Bakteriofagai - prieš superbakterijas

Rasa Kasperavičiūtė - Martusevičienė
2024-01-26
An­ti­bio­ti­kams at­spa­rios su­per­bak­te­ri­jos iki 2050-ųjų kė­si­na­si kas­met nu­si­neš­ti 10 mi­li­jo­nų gy­vy­bių. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų moks­li­nin­kų tei­gi­mu, spren­di­mas – jau be­veik pa­sie­kia­mas ran­ka. La­bo­ra­to­ri­jo­se ku­ria­mos vi­ru­sų-ko­vo­to­jų bib­lio­te­kos.
Bakteriofagai - prieš superbakterijas
Apskaičiuota, kad iki 2050 m. nuo superbakterinės infekcijos per metus mirs 10 milijonų žmonių – tai vienas žmogus kas tris sekundes

Glo­ba­li pro­ble­ma

Dėl pa­ti­ria­mų au­sies skaus­mų ame­ri­kie­tės Cynt­hia Hor­ton gy­ve­ni­mas vir­to pra­ga­ru. „Pa­bun­du iš mie­go nuo bai­saus skaus­mo, tar­si gy­dy­tų dan­tų ka­na­lą be anes­te­zi­jos, – sa­ko ji. – Au­sis šla­piuo­ja nuo in­fek­ci­jos, kar­tais pa­si­ro­do krau­jo.“

Vil­kli­gės nu­a­lin­tą C.Hor­ton imu­ni­nę sis­te­mą dar la­biau pa­vei­kė spin­du­liuo­tė ir che­mo­te­ra­pi­ja dėl vė­ži­nio na­vi­ko au­sy­je. Au­sų už­de­gi­mas ta­po kas­die­ny­be. Pa­pras­tai jį pa­leng­vin­da­vo an­ti­bio­ti­kų cik­las, ta­čiau, me­tams bė­gant, mo­ters au­sy­je esan­čios bak­te­ri­jos ta­po at­spa­rios šiems vais­tams, tad jie ne­be­vei­kia.

„Šios dau­ge­liui vais­tų at­spa­rios su­per­bak­te­ri­jos as­me­nims ga­li su­kel­ti lė­ti­nes in­fek­ci­jas, trun­kan­čias me­tus, kar­tais net de­šimt­me­čius. Ne­juo­kin­ga, ko­kios vi­ru­len­tiš­kos tam­pa kai ku­rios bak­te­ri­jos“, – sa­ko San Die­go vals­ti­jos uni­ver­si­te­to bak­te­rio­fa­gų, in­fek­ci­nių li­gų ir imu­no­lo­gi­jos do­cen­tas Dwa­y­ne’as Ro­a­chas.

Vien JAV kas­met nu­sta­to­ma dau­giau nei 2,8 mln. an­ti­mik­ro­bi­nėms me­džia­goms at­spa­rių in­fek­ci­jų.
„Ap­skai­čiuo­ta, kad iki 2050 m. nuo su­per­bak­te­ri­nės in­fek­ci­jos per me­tus mirs 10 mi­li­jo­nų žmo­nių – tai vie­nas žmo­gus kas tris se­kun­des“, – tei­gia in­fek­ci­nių li­gų epi­de­mio­lo­gė Stef­fa­nie Strat­hdee, pir­mo­jo spe­cia­lio­jo fa­gų te­ra­pi­jos cen­tro IPATH Šiau­rės Ame­ri­ko­je va­do­vė.

Mik­ro­sko­pi­nis ka­ras

Evo­liu­ci­jos dė­ka ga­zi­li­jo­nai bak­te­ri­jų šian­die­nia­me pa­sau­ly­je tu­ri na­tū­ra­lų prie­šą: ma­žy­čius vi­ru­sus, va­di­na­mus bak­te­rio­fa­gais, ge­ne­tiš­kai už­prog­ra­muo­tus pa­ieš­kos ir nai­ki­ni­mo mi­si­joms. Šia­me mik­ro­sko­pi­nia­me žai­di­me kiek­vie­nas fa­gų rin­ki­nys yra uni­ka­liai su­kur­tas su­ras­ti, už­pul­ti ir pra­ry­ti tam tik­ro ti­po pa­to­ge­ną.

Ne­se­niai IPATH moks­li­nin­kai, iš­ty­rę pa­cien­tės C.Hor­ton bak­te­ri­jas, nu­sta­tė dau­giau nei tu­zi­ną fa­gų, ku­rie sėk­min­gai už­puo­lė mir­ti­ną pa­to­ge­ną ir jį su­nai­ki­no.

„Kiek­vie­na bak­te­ri­jų rū­šis ga­li tu­rė­ti vi­są re­per­tu­a­rą fa­gų, ku­rie ją puo­la, pa­ten­ka į bak­te­ri­jos ląs­te­lę ir ją nu­a­li­na, – sa­ko eko­lo­gi­jos ir evo­liu­ci­nės bio­lo­gi­jos pro­fe­so­rius Pau­las Tur­ne­ris. – Siek­da­mos at­rem­ti ata­ką, bak­te­ri­jos tai­ko įvai­rią tak­ti­ką, pa­vyz­džiui, nu­plė­šia sa­vo iš­ori­nę žie­ve­lę, kad pa­ša­lin­tų taš­kus, prie ku­rių tvir­ti­na­si fa­gai, siek­da­mi pa­tek­ti į bak­te­ri­ją ir su­nai­kin­ti pa­to­ge­ną.“
Tai – pui­ki ži­nia, nes ap­si­nuo­gi­nu­sios bak­te­ri­jos ga­li pra­ras­ti at­spa­ru­mą an­ti­bio­ti­kams ir vėl tap­ti pa­žei­džia­mos. Ta­čiau fa­gas ne­be­vei­kia ir ne­be­ga­li ko­vo­ti. To­dėl moks­li­nin­kai ku­ria ata­ką tę­sian­tį mik­ro­sko­pi­nių „ka­rių“ kok­tei­lį.


Daug at­ra­di­mų, daug klau­si­mų

Šiuo me­tu JAV la­bo­ra­to­ri­jų moks­li­nin­kai aiš­ki­na­si, ku­rie fa­gai ir an­ti­bio­ti­kai yra la­biau­siai su­de­ri­na­mi, ko­vo­jant su pa­to­ge­nu. San Die­go vals­ti­jo­se esan­ti do­cen­to Dwa­y­ne’o Ro­ach la­bo­ra­to­ri­ja ti­ria or­ga­niz­mo imu­ni­nį at­sa­ką į fa­gus ir ku­ria nau­jas šių or­ga­niz­mų va­ly­mo tech­ni­kas – sie­kia­ma pa­ruoš­ti mė­gi­nius, skir­tus pa­cien­tams leis­ti į ve­ną.

La­bo­ra­to­ri­jo­se ku­ria­mos fa­gų bib­lio­te­kos, ku­rio­se sau­go­mi veiks­min­gai su tam tik­ro­mis in­fek­ci­jo­mis ko­vo­jan­tys fa­gai. Tek­sa­se nau­jo įren­gi­nio dė­ka fa­gai ku­ria­mi la­bo­ra­to­ri­jo­je. „Užuot ieš­ko­ję fa­gų ap­lin­ko­je, jau tu­ri­me bio­re­ak­to­rių, ku­ris jų su­ku­ria mi­li­jar­dais“, – sa­ko Hius­to­no Ba­y­lo­ro me­di­ci­nos ko­le­džo do­cen­tas Ant­ho­ny Ma­res­so.

Šie­met Ma­res­so la­bo­ra­to­ri­ja pa­skel­bė ty­ri­mą apie 12 pa­cien­tų gy­dy­mą fa­gais, ku­rie bu­vo pri­tai­ky­ti pa­gal kiek­vie­no pa­cien­to bak­te­ri­jų pro­fi­lį. Re­zul­ta­tai ma­lo­niai nu­ste­bi­no: pen­kiems pa­cien­tams su­per­bak­te­ri­jos bu­vo vi­siš­kai iš­nai­kin­tos, dar ke­liems pa­cien­tams svei­ka­ta pa­ge­rė­jo.
„Šiuo me­tu vyks­ta daug dis­ku­si­jų, – sa­ko D.Ro­ach. – Ar kur­si­me fa­gus? Ar ga­min­si­me fa­gų kok­tei­lį ir koks bus jo dy­dis? Ar fa­gai tu­rė­tų bū­ti įkve­pia­mi, var­to­ja­mi vie­tiš­kai ar lei­džia­mi į ve­ną? Vyks­ta daug svar­bių dar­bų, sie­kiant iš­si­aiš­kin­ti, kaip ge­riau­siai vi­sa tai pri­tai­ky­ti.“
Li­gų kon­tro­lės ir pre­ven­ci­jos cen­trų at­sto­vės M.Wal­ters tei­gi­mu, fa­gai taip pat ga­li pa­dė­ti ko­vo­ti su pla­tes­ne pro­ble­ma – pa­kar­to­ti­nio už­si­krė­ti­mo su­per­bak­te­ri­ja.

„Pro­ble­ma ta, kad kai pa­cien­tai už­si­kre­čia vais­tams at­spa­rio­mis bak­te­ri­jo­mis, jie ne­šio­ja­si tą or­ga­niz­mą net ir po gy­dy­mo, – sa­ko M.Wal­ters. – Nors li­gos simp­to­mų nė­ra, jie ga­li vėl už­si­krės­ti in­fek­ci­ja ar­ba per­duo­ti bak­te­ri­jas ki­tiems žmo­nėms.“
Moks­li­nin­kės tei­gi­mu, jei fa­gai ga­lė­tų „de­ko­lo­ni­zuo­ti“ bak­te­ri­jų po­pu­lia­ci­ją di­de­lės ri­zi­kos as­me­nims, su­ma­žė­tų ti­ki­my­bė už­si­krės­ti ir pa­cien­tams, ir ap­lin­ki­niams.

„Sie­kia­me su­kur­ti veik­lią fa­gų ko­lek­ci­ją, – pri­du­ria moks­li­nin­kė. – Pseu­do­mo­nas yra ge­ra pra­džia, ta­čiau grės­mę ke­lia ir daug ki­tų or­ga­niz­mų. Tu­ri­me ras­ti bū­dų juos įveik­ti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris