Erika Drungytė: žmonės nori gyventi per daug steriliai

Sima Kazarian
2022-06-06
„Šitą žemę man likimas dovanojo, pilką dangų, sniego sodus ir pilis...“ – kas nėra jausmingai dainavęs dainos, kuriai tekstą prieš daugelį metų parašė poetė, „Nemuno“ žurnalo vyriausioji redaktorė Erika Drungytė? Su ja šiandien ir kalbamės, kam gi reikalingas tasai pilkas dangus, kodėl negalime gyventi be sodų ir galiausiai – dėl ko žmonės nesupranta šiuolaikinių poetų.
Erika Drungytė: žmonės nori gyventi per daug steriliai
„Matome, kiek vakarietiškoje kultūroje gilinamasi į psichologiją, kūno sveikatą, bet kažkodėl psichikos specialistai ir farmacininkai turi vis daugiau ir daugiau pacientų. Vadinasi, kažkur yra disbalansas“, - sako poetė, „Nemuno“ žurnalo vyriausioji redaktorė Erika Drungytė.

- Ar galvodama apie Lietuvą vis dar jaučiatės kaip tuomet, kai rašėte „Mano kraštas“?
- Jei tai būtų politinė ar kita daina, mano santykis su tekstu veikiausiai keistųsi. Tačiau ši daina parašyta apie žemę, vietovę, gamtovaizdį, kalbą, šeimą– dalykus, kurie nekinta, yra amžini. Gimtinė yra gimtinė.
 
- Mums kalbantis pasakėte, kad žmogų sudaro du pradai – dvasinis ir gamtinis. Ne fizinis, bet būtent gamtinis – kodėl?

- Nes mūsų fizinis pradas yra gamtos dalis. Gamtos, kuri savo dėsniais nekintama, pastovi, nuostabi, didinga. Turbūt ne veltui pavasariais grožimės ir tiesiog negalime suturėti emocijų, kai po žiemos ima busti augalija. Net vyrai fotografuoja žiedus, stebisi ir gėrisi, kaip atgimsta gyvybė, viskas sujuda, sukruta ir prasideda naujas etapas.
Nebuvo nė vieno lietuvių menininko, turiu galvoje net ir urbanistus, kurie nesižavėtų gamta ar neišreikštų santykio su ja. Kultūros, miesto poetu laikomas Henrikas Radauskas rašydamas taip pat matė alyvas, kaštonus, besileidžiantį geltoną klevo lapą... Net šiuolaikinėje ir pačių jauniausių lietuvių poetų kūryboje gamta vis tiek išlenda. Bent iš vazono.
 
- Šiuolaikinė kultūra daugeliui yra nesuprantama ir bauginanti. Yra receptas, kaip ją atrakinti?
- Čia yra bendroji mūsų visuomenės problema ir ji gilėja. Tam tikru laiku, kai viskas buvo draudžiama, cenzūruojama, ne tik kultūros žmonės, bet ir gydytojai, inžinieriai, darbininkai aktyviai domėjosi kultūros pasauliu, noriai lankė spektaklius, skaitė poeziją. Tai matėme iš leidžiamų knygų tiražų ir asmeninių bibliotekų namų lentynose. Kai atsivėrė sienos ir viskas tapo galima, žmogus apsirgo apatija ir santykis su kultūra liko įstrigęs sovietmečio pabaigoje. Jaunosios kartos ėjo tolyn ir nesigręžiojo atgal, rado naujas išraiškos formas savo kūrybai.
Atsakant į jūsų klausimą apie tai, kaip atrakinti šiuolaikinę kultūrą, reikėtų pradėti nuo domėjimosi ir savišvietos. Didelė bėda, kad neturime užsibrėžę tikslo save prusinti. Šią misiją Lietuvoje atlieka daug kultūros leidinių, bet žmonės jų neskaito ir nesidomi. Kai nenorime lavėti, atsiranda praraja tarp to, ką suprantame, ir to, kas vyksta dabar. Mūsų visuomenė išgyvena sotumo jausmą ir nepatiria jokio alkio niekam, išskyrus paviršutiniškus, banalius, lengvus dalykus. Vis dar nesibodima tuo pasipuikuoti – esą daiktai, prekiniai ženklai ir kiti panašūs atributai atspindi socialinį statusą. Tačiau tai yra visuomenės liga – visuomenė tapo užganėdinta materialiais dalykais ir nebenori judinti smegenų bei gilinti žinių bagažo.
 
- Tačiau teatrai pilni žmonių, klasikinės muzikos koncertai klausytojų?..
- Bet paklausykite, ką pati pasakėte – klasikinės. Apsiribojantys klasika viena koja lieka praeityje. Aš neginčiju šių dalykų vertės, tai – fundamentas. Bet masių susidomėjimas tuo ir baigiasi, dar geriau joms – jei ta klasikika sukramtyta ir paversta šlageriais.. O kaip formuojasi naujoji architektūra, tapyba, šiuolaikinė muzika? Ar žmonės veržiasi į tokius dalykus?

Šią problemą kelia visų sričių menininkai kultūros leidiniuose, nes, tiesą tariant, jiems daugiau ir nėra kur kalbėti – kultūros leidiniai liko vienintelė vieta, kur jie laukiami. Visur kitur popsas, „įtakotojai“, „žvaiždės“. Nežinau, kuo ypatingi šie žmonės, kad jais domisi tokia didelė visuomenės dalis.
O reikėtų užpildyti kultūrines spragas. Turbūt daugeliui bus naujiena, kad pasaulis net nuo postmodernizmo toli nuėjo. Likti su Maironiu gera, bet rašyti taip pat – juokinga, nes niekas už jį to geriau nepadarys. Rimavimo menas niekur nedingo, jauni poetai puikiai rimuoja, tačiau perteikiama visai kita žinutė, kitas turinys. Norisi, kad kuo daugiau žmonių matytų, kaip „keičias rūbai margo svieto“.
 
- Kad būtum laimingas padeda psichoterapeutas, tad kam ta kultūra?
- Kai pradžioje pokalbio sakiau, kad žmogus yra dvasinė ir gamtinė būtybė, prie gamtinės dalies priskyriau ir psichiką. Dvasinę dalį padeda puoselėti ne psichoterapeutai, o tikėjimas, kultūra, kuri yra dvasinio žmogaus gyvenimo patvirtinimas. Nes jis vienintelė būtybė žemėje, kuri gali sukurti ką nors iš nieko. Skaitydamas ar klausydamas kito žmogaus kūrybos pasikrauni, prisipildai tų dalykų. Turime gražų žodį „dailė“. Tai, kas dailu, mums patinka. Aš mėgstu šį žodį, jis galėtų būti bendrinis. Tiesa, menas gali ir sukrėsti, ir pravirkdyti, ir tamsiai pakalbėti, o tai prisideda prie mūsų dvasinės raidos.

 
- Viešėdama pas bičiulį ant seno pastato parašėte eilėraštį, kuriame yra eilutės: „Ant žemės nieko nė vienam nestinga, / Kol sklaidos tarsi auksas šūdo kvapas“
- Tas tekstas buvo spontaniškas, pajuokavome ir tiek. Tačiau jei rimtai... žmonėms reikia matyti ir žemę, ir mėšlą, ne tik saulę ir dailius šunelius. Nebijoti pravirkti. Dabar visi bijo tamsesnių spalvų, nori steriliai, gražiai nugyventi. Tai remiasi į išorinius dalykus.
Senovės graikai ir romėnai pabrėžė, kad gražaus kūno negana – turi būti graži siela ir protas. Dėl to toje civilizacijoje klestėjo filosofija – mąstymą mylintis mokslas, menai. Neužtenka kūno mankštos. Jei mankštiname tik vieną raumenį, įgyjame kreivą stuburą, kuris kuo tolyn, tuo labyn kreivėja. Matome, kiek vakarietiškoje kultūroje gilinamasi į psichologiją, kūno sveikatą, bet kažkodėl psichikos specialistai ir farmacininkai turi vis daugiau ir daugiau pacientų. Vadinasi, kažkur yra disbalansas.
 
- Ir visgi – gal atskleisite žemišką paslaptį, kaip rūpinatės savo kūnu, kad išliekate tokia jaunatviška ir energinga?
- Nėra stebuklingų atsakymų, viskas seniausiai pasakyta. Pratęsiu senovės graikų išmintimi, kad maistas turi būti ir vaistas. Taigi reikia valgyti kaip galima daugiau natūraliai išauginto maisto, kuo mažiau skanių šiukšlių, kurios metų metais stovi lentynose. Kuo daugiau pilna krūtine kvėpuoti, nes kvėpavimas yra esminis žmogaus gyvenime. Kad gyventume, įkvepiame ir iškvepiame... menininkus aplanko įkvėpimas ir gimsta kūrinys. Dar viena nepakeičiama sveikatos sąlyga – būti gamtoje. Ji judri ir rami, didelė ir maža, spalvota... net regėjimas gerėja stebint tokią įvairovę! Na, po to visi kiti dalykai, kurių Lietuvoje turime apsčiai – tyras vanduo, pušynai, net ir tie patys daržai. Gera ir teisinga, jei žmogus balkone užsiaugina pomidorą. Ak, bevardindama vos nepamiršau judėjimo. Juk kol žmogus juda, tol yra gyvas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Jau turime pagrindo kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas

    Jau turime pagrindo kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas

    Rokiškėnas Stasys Samulionis dar prieš kelias dienas laukė kompiuterinės tomografijos tyrimo atsakymo – prie&s...
    R.Ramonaitė: kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu

    R.Ramonaitė: kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu

    Net trisdešimt devynerių metų slaugytojos darbo stažą sukaupusi, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo apdovanojimą pelniusi Kl...

    Budinti vaistinė


    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...
    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai ...

    Sveika šeima


    Širdžiai irgi reikia atostogų

    Vis dažniau kalbama, jog tam, kad širdis būtų sveika, reikia rasti būdų jai pailsėti nuo alinančios įtampos ir streso. Puiki išeitis – poilsinė kelionė. Kelionių nereikėtų vengti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tik prieš išvykstant rekomenduojama pasitikrinti sveikatą. Ir visiems ...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Suvalkų koridorius – NATO Achilo kulnas

    Suvalkų koridorius – siauras 70 km ilgio žemės ruožas, jungiantis Kaliningradą ir Baltarusiją. Daugelį metų jis buvo vadinamas NATO Achilo kulnu, o rusijos invazija į Ukrainą pavertė jį tikru galvosopiu.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip susapnuoti dramblį?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip susapnuoti dramblį?
    Jei peršalo jūsų siela...
    Henrikas Vaitiekūnas Jei peršalo jūsų siela...
    Dar viena lietuviška dvejonė
    Henrikas Vaitiekūnas Dar viena lietuviška dvejonė

    Naujas numeris