- Per pandemiją nesumažėjo kelionių skaičius?
- Sumažėjo, bet tikrai ne ženkliai. Tiesiog vietoj greitų krypčių, kada keliaudavom iki savaitės, pradėjome planuoti retesnes, bet ilgiau trunkančias. Prisiminėme ir nuosavą automobilį. Žinoma, atsiradus vakcinoms atsinaujino galimybė keliauti ir be užsidarymo karantine kitoje šalyje. Tada nusprendėme vėl pradėti trumpas, kelių dienų keliones – ar iki Italijos paragauti skanios picos, ar iki Slovakijos pasivaikščioti po kalnus.
 
- Dažnas šiuo metu kelionių bijo, gal turėtum kokių nors patarimų, kaip keliauti per pandemiją?
- Mūsų baimės dažniausiai remiasi nežinomybe ir kontrolės praradimu. Bijome, kad negalėsime planuoti laiko ir kad gali atsirasti netikėtos išlaidos, tačiau atlikus namų darbus – patikrinus informaciją, užpildžius reikiamus dokumentus ir į oro uostą atvykus šiek tiek anksčiau (taip paliekant laiko visiems netikėtumams) – siurprizams vietos lieka ne daugiau, negu keliaujant iki pandemijos. Taigi, mano keletas patarimų keliaujant šiuo laikotarpiu būtų...
Pirmiausia venkite apgyvendinimo su nepažįstamais žmonėmis ir vietų su bendro naudojimo patalpomis, jei apgyvendinimo įstaiga netaiko profilaktinio testavimo gyventojams.
Antra, nesvarbu ar esate Lietuvoje, ar Prancūzijoje, virusas plinta taip pat. Nepamirškite kaukių, atstumų, dezinfekuoti rankas ir pajutę, kad prastėja sveikata, nedelsiant kreipkitės į medikus.
Užsisakydami nakvynės vietas, būtinai pasidomėkite apie nemokamo atšaukimo galimybę. Daugelis viešbučių taiko tik nemokamą datos perkėlimą.
Taip pat nesiūlau šiuo metu pirkti skrydžio bilietų likus kokiems aštuoniems mėnesiams iki kelionės. Juk dabar viskas labai greitai keičiasi...
Nekirskite kitos šalies sienos be kelionių draudimo, o ypač be tokio, kuris padengtų atšauktus skrydžius ir su COVID-19 susijusias išlaidas.
Tikiuosi vadovausitės šiomis taisyklėmis, o mes šiuo metu esame pavargę nuo pandeminės situacijos, todėl nusprendėme palikti Lietuvą bent metams ir pagyventi tropinėse salose. Sausio pradžioje keliaujam apsižvalgyti, pažiūrėti, kokia ten situacija ir pavasario pradžioje planuojame kelti sparnus.
 
- Kelionės – tai ne tik atostogos prie jūros. Rodote pavyzdį, kad turiningai praleisti laiką svečioje šalyje galima ir savanoriaunant. Būtent taip vykote į Meksiką. Kokios patirties pasisėmėt iš savanorystės?
- Tai nebuvo mano pirmoji savanorystė svetur, bet mano vyrui – pirmas kartas, tad buvo įdomu stebėti jo reakcijas. Šį kartą savanoriaujan teko iš arti susipažinti su dideliais kultūriniais skirtumais ir suprasti, kad savanorystės skelbimas internete gali visiškai skirtis nuo realybės. Išmokau gaminti plytas iš purvo ir šiaudų. Gal kada prireiks ateityje, niekada negali žinoti...
Skirtumas nuo pažintinės ar poilsinės kelionės yra milžiniškas – gyventi su žmonėmis, kurie gimė ir augo tos šalies kultūroje, kartu su jais dirbti, matyti, kaip kitaip sprendžiami konfliktai ar patiriami džiaugsmai – neįkainojama patirtis. Meksikos rančoje išgyvenau tikrą meksikietišką serialą – su pykčiais ir turto tarp brolių nepasidalijimu, meilės intrigomis ar net ašaromis dėl merginų. Tokių patirčių ekskursijoje nenupirksi ir viešbutyje nepamatysi.
 
- Kelionių baimė kartais atsiranda po netikėtų ir nemalonių situacijų, iš kurių vėliau galima skaniai pasijuokti. Kokių situacijų jums pasitaikė, kurias dabar draugams pasakojate kaip juokingą istoriją?
- Įsimintiniausia istorija būtų, kai nusipirkome kelionės bilietus Ryga-Amsterdamas-Tanzanija. Likus septynioms valandoms iki kelionės gavome laišką, kad nukeliamas skrydis iš Amsterdamo į Tanzaniją, o Amsterdamo oro uoste teks laukti dvi valandas. Sutikom su pakeitimais ir tada po pusvalandžio gavome laišką, kad vėl keičiamas skrydis ir dabar oro uoste reiks laukti keturias paras. Pradėjome ieškoti informacijos ar komendanto valandos laiku galime išeiti iš oro uosto. Pasirodo, įmanoma, bet reikia dvi savaites sėdėti karantine. Vyras pradėjo tepti sumuštinius ir jau nusiteikėme, kad gyvensime oro uoste. Ir tada vėl gauname laišką, kad Amsterdame teks laukti dešimt parų iki skrydžio, bet klausimas, ar išskrisime ir po dešimties dienų... Jau galvojome, kad nuplaukė mūsų kelionė. Tuo metu juokais paklausiau, ar negali mūsų įsodinti į kokį kitą lėktuvą ir gavau atsakymą, kad gali. Teko per trisdešimt sekundžių nuspręsti, ar vykstame į pasiūlytą Meksiką ar ne.
 
- Atrodo, kad kolekcionuojate naujas šalis kaip trofėjus, tačiau gal yra valstybių, į kurias mielai sugrįžtumėt ir dešimtą kartą?
- Tailandas ir Islandija – mano sielos namai, tačiau tikiuosi, kad pavyks apsilankyti visuose pasaulio kampeliuose.
 
- Yra vis dar galvojančių, kad kelionės tai – prabanga, tačiau jūsų pavyzdys rodo, kad tūkstančių jos nekainuoja. Kaip reiktų keliauti, kad piniginėje nepradėtų švilpauti vėjai?
- Keliauti taupiai, vadinasi, keliauti savarankiškai. Teks patiems naudoti savo galvą, nes kai už jus galvoja kelionių agentai, tai kainuoja. Iš pradžių gali atrodyti šiek tiek baisu, bet geriausios kelionės nutinka turint skrydžio bilietą ir kokią trobelę pirmoms dienoms apsistoti. Priimkite sprendimus jau vietoje ir neapkraukite galvos visa informacija iš interneto. Jei norite keliauti pigiai, rinkitės Aziją. Taip, bilietai gali būti šiek tiek brangesni, bet atvykus į vietą viskas iškart atsiperka.
 
- Neseniai išleidote pirmąjį tinklalaidės „Vingiai“ epizodą. Kokia šio projekto vizija?
- Norėjau pakalbinti žmones, kurių gyvenimo ir smegenų vingiai vingiuoja visai kitaip nei įprasta. Tai – mano kūrybinis projektas, kuriam nėra laiko rėmų, todėl nežinau, ar kursiu laidas toliau, kai keliausiu. Epizodo idėja dažniausiai kyla, kai sutinku įdomų žmogų ir pagalvoju, kad jį noriu parodyti ir kitiems. Forsuoti to negalima, todėl sunku pasakyti, kada kitą kartą tokį įdomų žmogų sutiksiu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!