Perfrazuojant Marką Tveną, visi kalba apie JAV sveikatos apsaugos sistemos išeikvojamas lėšas, tačiau nieko dėl to nedaro. Naujas tyrimas skelbia, kad šalies sveikatos sektoriuje kasmet iššvaistoma 760 mlrd. dolerių (apie 688 mlrd. Eur).Visgi klausimas, ką daryti, kad šie pinigai nebūtų paleisti vėjais, lieka atviras.
Maždaug ketvirtadalis Amerikos sveikatos apsaugos sistemai išleidžiamų lėšų yra iššvaistomos. Sveikatos sektoriuje prarandama suma didesnė nei ta, kuri skiriama JAV kariuomenei išmaitinti.
Trūksta politinės valios
Maždaug ketvirtadalis Amerikos sveikatos apsaugos sistemai išleidžiamų lėšų yra iššvaistomos. Sveikatos sektoriuje prarandama suma didesnė nei ta, kuri skiriama JAV kariuomenei išmaitinti, ji gerokai viršija ir šalies Švietimo departamento biudžetą. Žinoma, niekas neturi iliuzijų, kad visus šiuos pinigus galima panaudoti tikslingai. Visgi nemenka dalis jų galėtų išvengti kelionės į šiukšlinę. Tyrėjai tikina, kad sutaupyti būtų galima apie 200 mln. dolerių (apie 181 mln. Eur). Šios sumos užtektų padengti 20 mln. amerikiečių sveikatos draudimo išlaidas. Tai - trys ketvirtadaliai visų šiuo metu neapdraustų gyventojų.
Liūto dalis „žaliųjų“ prarandama dėl administracinių kaštų. Į šią kategoriją patenka laikas ir ištekliai, išeikvojami draudimo bendrovėms ir viešoms programoms skirtų sąskaitų išrašymui. Tam gydytojai kasdien skiria ne vieną valandą. Teigiama, kad gaišaties būtų galima išvengti perėjus prie vieno mokėtojo modelio, tačiau įtakingos verslo grupės suinteresuotos išlaikyti
status quo. „Sumažinti dėl administravimo ir nekontroliuojamų kainų kylančius praradimus trukdo politinės valios, o ne idėjų ir galimų panaudoti įrankių trūkumas“, – pastebėjo vienas studijos autorių.
L. S. skaičius
18
– tiek proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lėšų JAV išleidžiama sveikatos apsaugai.
Aibė formalumų
Tiesa, dėl administravimo prarandamas pajamas galima sumažinti ir liekant prie privataus draudimo sistemos. Antai Šveicarijoje privačių mokėtojų administravimo sistema atsieina kur kas pigiau. Taip nutinka, nes sveikatos draudimą pats įpirkti pajėgia tik kas dešimtas amerikietis, o likusieji kliaujasi tuo, ką parūpina darbdaviai. Tuo metu Šveicarijoje visi piliečiai sveikatos draudimą perka patys. Dėl papildomo tarpininko amerikiečiams tenka daugiau popierizmo. Šis, kaip žinia, ne už dyka.
Paprasčiausias vizitas pas gydytoją gali virsti tikru košmaru. Pirmiausia reikalingas išankstinis draudimo kompanijos leidimas. Recepto taip pat neišrašys be draudėjo patvirtinimo. Todėl didelė apsilankymo dalis praleidžiama kartu su slaugytoja ar netgi pačiu gydytoju pildant privalomas draudimo anketas.
Pyrago dalį atsiriekia ir įvairūs sukčiai bei piktnaudžiautojai. Šiai kategorijai priskiriami sveikatos paslaugų teikėjai, išrašantys sąskaitas draudimo bendrovėms už gydymą, kuris apskritai niekuomet nebuvo suteiktas. Nesąžiningos įstaigos taip pat linkusios išrašyti sąskaitą už brangesnį gydymą nei tas, kuris buvo suteiktas arba atlieka pacientams visiškai nereikalingus testus. Jiems pagrįsti kartais pateikiamos ir išgalvotos diagnozės. Sveikatos sektoriaus žaidėjus prižiūrinčiam cerberiui tenka akylai stebėti, kad draudimo lėšomis nedengiamos plastikos chirurgijos procedūros nebūtų įformintos kaip mediciniškai būtinas kompensuojamas gydymas.
Gydymo monopolis auga
Aiškiai pastebimą skylę pinigų maiše dar praardo didelės kainos. Pasitaiko samprotaujančių, kad aukšto pragyvenimo lygio šalyje stambūs skaičiukai sąskaitose – savaime suprantamas dalykas. Visgi ekspertų teigimu, taip sakyti būtų nesąmonė. Juk pigesne sveikatos apsauga gali pasigirti ne viena aukštesnio pragyvenimo šalis. Ta pati Šveicarija, Naujoji Zelandija ar Australija. Kaltė verčiama paslaugų ir prekių reguliacijai, o tiksliau – jos nebuvimui. Daugumoje valstybių valdžios institucijos derasi su farmacijos kompanijomis dėl vaistų kainų, tačiau JAV nacionaline sveikatos draudimo programa besirūpinančiai įstaigai tai daryti draudžia įstatymas.
Manoma, kainos būtų gerokai žemesnės konkurencingesnėje sveikatos priežiūros rinkoje. Privatiems gydymo įstaigų tinklams pamažu plečiantis sveikatos paslaugų sektoriuje vis labiau ryškėja monopolinės tendencijos. Todėl ligoninės JAV veikiau primena lietuviškus prekybos centrus nei dėl kiekvieno kąsnio tarpusavyje kovojančią vilkų bandą. Pavyzdžiui, dvi didžiausios firmos valdo daugiau nei 5 tūkst. dializės klinikų šalyje ir susižeria apie 90 proc. segmento pajamų. Nenuostabu, kad rinkoje dominuojant keliems žaidėjams kainos riba – tik dangus.
Tarp kitko
Brangi JAV sveikatos priežiūros sistema apipinta gausybe, nebūtinai teisingų mitų. Anot vieno populiaraus įsitikinimo, amerikiečiai turi pernelyg daug medicinos specialistų, gaunančių didesnes pajamas nei bendrosios praktikos gydytojai. Visgi analizės rodo, kad įvairaus lygmens gydytojų kiekio santykis JAV panašus į kitų didelių pajamų šalių. Dažnai dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad šalyje menkai finansuojamos programos, padedančios pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Visgi statistika rodo, kad tai taip pat nėra tiesa.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: