G.Bučas: minimalistinis gyvenimo būdas teikia malonumą

Mantas Jusis
2023-01-16
Sakoma, jog devyni amatai – dešimtas badas. Ši taisyklė Giedriui – tvaraus vartojimo propaguotojui, visuomenininkui, socialiniam verslininkui, žygio „Už švarią Lietuvą “ iniciatoriui, pirtininkui, neseniai apdovanotam garbinga Valdo Adamkaus vardo premija – rodos, negalioja.
G.Bučas: minimalistinis gyvenimo būdas teikia malonumą

- Prieš ke­le­rius me­tus su ben­dra­min­čiais lei­do­tės į žy­gį „Už šva­rią Lie­tu­vą“. Jis tru­ko net aš­tuo­niasde­šimt die­nų, nu­ei­ta per tūks­tan­tį ki­lo­met­rų ir dar rink­tos šiukš­lės. Pa­pa­sa­kok apie žy­gį pla­čiau.

- Pa­grin­di­nė žy­gio ži­nu­tė bu­vo su­dė­lio­ti ar­ba nu­pieš­ti Lie­tu­vos var­to­to­jo por­tre­tą. Jis ne­at­si­ra­do stai­ga. Vis­kas pra­si­dė­jo dar prieš po­rą me­tų, kai pra­dė­jau vaikš­čio­ti po Pa­ne­mu­nės apy­lin­kes ir rin­kau šiukš­les. Jas be­rink­da­mas su­pra­tau, jog jos ne­ša ži­nu­tę, iš jų ga­li­ma daug su­ži­no­ti. Šiukš­lės yra mū­sų var­to­ji­mo pa­sek­mė – kaip lak­mu­so po­pie­rė­lis, pa­ro­dan­tis tik­rą­jį vaiz­dą. Pra­dė­jau jas dė­lio­ti, rū­šiuo­ti. Ka­dan­gi sa­vo ra­jo­ną iš­vaikš­čio­jau, ki­lo idė­ja apei­ti Kau­ną. Še­šias die­nas ėjo­me ap­link mies­tą. Vaiz­das bu­vo gan pa­na­šus, tik kie­kiai ki­to­kie. Ta­da ki­lo idė­ja: gal pa­ban­dom Lie­tu­vą apei­ti? Ne tik apei­ti, bet ir pa­si­gro­žė­ti nuo­sta­bia gam­ta, su­si­pa­žin­ti su žmo­nė­mis, pa­ben­drau­ti, ap­lan­ky­ti ben­druo­me­nes. O kar­tu su­rink­ti sa­vo ke­ly­je šiukš­les, jas su­rū­šiuo­ti, pa­sver­ti. Vė­liau pa­reng­ti ata­skai­tą ir ją pa­teik­ti vi­suo­me­nei bei įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms. Tre­čias tiks­las – kur­ti ben­dry­tę. Prie or­ga­ni­za­ci­nės gru­pės pri­si­jun­gė ke­tu­rias­de­šimt sa­va­no­rių, kvie­tė­me ver­slus, po­li­ti­kus, vals­ty­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas. Ne­blo­gai pa­vy­ko.





- Tva­rus nau­do­ji­mas, var­to­ji­mas, ko­dėl tai svar­bu? Gal tai tik dar vie­na su­si­gal­vo­ta ma­da?

- Šį klau­si­mą man daž­nai už­duo­ta, esu jį ir sau už­da­vęs. Kal­bant apie tva­ru­mą, dar­nų var­to­ji­mą, vi­suo­me­nė dažniau gir­di ir ma­to, jog tai – dau­giau apie eko­lo­gi­ją, o ne apie ža­lu­mą.
Aš gi sa­kau, jog tai – pla­tes­nė te­ma. Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­za­ci­ja sa­ko, kad per­tek­li­nis var­to­ji­mas su­kū­rė ke­tu­rias, pa­grin­di­nes pa­sau­li­nes pro­ble­mas. Pir­ma, so­cia­li­nes, ku­rias tu­ri­me tiek mies­tuo­se, tiek ma­žo­se ben­druo­me­nė­se. An­tra, eko­no­mi­nes. Tre­čia, de­mo­gra­fines: žmo­nės ke­liau­ja, bė­gio­ja iš vie­nos ša­lies į ki­tą. Da­bar net at­si­ran­da eko­lo­gi­niai emig­ran­tai. Ir ga­lop eko­lo­gi­nės pro­ble­mos. Vi­sos jos ky­la dėl per­tek­li­nio var­to­ji­mo ar­ba ne­to­ly­gaus re­sur­sų pa­skirs­ty­mo. Ir čia ga­li­me kal­bė­ti apie psi­cho­e­mo­ci­nę bū­se­ną. Jau net ne­kal­bu apie svei­ka­tos pro­ble­mas, apie už­terš­tą orą, van­de­nį, grun­tą, mais­tą.

Mums pa­to­gu var­to­ti vien­kar­ti­nius in­dus ar įvai­rias vien­kar­ti­nes pa­kuo­tes. Net ne­su­si­mąs­to­me, kiek mums rei­kia re­sur­sų tiems da­ly­kams pa­ga­min­ti, kaip iš­ba­lan­suo­ja­me pla­ne­tos eko­sis­te­mą. Pa­pras­tas pa­vyz­dys: bu­vo šal­ta, stai­ga at­ši­lo ir vėl stai­ga at­ša­lo. Tai pro­ble­ma gy­va­jai gam­tai. Gam­ti­nin­kas Ma­rius Če­pu­lis sa­ko, jog to­kio­mis są­ly­go­mis va­ba­liu­kai, mu­sy­tės, net ežiu­kai ir gy­va­tės už­ša­lo ir ne­iš­gy­ve­no. Kli­ma­tas kei­čia­si, ir esu įsi­ti­ki­nęs, jog žmo­gaus veik­la prie to daug pri­si­dė­jo.

- Pa­kal­bė­ki­me apie me­di­nę tro­be­lę Pa­ne­mu­nė­je, ku­rio­je ir ki­ną ro­do­te, ir da­li­ni­mo­si prin­ci­pų bei meist­ra­vi­mo dirb­tu­vė­lės vei­kia. Kas tai per erd­vė, kam ji skir­ta?

- Vis­kas pra­si­dė­jo, kai at­si­kraus­čiau su šei­ma gy­ven­ti į Pa­ne­mu­nę. Esu vi­suo­me­ni­nin­kas, lin­kęs pri­si­jung­ti prie ko­kios nors ben­druo­me­nės. Li­ki­mas taip su­dė­lio­jo, jog su­ži­no­jau, jog yra šis pa­sta­tas, ku­ria­me nie­ko ne­vyks­ta. Jį ap­žiū­rė­jus, iš­kart ki­lo min­tis apie ben­druo­me­ni­nes dirb­tu­ves, ku­rias kaž­ka­da jau bu­vau įkū­ręs. Ma­čiau, jog čia ge­ra erd­vė ben­druo­me­nei kur­tis, kvies­ti žmo­nes, o ant­ra­me aukš­te įreng­ti hos­te­lį, kad at­neš­tų pa­ja­mų. No­ri­me tu­rė­ti tva­rią si­tu­a­ci­ją, idant ne­bū­tu­me pri­klau­so­mi nuo ko­kių nors do­ta­ci­jų ar pa­ra­mų. Pra­dė­jo­me 2020-ųjų pra­džio­je, o, grį­žęs iš žy­gio, iš san­dė­lio at­si­ve­žiau vi­są įran­gą. Taip at­si­ra­do dirb­tu­vės ir pra­si­dė­jo ki­ti dar­bai. Yra erd­vė, sa­lė. Jo­je vyks­ta įvai­rūs ren­gi­niai, mi­nė­ji­mai. Ar­ti­miau­sias ren­gi­nys bus skir­tas sau­sio 13-ajai. Or­ga­ni­zuo­ja­me ir kon­cer­tė­lius, spe­tak­lius.


Da­bar jau įkū­rė­me ir an­trą aukš­tą, no­ri­me jį pri­tai­ky­ti pi­lig­ri­mams, ku­rie ei­na Ca­mi­no de Li­tu­a­no ke­liu, nes jis pra­ei­na vi­sai pro pat mū­sų na­mu­ką. Tad erd­vės funk­ci­ja bus ben­druo­me­nei. Tie­sa, kai sa­kau „ben­druo­me­nė“, ne­gal­vo­ju tik apie Pa­ne­mu­nę, Kau­nas ir­gi ben­druo­me­nė, kaip ir vi­sa Lie­tu­va.

- Tu­ri ne vie­ną ap­do­va­no­ji­mą. Vie­nas jų – Val­do Adam­kaus var­do gam­to­sau­gi­nė pre­mi­ja. Ją so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se įvar­di­jai kaip itin svar­bią ir bran­gią...

- Val­das Adam­kus bu­vo ap­lin­ko­sau­gi­nin­kas, tad pir­miau­sia dėl to. Įver­ti­ni­mas šia pre­mi­ja yra pa­kan­ka­mai svar­bus, kar­tu ir įpa­rei­go­jan­tis, pa­lai­kan­tis, ska­ti­nan­tis veik­ti to­liau. Nes kar­tais ran­kos ima svir­ti, kai gau­ni ma­žai pa­lai­ky­mo. Kar­tais de­mo­ty­vuo­ja kri­ti­ka, kai sa­ko­ma: ati­dė­kim ki­tiems lai­kams, da­bar svar­biau pan­de­mi­ja ar ka­ras. To­kie ap­do­va­no­ji­mai pa­lai­ko ir mo­ty­vuo­ja. Jei­gu nie­kas ne­ma­ty­tų pras­mės to, ką da­rai, ka­da nors pa­lūž­tum, nu­leis­tum ran­kas. Žmo­gus to­kia bū­ty­bė, ku­ri veik­lo­je tu­ri ma­ty­ti pras­mę.


- Koks ta­vo san­ty­kis su pir­ti­mi. Ar tai – ho­bis, ku­riam ski­ri daug lai­ko, ar vie­na veik­los sri­čių, pro­fe­si­jų, ku­ri ge­ne­ruo­ja ir pa­ja­mas?

- Kal­bė­da­mas apie sa­vo veik­las, sa­vo bu­vi­mą pra­de­du su­pras­ti, kad ne­rei­kia da­ry­ti di­de­lės ta­ko­skyros tarp as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo, dar­bo ir ho­bio. Bent man šiuo me­tu taip pa­vyks­ta. Tie­siog gy­ve­nu ir mė­gau­juo­si tuo, ką da­rau. O pir­tis yra vie­nas ma­no po­mė­gių, gy­ve­ni­mo bū­das ir dar­bas – vis­kas vie­na­me.
Pir­ty­je iš­si­va­lau emo­ci­jas, su­si­tvar­kau psi­cho­e­mo­ci­nę bū­se­ną ir ži­nau, jog tai per­duo­du žmo­nėms, ku­rie at­ei­na į pir­ties se­si­jas. Ma­no pir­tys yra me­di­ta­ci­nės. Su žmo­nė­mis kei­čia­mės ener­ge­ti­ka. Ati­duo­du da­le­lę sa­vęs per tas tris va­lan­das, o jie ati­duo­da vė­liau, dė­ko­da­mi pa­lai­min­gais vei­dais.



- Lie­tu­vo­je – vie­na di­džiau­sių ES in­flia­ci­jų, ky­la ener­ge­ti­nių iš­tek­lių ir mais­to kai­nos. Kaip vi­sam ši­ta­me fo­ne tau pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti po­zi­ty­vą ir vi­di­nį ba­lan­są?

- La­bai ne­pa­jau­čiau di­de­lio kai­nų pa­di­dė­ji­mo. Nors kai rei­kia ap­mo­kė­ti mū­sų kū­ry­bos na­mų elek­tros są­skai­tą, - čia dau­giau­sia ja ir „kū­re­nam“, t.y. šil­do­mės – jos pa­si­jau­čia. Tad ir apie sau­lės ba­te­ri­jas jau pa­gal­vo­jau, gal pa­vyk­tų su­tau­py­ti. O šei­mo­je, bui­ty­je są­skai­tos šiek tiek gal ir pa­di­dė­jo. Mais­to mes daug ne­su­val­gom, ne­švais­tom, tad ne­jau­čiu, jog at­si­ti­ko ka­tast­ro­fa. Man mi­ni­ma­lis­ti­nis gy­ve­ni­mo bū­das tei­kia kur kas dau­giau ma­lo­nu­mo nei dis­kom­for­to. Ne­pa­me­nu, ka­da pir­kau ko­kį nors nau­ją rū­bą – man jų tie­siog ne­rei­kia. Tu­riu jų kiek tu­riu – ir iš­ei­gi­nių, ir dar­bi­nių – aš jų tie­siog ne­su­ne­šio­ju.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    Sveika šeima


    Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

    Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

    Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris