Erika Drungytė: žmonės nori gyventi per daug steriliai

Sima Kazarian
2022-06-06
„Šitą žemę man likimas dovanojo, pilką dangų, sniego sodus ir pilis...“ – kas nėra jausmingai dainavęs dainos, kuriai tekstą prieš daugelį metų parašė poetė, „Nemuno“ žurnalo vyriausioji redaktorė Erika Drungytė? Su ja šiandien ir kalbamės, kam gi reikalingas tasai pilkas dangus, kodėl negalime gyventi be sodų ir galiausiai – dėl ko žmonės nesupranta šiuolaikinių poetų.
Erika Drungytė: žmonės nori gyventi per daug steriliai
„Matome, kiek vakarietiškoje kultūroje gilinamasi į psichologiją, kūno sveikatą, bet kažkodėl psichikos specialistai ir farmacininkai turi vis daugiau ir daugiau pacientų. Vadinasi, kažkur yra disbalansas“, - sako poetė, „Nemuno“ žurnalo vyriausioji redaktorė Erika Drungytė.

- Ar galvodama apie Lietuvą vis dar jaučiatės kaip tuomet, kai rašėte „Mano kraštas“?
- Jei tai būtų politinė ar kita daina, mano santykis su tekstu veikiausiai keistųsi. Tačiau ši daina parašyta apie žemę, vietovę, gamtovaizdį, kalbą, šeimą– dalykus, kurie nekinta, yra amžini. Gimtinė yra gimtinė.
 
- Mums kalbantis pasakėte, kad žmogų sudaro du pradai – dvasinis ir gamtinis. Ne fizinis, bet būtent gamtinis – kodėl?

- Nes mūsų fizinis pradas yra gamtos dalis. Gamtos, kuri savo dėsniais nekintama, pastovi, nuostabi, didinga. Turbūt ne veltui pavasariais grožimės ir tiesiog negalime suturėti emocijų, kai po žiemos ima busti augalija. Net vyrai fotografuoja žiedus, stebisi ir gėrisi, kaip atgimsta gyvybė, viskas sujuda, sukruta ir prasideda naujas etapas.
Nebuvo nė vieno lietuvių menininko, turiu galvoje net ir urbanistus, kurie nesižavėtų gamta ar neišreikštų santykio su ja. Kultūros, miesto poetu laikomas Henrikas Radauskas rašydamas taip pat matė alyvas, kaštonus, besileidžiantį geltoną klevo lapą... Net šiuolaikinėje ir pačių jauniausių lietuvių poetų kūryboje gamta vis tiek išlenda. Bent iš vazono.
 
- Šiuolaikinė kultūra daugeliui yra nesuprantama ir bauginanti. Yra receptas, kaip ją atrakinti?
- Čia yra bendroji mūsų visuomenės problema ir ji gilėja. Tam tikru laiku, kai viskas buvo draudžiama, cenzūruojama, ne tik kultūros žmonės, bet ir gydytojai, inžinieriai, darbininkai aktyviai domėjosi kultūros pasauliu, noriai lankė spektaklius, skaitė poeziją. Tai matėme iš leidžiamų knygų tiražų ir asmeninių bibliotekų namų lentynose. Kai atsivėrė sienos ir viskas tapo galima, žmogus apsirgo apatija ir santykis su kultūra liko įstrigęs sovietmečio pabaigoje. Jaunosios kartos ėjo tolyn ir nesigręžiojo atgal, rado naujas išraiškos formas savo kūrybai.
Atsakant į jūsų klausimą apie tai, kaip atrakinti šiuolaikinę kultūrą, reikėtų pradėti nuo domėjimosi ir savišvietos. Didelė bėda, kad neturime užsibrėžę tikslo save prusinti. Šią misiją Lietuvoje atlieka daug kultūros leidinių, bet žmonės jų neskaito ir nesidomi. Kai nenorime lavėti, atsiranda praraja tarp to, ką suprantame, ir to, kas vyksta dabar. Mūsų visuomenė išgyvena sotumo jausmą ir nepatiria jokio alkio niekam, išskyrus paviršutiniškus, banalius, lengvus dalykus. Vis dar nesibodima tuo pasipuikuoti – esą daiktai, prekiniai ženklai ir kiti panašūs atributai atspindi socialinį statusą. Tačiau tai yra visuomenės liga – visuomenė tapo užganėdinta materialiais dalykais ir nebenori judinti smegenų bei gilinti žinių bagažo.
 
- Tačiau teatrai pilni žmonių, klasikinės muzikos koncertai klausytojų?..
- Bet paklausykite, ką pati pasakėte – klasikinės. Apsiribojantys klasika viena koja lieka praeityje. Aš neginčiju šių dalykų vertės, tai – fundamentas. Bet masių susidomėjimas tuo ir baigiasi, dar geriau joms – jei ta klasikika sukramtyta ir paversta šlageriais.. O kaip formuojasi naujoji architektūra, tapyba, šiuolaikinė muzika? Ar žmonės veržiasi į tokius dalykus?

Šią problemą kelia visų sričių menininkai kultūros leidiniuose, nes, tiesą tariant, jiems daugiau ir nėra kur kalbėti – kultūros leidiniai liko vienintelė vieta, kur jie laukiami. Visur kitur popsas, „įtakotojai“, „žvaiždės“. Nežinau, kuo ypatingi šie žmonės, kad jais domisi tokia didelė visuomenės dalis.
O reikėtų užpildyti kultūrines spragas. Turbūt daugeliui bus naujiena, kad pasaulis net nuo postmodernizmo toli nuėjo. Likti su Maironiu gera, bet rašyti taip pat – juokinga, nes niekas už jį to geriau nepadarys. Rimavimo menas niekur nedingo, jauni poetai puikiai rimuoja, tačiau perteikiama visai kita žinutė, kitas turinys. Norisi, kad kuo daugiau žmonių matytų, kaip „keičias rūbai margo svieto“.
 
- Kad būtum laimingas padeda psichoterapeutas, tad kam ta kultūra?
- Kai pradžioje pokalbio sakiau, kad žmogus yra dvasinė ir gamtinė būtybė, prie gamtinės dalies priskyriau ir psichiką. Dvasinę dalį padeda puoselėti ne psichoterapeutai, o tikėjimas, kultūra, kuri yra dvasinio žmogaus gyvenimo patvirtinimas. Nes jis vienintelė būtybė žemėje, kuri gali sukurti ką nors iš nieko. Skaitydamas ar klausydamas kito žmogaus kūrybos pasikrauni, prisipildai tų dalykų. Turime gražų žodį „dailė“. Tai, kas dailu, mums patinka. Aš mėgstu šį žodį, jis galėtų būti bendrinis. Tiesa, menas gali ir sukrėsti, ir pravirkdyti, ir tamsiai pakalbėti, o tai prisideda prie mūsų dvasinės raidos.

 
- Viešėdama pas bičiulį ant seno pastato parašėte eilėraštį, kuriame yra eilutės: „Ant žemės nieko nė vienam nestinga, / Kol sklaidos tarsi auksas šūdo kvapas“
- Tas tekstas buvo spontaniškas, pajuokavome ir tiek. Tačiau jei rimtai... žmonėms reikia matyti ir žemę, ir mėšlą, ne tik saulę ir dailius šunelius. Nebijoti pravirkti. Dabar visi bijo tamsesnių spalvų, nori steriliai, gražiai nugyventi. Tai remiasi į išorinius dalykus.
Senovės graikai ir romėnai pabrėžė, kad gražaus kūno negana – turi būti graži siela ir protas. Dėl to toje civilizacijoje klestėjo filosofija – mąstymą mylintis mokslas, menai. Neužtenka kūno mankštos. Jei mankštiname tik vieną raumenį, įgyjame kreivą stuburą, kuris kuo tolyn, tuo labyn kreivėja. Matome, kiek vakarietiškoje kultūroje gilinamasi į psichologiją, kūno sveikatą, bet kažkodėl psichikos specialistai ir farmacininkai turi vis daugiau ir daugiau pacientų. Vadinasi, kažkur yra disbalansas.
 
- Ir visgi – gal atskleisite žemišką paslaptį, kaip rūpinatės savo kūnu, kad išliekate tokia jaunatviška ir energinga?
- Nėra stebuklingų atsakymų, viskas seniausiai pasakyta. Pratęsiu senovės graikų išmintimi, kad maistas turi būti ir vaistas. Taigi reikia valgyti kaip galima daugiau natūraliai išauginto maisto, kuo mažiau skanių šiukšlių, kurios metų metais stovi lentynose. Kuo daugiau pilna krūtine kvėpuoti, nes kvėpavimas yra esminis žmogaus gyvenime. Kad gyventume, įkvepiame ir iškvepiame... menininkus aplanko įkvėpimas ir gimsta kūrinys. Dar viena nepakeičiama sveikatos sąlyga – būti gamtoje. Ji judri ir rami, didelė ir maža, spalvota... net regėjimas gerėja stebint tokią įvairovę! Na, po to visi kiti dalykai, kurių Lietuvoje turime apsčiai – tyras vanduo, pušynai, net ir tie patys daržai. Gera ir teisinga, jei žmogus balkone užsiaugina pomidorą. Ak, bevardindama vos nepamiršau judėjimo. Juk kol žmogus juda, tol yra gyvas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    Sveika šeima


    Vyrai jau verkia

    Nors visuomenėje apie vyrų psichoemocinę sveikatą kalbama drąsiau ir garsiau, statistika liudija, kad emocinių sunkumų slegiami vyrai nėra linkę kreiptis pagalbos. Visgi pirmasis žingsnis jau žengtas – kino salėse vyrai išdrįsta parodyti ir džiaugsmą, ir ašaras.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris