Jurga Lago: „Juvelyrika neturėtų reaguoti į madą“

Domantė Juknonytė
2017-03-07
Juvelyrės ir dizainerės Jurgos Lago (42 m.) kūryba pripažįstama ir tarptautiniu mastu. Menininkė pasakoja, jog kurdama papuošalą nesivaiko grožio tendencijų – kiekvienas jos kūrinys turi savo istoriją.
Jurga Lago: „Juvelyrika neturėtų reaguoti į madą“
„Laikausi „įsikibusi“ savo braižo, nes noriu, kad papuošalai išsiskirtų ir būtų atpažįstami. Todėl stengiuosi išlaikyti prekės ženklo simbolį – paukštį. Jis toks ironiškas, naivus, vaikiškas, bet kartu ir intelektualus“, - sako juvelyrė ir dizainerė Jurga Lago.

- Užaugote juvelyrų šeimoje, natūralu, jog anksti pradėjote dirbti su metalu ir kurti papuošalus. Tačiau kada pastebėjote, jog jūsų kūryba sulaukia didesnio dėmesio?
- Tai įvyko apie du tūkstantuosius metus, kuomet baigusi Vilniaus dailės akademiją dalyvavau tarptautiniame festivalyje „Armada“. Mano sukurti papuošalai laimėjo meniškiausios kolekcijos nominaciją – sulaukiau didelio žiniasklaidos dėmesio, jaučiausi pastebėta. 
 
- Ir jau po septynerių metų įkūrėte juvelyrikos namus „Yurga“: kas pasikeitė per šį laikotarpį, jog nusprendėte pradėti verslą?
- Po studijų dirbau Vilniuje, vėliau grįžau į Klaipėdą dirbti kartu su tėvais. Keitėsi mano gyvenimo būdas: sutikau dabartinį vyrą (dailininkas Lino Lago, - aut. past.), pradėjau daug keliauti. Stebėjau tendencijas pasaulyje, atkreipiau dėmesį, jog didelė dalis juvelyrikos dizainerių turi prekės ženklus. O Lietuvoje trūko vietinių dizainerių kūrybos (buvo apsiribojama individualiais užsakymais), nebuvo lietuviškų „brand‘ų“, juvelyrika buvo importuojama iš užsienio valstybių.
 Idėja įkurti nuosavą juvelyrikos ženklą tapo mano kelrode žvaigžde – žinojau, ko siekiu ir kur link einu. Visada norėjau patekti į tarptautinę rinką, kad mano kūryba būtų atpažįstama ir užsienyje, todėl parinkau ir tokį prekės ženklo pavadinimą. Džiaugiuosi, jog turiu galimybę dirbti ir svečiose šalyse: šiuo metu daugiausiai bendradarbiaujame su ispanakalbėmis šalimis.

 
- Kaip skiriasi jūsų kūrybos vertinimas svečiose šalyse?
- Sunku pasakyti. Tikrai nesu ten žinomas vardas, tačiau prekės ženklas pastebimai auga, vertinimas išlieka profesionalus ir teigiamas. Kitas dalykas, prekinio ženklo vertę galima spręsti pagal sukurtų produktų paklausą.


 
- Juvelyrika yra savotiškas prabangos simbolis, tačiau nuolat besikeičiančios mados tendencijos tarsi mažina daiktų vertę. Ar juvelyrika jautriai reaguoja į šią kaitą?
- Priklauso, kaip į tai pažiūrėsi. Gali sekti madą ir įsigyti vis kitą daiktą. Bet, mano požiūriu, tai būtų neteisinga. Juvelyrika neturi reaguoti į madą.
Kita vertus, šiais laikais daug kas pasikeitę. Vienetinis ir unikalus papuošalas nebėra tokia vertybė, - bent jau dizainerio atžvilgiu. Jei aš sukuriu labai gerą daiktą, natūralu, jog norėsiu jį pakartoti. Todėl kolekcijoms darau ne vieną, o penkiasdešimt papuošalų.
 
Jei kartoji, jog tavo sukurtas daiktas yra „vienetinis“, tai rodo, jog tau nepavyko sukurti gero ir kokybiško produkto. Kartais kūrėjai manipuliuoja šiuo terminu norėdami pasirodyti originalūs, tačiau kartoja tą patį dizainą pakeisdami detales. Autorinių teisių atžvilgiu, papuošalo dizainą pakeitus 15 procentų, daiktas išlieka tas pats. 
 
- O kaip kinta jūsų asmeninio dizaino braižas, stiliaus suvokimas?
- Žinoma, tam tikros detalės su metais kinta. Kadangi esu baigusi grafiką, anksčiau buvau linkusi į detales, smulkmenas. Dabar papuošalai darosi monumentalesni, stengiuosi išlaikyti plokštumą, poliruotus paviršius, naudoti juodintą metalą.

Tačiau laikausi „įsikibusi“ savo braižo, nes noriu, kad papuošalai išsiskirtų ir būtų atpažįstami. Todėl stengiuosi išlaikyti prekės ženklo simbolį – paukštį. Jis toks ironiškas, naivus, vaikiškas, bet kartu ir intelektualus. Jis tarsi personažas, galintis skristi ir kalbėti – man jo pakanka, kad galėčiau ištransliuoti norimas emocijas, mintis.
Kiekvienas papuošalas gimsta su sava istorija, – juos sukuriu ne dėl grožio ar mados.
 
- Teigėte, jog jau beveik penkerius metus esate veganė. Dėl kokių priežasčių nusprendėte atsisakyti gyvūninės kilmės maisto produktų?
- Na, priežastis paprasta – dėl gyvūnų. Tam tikru gyvenimo etapu sutikau žmones, kurie man padarė didelę įtaką, todėl nusprendžiau pradėti maitinis veganiškai.
Tiesa, aš nesu absoliuti veganė, vengiu radikalumo. Žinoma, esu visiškai atsisakiusi mėsos ir pieno produktų, tačiau kartą per metus nuvykusi pas anytą į Ispaniją, neatsisakau jos gaminamos žuvies patiekalų, – žuvis jų tradicinėje virtuvėje užima labai svarbią vietą.

Pakeitusi savo mitybą, nepajutau didelių pokyčių savyje. Savijauta yra puiki, jaučiuosi energinga, kartais net hiperaktyvi, – nors taip buvo visada. Papildomų ligų neprisidėjo, kraujo tyrimai geri – hemoglobino lygis nesumažėjo, vitaminų netrūksta.


 
- Šeimos narius taip pat skatinate maitintis veganiškai?
- Na, jų tokie charakteriai, kad mano paskata nelabai turėtų reikšmę – visi turi savo tvirtą nuomonę ir požiūrį į gyvenimą.
Tiesa, mano vyras pirmasis pradėjo maitintis veganiškai – jis griežtai atsisako gyvūninės kilmės produktų, netgi nuvykęs pas mamą nevalgo žuvies. Mano sūnūs (vienam 17, kitam bus 12 metų – aut past.) savo nuožiūra atsisakė mėsos: niekada jiems to nesiūliau ir nemoralizavau, jų pasirinkimas yra grynai asmeninis bei individualus.
 
- Ar šie principai, dėl kurių nusprendėte atsisakyti gyvūninių produktų, atsispindi ir jūsų kūryboje?
- Nesu gyvūnų teisių aktyvistė ar kovotoja. Nekeičiu pasaulio, neauklėju aplinkinių, jaučiuosi atsakinga už savo gyvenimą ir pasirinkimus. Tačiau norėčiau, kad mes visi nedarytume kitam to, ko patys nenorėtume patirti.
Ar tai atsispindi kūryboje? Turbūt, kad taip. Juk logiška, jei mano kūrybos simbolis – paukštis, tai kiek per gyvenimą aš jų galėjau suvalgyti?.. (juokiasi).


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

      V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

      „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
      A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

      A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

      Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      Sveika šeima


      Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

      Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

      Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kognityvinis disonansas
      Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

      Naujas numeris