­bių dar­bų, sie­kiant iš­si­aiš­kin­ti, kaip ge­riau­siai vi­sa tai pri­tai­ky­ti.“
Li­gų kon­tro­lės ir pre­ven­ci­jos cen­trų at­sto­vės M.Wal­ters tei­gi­mu, fa­gai taip pat ga­li pa­dė­ti ko­vo­ti su pla­tes­ne pro­ble­ma – pa­kar­to­ti­nio už­si­krė­ti­mo su­per­bak­te­ri­ja.

„Pro­ble­ma ta, kad kai pa­cien­tai už­si­kre­čia vais­tams at­spa­rio­mis bak­te­ri­jo­mis, jie ne­šio­ja­si tą or­ga­niz­mą net ir po gy­dy­mo, – sa­ko M.Wal­ters. – Nors li­gos simp­to­mų nė­ra, jie ga­li vėl už­si­krės­ti in­fek­ci­ja ar­ba per­duo­ti bak­te­ri­jas ki­tiems žmo­nėms.“
Moks­li­nin­kės tei­gi­mu, jei fa­gai ga­lė­tų „de­ko­lo­ni­zuo­ti“ bak­te­ri­jų po­pu­lia­ci­ją di­de­lės ri­zi­kos as­me­nims, su­ma­žė­tų ti­ki­my­bė už­si­krės­ti ir pa­cien­tams, ir ap­lin­ki­niams.

„Sie­kia­me su­kur­ti veik­lią fa­gų ko­lek­ci­ją, – pri­du­ria moks­li­nin­kė. – Pseu­do­mo­nas yra ge­ra pra­džia, ta­čiau grės­mę ke­lia ir daug ki­tų or­ga­niz­mų. Tu­ri­me ras­ti bū­dų juos įveik­ti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    T.Sveikata: chirurgai – kaip Formulės vairuotojai

    T.Sveikata: chirurgai – kaip Formulės vairuotojai

    „Galbūt rega prastėja, gal judesiai nebe tokie greiti, bet tu kiekvieną dieną galvoji, kad rytoj operacinėje būsi stipresnis...
    Krūtų mamografija gelbėja, koją kiša melagienos

    Krūtų mamografija gelbėja, koją kiša melagienos

    Antrąjį gegužės pirmadienį yra minima Nacionalinė moters sveikatos patikros diena. Nors informacijos apie prevencinių patikrų naud...

    Budinti vaistinė


    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

    razinka


    Sveika šeima


    Daug vargo dėl invazinių rūšių

    Atšilus orams tarnybos suskubo priminti apie aplinkosaugai pavojingas invazines augalų ir gyvūnų rūšis – jas neapdairūs gyventojai dažnai platina patys. „Europoje yra šalių, kur daugiau nei 5 procentai visos floros sudaro svetimžemės rūšys. Lietuvos invazinių rūšių sąraše tokių ga...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Piliulė nuo vienatvės
    Henrikas Vaitiekūnas Piliulė nuo vienatvės

    Naujas numeris