Katerina Voropaj: lengviau būti mokytoja nei mokine

Emilija Lipskytė
2021-11-22
Viena žinomiausių šokių projektų dalyvių Katerina Voropaj praveria duris į televizijos pramoginių laidų pasaulį: sunkus darbas, netikėtumai ant parketo, idėjų generavimas ir ramus pergalės paminėjimas. Taip, pasak jos, būtų galima apibūdinti šokėjos kasdienybę projektuose.
Katerina Voropaj: lengviau būti mokytoja nei mokine

Ant šokių projektų parketo sukatės jau dešimt metų. Iš kur tiek idėjų naujiems šokiams?
- Visų pirma prie šokio dirba didelė komanda. Choreografai, kostiumų dizaineriai, dar turime ir daug gerų draugų. Jei pritrūkstame idėjų, šeimos rate diskutuojame. Didžiąją dalį režisūros ir patį šokį padiktuoja muzika. Kartais išgirsti dainą ir supranti, kad turi sukurti šokį pagal ją. Pasitaiko ir baltų lapų choreografija. Kai trūkstama šokio dalis gimsta pamačius kokį reiškinį. Kūrybos procese remiamės ir filmais, kartais gyvenimiška patirtimi. Kiekvienas naujas šokių partneris atneša naujų vėjų ir idėjų. Choreografija yra taikoma prie esamo partnerio, prie jo galimybių. Tad minčių tikrai netrūksta.
 
Kokį šokį išgirdus, kad teks šokti projekte, sukandate dantis, nes žinote – tai bus iššūkis?

- (Nusijuokia). Kiekvienas nešokančiam šokti žmogui yra iššūkis. Manau viskas priklauso ir nuo gebėjimų. Pavyzdžiui, du paskutiniai mano šokių partneriai yra skirtingi. Šiemet šoku su Jurgiu Brūzga. Pagal jo charakterio bruožus labiau tinka greiti šokiai. O pernykščiam šokių partneriui Edgarui Vegiui labiau tiko lėti šokiai, jis romantiškas ir ramus žmogus. Tad kiekvienas šokis, kiekviena nauja choreografija yra iššūkis. Šiaip sportiniuose šokiuose pradedame mokytis nuo lėto valso, čia čia ir džaivo. Vėliau jau seka tango ir sunkesni šokiai. Manau, kad lengviausias būtų džaivas. Tačiau jei žmogus flegmatiškas, gal reiktų galvoti apie valsą.
 
Pergalės skonis jums gerai žinomas, laimėjote projektą su Donatu Motvydu. Ar užteko vienos dienos pergalei atšvęsti?
- Projektui pasibaigus iš pradžių net nesuvoki, kas vyksta, nes atsiranda daug laisvo laiko. Žmonės įsivaizduoja pergalės šventimą su šampanu, kaip tai daro lenktynininkai. To tikrai nėra. Tiesiog grįžti namo po projekto, ramiai pažiūri senesnius įrašus. Įvertini, kaip sekėsi. Viso projekto metu turime daug darbo, tad pasilepinimas būna ne dėl laimėjimo, o kad projektas baigėsi. Leidi sau iki dešimtos valandos ryto pagulėti lovoje.
 
Kuriozai. Turbūt nė vienas projektas be jų neapsieina. Gal yra nutikęs koks įvykis užkulisiuose ar ant parketo, kurį atsiminus norisi juoktis?
- Juokinga situacija buvo, kai šokant su Pauliu Šinkūnu jam plyšo kelnės. Būdama šalia girdėjau kaip plyšo siūlės. Per televizorių tikrai buvo galima pastebėti. O jei iš dabar vykstančio projekto... Su Jurgiu irgi jau turėjome „krikštynas“. Jis per pačią pirmą laidą su mano sijonu ant galvos sukosi ir nieko nematė. Buvo tikras balaganas. (Juokiasi) Na, o man kitą laidą teko visą šokį atlikti atsegtu bateliu... Tačiau užkulisiuose pokštų nebūna: visi išgyvena dėl pasirodymų, jaudinasi. Tad stengiamės labiau vieni kitus palaikyti, nei krėsti šunybes. Kai matai, kad žmogus jaudinasi dėl pasirodymo, nenori jo blaškyti.
 
- Žiūrovai jus įpratę matyti kaip mokytoją, šokti mokančią neprofesionalus, tačiau ir pačiai teko pasimatuoti mokinio batus projekte „Šokiai ant ledo“. Ar šokiai su pačiūžomis buvo didelis iššūkis?

- Vaikystėje čiužinėdama ant ledo esu susilaužiusi koją. Tada teko rinktis tarp šokių ir pramogų. Didesnis prioritetas buvo šokiai, todėl teko atsisakyti pačiūžų. Nuo to nelaimingo atsitikimo labai bijojau vėl stotis ant ledo. Tad projektas buvo didelis iššūkis. Iki šiol sapnuoju, kaip čiuožiu ir man nieko neišeina. Jei lyginsime šokius ant ledo ir parketo, aišku, kad saugiau jaučiuosi ant parketo. Be to, lengviau būti mokytoja nei mokine. Po šios patirties suvokiau, kiek reikia kantrybės ir noro, kad nepalūžtum. Mokymosi procesas yra labai sudėtingas. Ir kai reikia per kelias dienas padaryti gražų numerį, suvoki, kiek reikia daug darbo įdėti.
Tačiau jei turime baimių, reikia su jomis kovoti. Norėjau pažiūrėti, ar man pavyks su įtampa susitvarkyti. Nežinau, ar psichologiškai tai pavyko padaryti, bet turėjau gerą partnerį, kuris mane saugojo. Vienintelis mano pranašumas – plastiškas viršus. O toliau mano šokių patirtis kliudė. Ant ledo nėra čiuožimo nuo piršto. Juk aš įpratusi pirštukais braukti parketą. Pamėgink tai padaryti ant ledo – griūsi nosim į priekį. 
 
Be šokių, yra koks kitas projektas, kuriame norėtumėt dalyvauti?

- Sutikčiau dar kartą dalyvauti šokiuose ant ledo. Man patinka naujovės, iššūkiai. Jei atsirastų įdomus projektas, kuris būtų panašus į šokių projektus, apsvarstyčiau galimybę. Proto ribose nebijau iš savęs pasijuokti. Gal sutikčiau ir dainuoti. Jei tai suteiktų vertės mano profesijai, kodėl gi ne? Žingsnelius savo mokiniams galėčiau ne skaičiuoti, o padainuoti.
 
Pamenate, kelerius metus Europoje vyko šokių „Eurovizija“. Joje vienas dalyvis turėjo būti profesionalas, kitas – ne. Jei šiandien projektas atsinaujintų, kam pasiūlytumėte dalyvauti?
- Tų metų atrankoje esu dalyvavusi. Šokome su Donatu Motvydu. Manau, kad tuo metu nebuvome pasiruošę. Jaunatviškas amžius ir gal fiziniai gebėjimai nebuvo tokie geri. Jeigu šiandien dalyvautume, manau, kad geriau pasirodytume ir gal patektumėme į finalą. O su kokiu šokiu dalyvautume? Tos mintys ateitų turbūt tuo momentu, kai reiktų jį kurti. Juk ir aplinka, ir to meto išgyvenimai turi įtakos.
 
Jūsų dienotvarkė išties užimta. Buvote užsiminusi, kad karantinas sugriovė atostogų planus. Gal artimiausiu metu galvojate atsigriebti už prarastas keliones?
- Tikrai taip. Tikiuosi, kad šį kartą visos numatytos kelionės įvyks, nes Lietuvoje trūksta saulės ir šilumos. Norisi pasilepinti, emociškai atsigauti. Pirmiausia visų tėvelių pamėgta yra Turkija, kur daug veiklos vaikams. Tikiuosi, kad pirmiausia apsilankysime ten. Šiais metais dar norėčiau aplankyti Ispaniją. O jei išeitų įgyvendinti ir trečią kelionę, būtų nuostabu. Norėčiau nuvykti į Graikiją arba Italiją.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nugalėjo cholesterolio baubą

    Nugalėjo cholesterolio baubą

    Šios istorijos nebūtų, jei penkiasdešimtmetis uteniškis Andrius nebūtų šiek tiek linkęs į hipochondrij...
    Danutė Baliūnienė: pacientus pažįstame iš balso

    Danutė Baliūnienė: pacientus pažįstame iš balso

    Gegužės pradžioje grįžo tradiciniai Nusipelniusio Lietuvos gydytojo apdovanojimai. Tarp garbės ženklu apdovanotųjų – V&scaro...

    Budinti vaistinė


    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...
    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai ...

    Sveika šeima


    Socialinių tinklų magija

    Keli mygtukų paspaudimai ir žiūrėk, ekrane galima pamatyti širdžiai mielą veidą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai laiškai nuo vienos šalies iki kitos nekeliauja kelis mėnesius, galima santykius palaikyti per atstumą. Ir nors socialiniai tinklai įneša į kasdienį gyvenimą nemažai naudos, kartu gali ir pa...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Moterų teisės vyrų politiniame žaidime

    Šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos siūbuoja ant lyno, nuo kurio nukritus nukentės pusė šalies populiacijos. Penki šalies teisėjai, iš kurių net keturi vyrai, pareiškė, kad 1973 m. abortus legalizavęs „Roe v. Wade“ Aukščiausiojo teismo sprendimas tikėtina, kad bus panaikintas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kenedis džiunglėse, Šekspyras Stokholme
    Henrikas Vaitiekūnas Kenedis džiunglėse, Šekspyras Stokholme
    Henrikas Vaitiekūnas Cigarečių istorijos
    Biocheminė meilė
    Henrikas Vaitiekūnas Biocheminė meilė

    Naujas numeris