Humanitarinė katastrofa
Humanitarinė katastrofa Afganistane kyla dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos, konfliktų ir su klimatu susijusių sukrėtimų pastaraisiais metais pasaulyje badauja vis daugiau žmonių. „Niekada nebuvo taip blogai“, – sakė Kandaharo miesto pakraštyje esančios Shamsul Haq klinikos, kur pastaraisiais mėnesiais netinkamos mitybos atvejų padvigubėjo, vyriausiasis gydytojas. „Rėmėjai siunčia vaistus, bet jų vis tiek nepakanka“, – teigė jis. Kiekvieną rytą iki 10 val. į nepakankamos mitybos skyriaus koridorius plūsta daugybė mamų, nešiojančių it skeletai atrodančius vaikus.
 
Manoma, kad šią žiemą apie 22,8 mln. žmonių – daugiau nei pusė afganistaniečių – susidurs su gyvybei pavojingu maisto trūkumu. Daugelis šios šalies gyventojų jau stovi ant katastrofos slenksčio.
„Labai bijau, kad ši žiema bus dar blogesnė, nei galime įsivaizduoti“, – sakė 40-metė Laltak, kuri, kaip ir daugelis moterų Afganistano kaimuose, vadinama tik vardu.
 
Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo Talibano režimo sugrįžimo Afganistanas atsidūrė ant masinio bado slenksčio, kuris, anot pagalbos grupių, šią žiemą grasina nužudyti milijoną vaikų. Nors Afganistanas dešimtmečius kentėjo nuo netinkamos mitybos, pastaraisiais mėnesiais šalies bado krizė smarkiai pablogėjo.
 
Toks plačiai paplitęs badas – akivaizdžiausias ekonominės suirutės požymis. Beveik per naktį milijardai dolerių užsienio pagalbos, kuria buvo remiama ankstesnė Vakarų palaikoma Afganistano vyriausybė, išnyko, o JAV sankcijos Talibanui izoliavo šalį nuo pasaulio finansų sistemos.
 
Šalyje – ir kataklizminės nelaimės
Milijonai afganistaniečių – nuo paprastų darbininkų iki gydytojų ir mokytojų – mėnesius gyvena be pastovių ar net jokių pajamų. Maisto ir kitų būtiniausių prekių kainos išaugo taip, jog daugeliui šeimų yra neprieinamos. Išsekę vaikai ir anemija sergančios motinos patenka į ligoninių nepakankamos mitybos skyrius, daugelis tų patalpų būna be medicininių priemonių.
 
Lyg neužtektų ekonominių problemų, šalį taip pat kamuoja viena baisiausių per pastaruosius dešimtmečius buvusių sausrų, dėl kurių išdžiūvo laukai, drėkinimo kanalai, iš bado miršta gyvuliai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet kviečių derlius Afganistane turėtų būti net 25 procentais mažesnis nei vidutinis. Kaimo vietovėse, kuriose gyvena maždaug 70 procentų gyventojų, daugelis ūkininkų nebeprižiūri savo žemės.
 
Atėjus žiemiškiems orams, humanitarinės organizacijos įspėja – gali mirti ne  milijonas vaikų; ši krizė galimai sukels žalą naujajai Talibano vyriausybei ir JAV, kuri jau ir taip patiria spaudimą sumažinti galiojančias sankcijas Afganistanui.
„Turime atskirti politiką nuo humanitarinio imperatyvo, – sakė Mary-Ellen McGroarty, Pasaulio maisto programos Afganistanui vadovė. – Milijonai moterų, vaikų ir vyrų, patekę į dabartinę Afganistano krizę, yra niekuo nekalti žmonės, šią žiemą pasmerkti absoliučiai nevilčiai ir net galimai mirčiai.“
 
Ragina JAV veikti greičiau
Dešimtmečius smulkūs Afganistano ūkininkai išgyvendavo žiemas vartodami sandėliuotus kviečius iš vasarinių derlių bei iš pajamų, gautų pardavus išaugintas daržoves. Tačiau šį rudenį šiųmetinio derliaus vos užteko šeimoms išsilaikyti. Neturėdami maisto žiemai, kai kurie žmonės emigravo į miestus ar aplinkinius rajonus, tikėdamiesi susirasti darbą.
 
„Manome, kad svarbu išlaikyti sankcijas Talibanui, bet kartu rasti būdų, kaip teisėta humanitarinė pagalba patektų Afganistano žmonėms. „Kaip tik tai ir darome“, – dar spalį sakė JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas W.Adeyemo.
Tačiau humanitarinei padėčiai pablogėjus, pagalbos organizacijos paragino Jungtines Amerikos Valstijas veikti greičiau.
 
Praėjusią savaitę JAV vyriausybė parodė tam tikrą lankstumą sumažindami taikytas finansines sankcijas Afganistanui, kai Pasaulio banko valdyba nusprendė atlaisvinti 280 mln. JAV dolerių įšaldytas rėmėjų lėšas Pasaulio maisto programai ir UNICEF. Vis dėlto ši suma yra tik dalis 1,5 milijardo JAV dolerių, kuriuos Pasaulio bankas įšaldė dėl JAV iždo spaudimo po to, kai Talibanas perėmė kontrolę.
Kaip šios atlaisvintos lėšos bus pervestos į Afganistaną, dar neaišku.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!