Atsidarymo pasekmės
Labiausiai užrakintoje planetos vietoje, Melburne, kaip ir milijonas kitų gyventojų Rav Thomas, siaučiant COVID-19 pandemijai, 262 dienas praleido namuose. Vienišas dviejų vaikų tėvas tuo metu rado būdų, kaip apmokėti sąskaitas, nors jo pramogų ir renginių verslas buvo uždarytas. Pasiskiepijęs jis tikėjosi, kad suvaržymai bus kiek atlaisvinti.
 
Praėjusių metų spalį apribojimai Melburne buvo panaikinti. Tuomet R.Thomas nuotaika pasitaisė, nes įmonė vėl ėmėsi vesti renginius klubuose ir baruose. O tada atėjo omikronas...
 
Koronaviruso atmaina išplito visoje Australijoje, nepaisant didelio vakcinacijos masto ir griežtos pasienio politikos. Šios priemonės sulaukė naujo dėmesio, šalies vyriausybei kovojant dėl neskiepytos teniso žvaigždės Novako Džokovičiaus deportacijos prieš Australijos atvirąjį teniso čempionatą.
 
Vyriausybė sulaukė nemažai kritikos iš nusivylusių ir pavargusių gyventojų: kodėl jų šalis, kuri padarė viską, kad sustabdytų viruso plitimą, o dabar juo užkrėsta?
Šiuo metu Australijoje yra užfiksuota daugiau nei 600 tūkst. aktyvių atvejų, tačiau ekspertai mano, kad tikrasis skaičius yra didesnis. Ir kiekvieną dieną jis kyla, kadangi vis nustatoma per 90 tūkst. naujų atvejų.
 
Nesuvaldoma situacija
Sveikatos ekspertų teigimu, padidėjimą atvejų iš dalies lėmė du veiksniai: politikai nenorėjo išsižadėti prieš omikrono bangą duotų pažadų, kad jie sušvelnins tokius apribojimus kaip kaukių dėvėjimas. Susidūrusi su infekcijos sprogimu daugiausiai gyventojų turinti Naujoji Pietų Velso valstija praėjusį mėnesį galiausiai įvedė kaukių nešiojimą, tačiau, pasak epidemiologų, – šaukštai po pietų.
 
Nors mirčių ir hospitalizacijų skaičius išlieka mažas, vakcinos nesustabdė viruso plitimo. Australijos vakcinų programa, pagal kurią apie 80 proc. visų gyventojų gavo bent vieną skiepą, prasidėjo vėliau nei kitose vakarų valstybėse. Todėl didelė dalis gyventojų dar neturi teisės gauti sustiprinančiosios dozės. „Vien tik skiepais pandemijos nesuvaldysime, – nuogąstauja epidemiologas Adrian Esterman, – mums sekėsi gerai, kol Naujasis Pietų Velsas nusprendė, kad neverta jiems užsidaryti.“
 
Jis ragina politikus grąžinti kaukių dėvėjimą ir saugaus atstumo laikymąsi, o mokykloms pataria tinkamai vėdinti patalpas, kai mokiniai sugrįš po atostogų. „Neturime pakankamai vakcinų jaunimui. Svarbiausi aspektai, užtikrinantys saugumą: vaikų ir mokytojų skiepijimas, ventiliacija ir kaukės. Ar tai daroma Australijoje? Ne!“, – nerimo neslepia A.Esterman ir priduria, kad vaikai nuo penkerių iki vienuolikos metų tik nuo šio mėnesio gali gauti pirmąją vakciną.
 
Nors skiepai ir padėjo išvengti kritinės situacijos šalies ligoninėse, Australijos medicinos asociacijos prezidentas Omar Khorshid pripažįsta, kad buvo sunku stebėti, kaip Australija nyksta iš COVID-19 suvaldymo žemėlapio. „Gaila, kad šalies atsivėrimas sutapo su pasaulyje prasidėjusiu omikrono protrūkiu“, – sako jis.
 
Nusivylę žmonės
Pastaraisiais mėnesiais Australijos vyriausybė nuo ilgalaikio plano „nulis COVID-19 atvejų“ perėjo prie „susigyvenk su tuo“ metodo. „Omikronas pakeitė viską, – teigia ministras pirmininkas Scott Morrison, – tačiau vyriausybė palaiko Australijos atviras sienas.“
 
PGR tyrimų eilėje tenka laukti kelias valandas, rezultatai keliauja kelias dienas. Dėl greitųjų antigenų tyrimų trūkumo australams tenka važinėti nuo vienos parduotuvės prie kitos. Sidnėjaus gyventojas Rodney Swan atsidūrė tarp greitojo testo medžiotojų. Jo 77-erių giminaitė užsikrėtė koronavirusu, o jos šeima dienas leidžia namuose, laukdama PGR tyrimų rezultatų: „Jei pasidarote PGR testą, atsakymo laukiate amžinybę. Greitojo antigeno testo neįmanoma rasti, o, pavyzdžiui, dukra net negali paskiepyti vaikų.“ Vyras yra pasipiktinęs vyriausybės darbu ir priblokštas dėl sparčiai didėjančio sergamumo: „Tai yra skaičiai, kuriuos matydavome Londone, bet ne Australijoje.“
 
Politikai bijo, kad nauji suvaržymai supykdys visuomenę, tačiau chirurgės ir visuomenės sveikatos tyrėjos Nancy Baxter nuomone, tik taip jie gali suvaldyti pandemiją. „Tam tiesiog nėra politinės valios“, – konstatuoja ji.
 
Ir nors politikai nedrįsta kalbėti apie karantiną, žmonės nusprendžia likti namuose, todėl smulkiojo verslo savininkai nerimauja dėl įmonių išlikimo. „Žmonės yra palūžę, – pasakoja kelių barų ir restoranų savininkė Zara Madrusan, – iš esmės, užsidarėme patys. Neturime jokios apsaugos, patarimų ir finansinės paramos.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!