- Kas paskatino imtis siuvimo ir galiausiai sukurti savo prekės ženklą? Kur mokeisi siūti?
- Viena draugė kartą mane nusivedė į audinių parduotuvę... Aš, pamačiusi kiek visko galima pačiai pasisiūti, nusprendžiau išmokti tai daryti. Tad draugė mane ir išmokė šio amato.
 
- Tuomet kas geriau: aukštasis išsilavinimas ar amatas?
- Aš turiu ir aukštąjį išsilavinimą: baigiau lietuvių filologiją, tuometiniame Vilniaus pedagogikos universitete. O dabar dar užsiimu ir amatu, kuris man patinka. Be jokios abejonės, įgyti išsilavinimą, mano nuomone,- labai svarbu. Tačiau amatas ir aukštasis išsilavinimas gi vienas kitam netrukdo.
 
- Rinkoje šiuo metu itin daug dizainerių ir siuvėjų, yra tekę pajausti konkurenciją?
- Savęs dizainere pavadinti tikrai negaliu. Kaip minėjau, darau tai, kas man miela širdžiai. O kalbant apie konkurenciją... Gal todėl, kad „Nunu“ su niekuo nekonkuruoja, tai ir nejaučiu jos.
 
- Kaip apibūdintum savo kuriamus drabužius: kam jie skirti, kas yra modelių, spalvų, tekstūrų įkvėpėjas?
- Kurdama kiekvieną dranužėlį, nesvarbu, ar tai masinės gamybos modelis ar individualus užsakymas, pirmiausia pagalvoju, ar pati norėčiau tokį drabužį vilkėti. Mano „Nunu“ klientes – moterys, kurios kiekvieną dieną nori rengtis patogiai, mėgsta pasipuošti, vertina kokybę ir laisvės jausmą su elegancijos prieskoniu.
 
- Kodėl „Nunu“?
- Tiesiog pačiai į galvą šovė toks pavadinimas (šypsosi).
 
- Drabužis puošia žmogų ar žmogus drabužį?
- Man žmogus visada yra gražus tuomet, kai jis spinduliuoja grožiu iš vidaus. Daug tokių žmonių ir klienčių pažįstu. Manau, kad šis posakis abejomis prasmėmis yra teisingas.
 
- Dažnai tenka sulaukti kritikos savo darbų atžvilgiu? Tiesiogiai „į akis“ yra kas pasakęs, kad tavo kuriami drabužiai kažkuo neįtinka?
- Kritika yra gerai, kai ji išsakoma su argumentais ir ne žeminančiu tonu (šypsosi). Tiesa, tiesiogiai kol kas jos išgirsti į akis neteko. Ir jei visai atvirai – man patinka, kai žmonės patarinėja, išsako pastabas ar savo norus, idėjas. Tobulumui ribų nėra ir kartais suklysti ar kažko nepadaryti idealiai, manau, labai žmogiška.
 
- O komentarus internete paskaitinėji? Juk vis atsiranda bet kurį žinomą žmogų ne visai švelniai linksniuojančių...
- Anksčiau skaitydavau juos, dabar to visiškai nedarau. Tad niekaip į juos ir nereaguoju...
 
- Per siuvimą, modelių kūrimą lieka laiko muzikai? Galbūt vyras (Jonas Nainys – aut. past.) jau dėmesio pristigo?
- Su grupe „Pinup Girls“ iš tiesų turime daug koncertų šią vasarą. Rudens sezonas taip pat dėliojasi, tad planų visada buvo ir yra. Mes abu su Jonu esame pakankamai užimti žmonės ir matomės tikrai retai. Tačiau abu žinome, kad tokį gyvenimo tempą pasirinkome ne kažin kieno neverčiami. Tad dėl laiko stygiaus pabūti kartu, vienas kito nekaltiname.
 
- Akivaizdu, kad daug dėmesio skiri įvaizdžio detalėms, o kaip pati rūpiniesi savo sveikata ir grožiu? Galbūt turi išbandytų receptų?
- Tikrai nesu namų gamybos kaukių, kremų ar panašiu dalykų fanatikė (juokiasi). Tačiau visada kreipiu dėmesį į veido serumą ir kremą. O geriausi sveikatos šaltiniai yra suderintas maistas, sportas ir poilsis.
 
-Kokiam sportui teiki pirmenybę?
- Vasarą šiek tiek apleidau sportą, bet nuo rugsėjo grįšiu prie savo mylimų „crossfit“ treniruočių.
 
- Galėtum pavadinti save sveikos mitybos fane? Kas sudaro tavo kasdienį racioną?
- Oi, tikrai nesu sveikos mitybos fane. Kartais per darbus net nėra laiko pavalgyti, tad taip savęs pavadinti negalėčiau. Stengiuosi valgyti sveikai. Man patinka įvairiausios sriubos, salotos su mėsyte...
 
- Tuomet kyla klausimas, ar per darbus pakanka laiko gerai išsimiegoti ir ar apskritai miegas tau yra vertybė?
- Miegas man padeda labai gerai pailsėti. Jei išsimiegu gerai, tuomet galiu kalnus nuversti (šypsosi). Tad taip, miegas man svarbu. Tiesa, miegoti einu vėlokai, tad save priskirčiau prie pelėdų.
 
- Pabaigai - vienas asmeniškas klausimas. Judviejų su vyru draugai ir kolegos Ieva ir Rolandas Mackevičiai jau sulaukė šeimos pagausėjimo. Tad dabar visi nekantrauja, kad ateis Nainių šeimos eilė. Planuojate, svarstote apie tai? Ar dar nuo karjeros atitrūkti nesinori?
- Manau šio klausimo žurnalistai jau turėtų nebeklausti (juokiasi). Tai iš tiesų asmeniškas klausimas ir tegul jis toks ir lieka.
 
P.S. 
Praėjusią savaitę vienam naujienų portalui Simona Nainė paatviravo, kad vaikų visgi nori jau nuo aštuoniolikos metų. „Tačiau kas čia žino, kada tas tinkamiausias metas. Žmonės planuoja, dievulis juokiasi. Kai bus lemta, tada ir bus“, - teigė atlikėja.