- Vadovaujate Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriui, kitaip tariant, dirbate vilniečių sveikatos labui. Iš kur atėjote?
 
- Prieš šešerius metus dirbau Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriuje. Tuo pačiu metu dar dirbau ir Tauragės visuomenės sveikatos biure. Persikėliau gyventi į Klaipėdą būtent dėl šio darbo perspektyvos. Po kelerių metų ėmiau dirbti Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriuje specialiste. Persikėliau į sostinę taip pat dėl darbo. Prasidėjus pandemijai laikinai tapau Sveikatos skyriaus vedėja.
 
- Karjeros šuolis pandemijos metu? Ne be reikalo sakoma, kad krizės – ir galimybių metas.
 
- Per pačią krizę su skyriaus komanda teko valdyti pandeminę situaciją. Kūrėme vakcinacijos, testavimo centrus. Nors laikas buvo be galo sunkus, dabar matau, kad pamoka išėjo į naudą – skyriui vadovauju trejus su puse metų, bet atlaikius tokią pandemiją, galiu drąsiai sakyti, kad praktikos gavau kaip per gerus septynerius. Karantino metu visą laiką dirbome gyvai, ne nuotoliu, problemas reikėjo spręsti čia ir dabar, savanoriauti vakcinacijos centre, organizuoti paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, kuruoti karščiavimo kabinetus, testavimo punktus. Neturėjome laiko kada pailsėti.
 
- Čia turbūt ne tik talentas tinkamu metu atsidurti tinkamoje vietoje. Jei tikslingai dėl karjeros kraustėtės į Klaipėdą, vėliau į Vilnių – esate strategė.
 
- Tikrai taip. Į kitus miestus keliavau dėl siekio įgyvendinti savo idėjas dirbant sveikatos srityje. O mokslus baigiau Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Papildomai iki šiol rašau įvairius projektus – Europos Sąjungos fondų finansavimo ir kitų finansinių mechanizmų. Iki pandemijos taip pat dirbau pagal individualią veiklą su pirmosios pagalbos mokymais – turiu tam licenciją. Taip pat individualiai užsiimdavau mitybos konsultacijomis, nes turiu ir mitybos specializaciją. Visos mano veiklos ir darbai vienaip ar kitaip visada buvo susiję su sveikata. Dalyvauti visuomeninėje veikloje man visada buvo prie širdies. Kai gyvenau Tauragėje, įkūrėme bendruomenę, buvau Tauragės miesto vietos veiklos grupės pirmininkė. Atvykusi į Vilnių dėl darbų gausos ir atstumo nevyriausybinei veiklai skirti dėmesio galiu vis mažiau. Džiaugiuosi, kad dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje turime galimybę finansuoti nevyriausybines organizacijas, kurios įgyvendina priemones, skirtas psichikos sveikatos stiprinimui, vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui ir kt.
 
- Kadangi prie sveikatos sistemos prisiliečiate iš įvairių pusių, turbūt skundus ir negandas, pažįstami užkrauna jums. Spaudimą jaučiate?
 
- Jaučiu. Kreipiasi ir pažįstami ir nepažįstami, ir kolegos išsako pastebėjimus. Viską priimu. Vadovaujuosi principu: jei galiu padėti ir problema išsprendžiama, esu ta, kuri stengiasi čia ir dabar tai sutvarkyti. Žmonės matydami, kad man rūpi, į mane ir kreipiasi. Nebūtina būti mano pažįstamu ar kolega, kad sulauktų mano pagalbos. O sisteminėms problemoms spręsti reikia laiko, strateginio mąstymo, ilgalaikio planavimo. Tarkime, eilių mažinimas gydymo įstaigose – ilgalaikė strategija, kur greitai klausimo neišspręsi, nors daugeliui to norėtųsi. Situacija šiuo klausimu, tikiu, gerės – savivaldybėje turime gerą komandą, su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais vieni kitus girdime.
 
- O kaip su naująją vicemere Simona Bieliūne sugyvenate?
 
- Mūsų požiūris sutampa. Džiaugiuosi, kad atėjo dirbti savo srities profesionalė. Ji ne tik konstruktyviai bendrauja, bet ir girdi. Su Simona Bieliūne teko dirbti ir anksčiau, kai ji dar nebuvo vicemerė – mūsų vizijos sutampa.
 
- Kol visus aplink apibėgi, žiūrėk, ir pačiam nėra kada sveikatos pasitikrinti. Pažįstama?
 
- Norint gerai pasirūpinti kitais, visų pirma pats turi būti stiprus. Stengiuosi skirti laiko sau, kiek tai įmanoma po darbo. Man svarbu turėti minutėlę ramiam pasiplanavimui, vizijos susidėliojimui, apmąstymams, kad darbas jo valandomis būtų kuo produktyvesnis, o mano laikas po darbo būtų skirtas tik man ir mano artimiesiems. Skiriu laiko sportui, mėgstu važinėti dviračiu, pasivaikščioti. Labai patinka gamta. Mėgstu joje pabūti ir susitelkti į save. Tai – duoklė mano psichinei ir emocinei sveikatai. Patinka kelionės, knygos, tik gaila, kad paskutiniu metu vietoj jų dažniau tenka skaityti teisės aktus (Juokiasi).
 
- Viena jūsų kolegė, kad suspėtų su gyvenimo tempu, prasitarė, jog keliasi ketvirtą ryto...
 
- Keliuosi pusę septintos, kad dar minutėlę skirčiau laiko dienai suplanuoti. Mano ryto rutina susideda iš darbų apmąstymo, pusryčių ir kavos. Pabūsiu banali, bet skaniausi pusryčiai namuose. Man svarbu maitintis sveikai ir maistingai. Būna dienų, kad papietauti laiku nepavyksta. Nors pastaruoju metu atrandu vis daugiau mėgstamų vietų pavalgyti, mane ypač maloniai nuteikia pieva prie Baltojo tilto. Savaitgalį mėgstu pasitiesusi pledą ten papusryčiauti ar papietauti.
 
- Į viešo žmogaus šeimą mėgstame bent pro rakto skylutę žvilgtelėti. Saugote asmenį gyvenimą ar be įtampos dalinatės ir šeimyninėmis akimirkomis? Feisbuko paskyroje tik profilio nuotrauka...
 
- Kasdieniais įvykiais nesidalinu. Ne dėl to, kad turėčiau ką slėpti, tiesiog man patinka gyvas bendravimas. Socialiniai tinklai man yra darbo priemonė. Norėdama pasikalbėti su artimaisiais ar seniai pažįstamais žmonėmis, ar jiems ką nors gražaus ir nuoširdaus perduoti – pagirti, pasveikinti su gimtadieniu – noriu tą padaryti susitikusi gyvai prie arbatos puodelio ar bent jau balso skambučiu, ne tik parašant komentarą.
O dalintis asmeniniu gyvenimu nesu linkusi. Ištekėjusi nesu, bet ir ne vieniša.
 
- Daužote širdis savivaldybėje kolegoms. Grožio nepaslėpsi…
 
- Malonu girdėti. Niekada to nesureikšminau. Vis dėlto manau grožis ateina iš vidaus. Vertinu žmonių nuoširdumą, mokėjimą gražiai bendrauti. Pati esu empatiška, todėl, kaip jau sakiau, esu tik už gyvą bendravimą, kai galima matyti žmogaus akis ir jausti, kiek jis nuoširdus.
 
- Bet ir apie pirštą jūsų neapsuksi. Reikli esate?
 
- Taip esu reikli ir orientuota į rezultatą. Myliu savo darbą. Apie tai, kad dirbsiu šioje srityje kalbėjau jau nuo septintos klasės, svajojau padėti žmonėms. To siekiau nuosekliai, drąsiai tą visiems sakiau. Galbūt savo entuziazmu paraginu ir kitus nelikti abejingus, įsitraukti. Kai turi lyderio savybių ir gebi suburti komandą, tą pastebi ir aplinkiniai – man sako, kad esu jų varikliukas. Manau, kad moku savo pavyzdžiu motyvuoti kitus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!