- Kokiuose darbuose dabar sukatės?
- Vilniuje visą vasarą filmuojuosi seriale „Moterys meluoja geriau“, taip pat prasidėjo teatro sezonas – jau spektaklius rodome, neseniai su Klaipėdos dramos teatru gastroliavome Palangoje. Be to, tuoj rugsėjis – prasidės paskaitos Klaipėdos Socialinių mokslų kolegijos studentams.

- Išties, rugsėjis visai „ant nosies“. Kai tarėmės dėl pokalbio, užsiminėte, kad jaunėlis sūnus netrukus keliaus į paruošiamąją klasę. Tad šiemet naujų mokslo metų pradžia reikšminga jums ne tik kaip dėstytojai. Ar sūnelis nesibaimina dėl būsimos nepažįstamos aplinkos? 
- Mano jaunesnysis sūnus Elijas labai nori būti pirmokas ir jau eiti į mokyklą. Beje, jis tam ir pasiruošęs – skaito, rašo, o ir šiaip yra organizuotas, savarankiškas.
 
- Galbūt yra kokių nors išgyvenimų, kalbant apskritai apie mokymąsi mokykloje, kurių pakartoti nenorėtumėte, prisimenant vyresnėlio sūnaus patirtį?
- Vyresnysis sūnus Jokūbas mokyklą pradėjo lankyti būdamas šešiametis... Tad šįsyk tikrai neskubėsime. Lai Elijas dar pasidžiaugia vaikyste!
 
- Kas jums pačiai svarbiausia kalbant apie vaikų ugdymą?
- Pirmiausia suvokimas, kad didžiausias pavyzdys esi pats. Juk su vaikais praleidžiame daug laiko. Tad mūsų elgesys stipriai formuoja vaikus. Jei aš su jais kalbėsiu viena, o elgsiuosi visai kitaip – manimi netikės, nebūsiu autoritetas. Kiekviena diena, kiekviena akimirka mus ugdo ir moko. Svarbiausia - žmogiškumas, jautrumas, nuoširdumas. Aš tikiu savo vaikais, o tai irgi labai labai svarbu.
 
- Esate iš tų mamų, kurios itin saugo atžalas nuo galimų klaidų, ar visgi leidžiate patiems klysti ir mokytis iš savųjų?
- Klysti, suklupti - yra žmogiška, svarbiausia po to nenusivilti savimi, sugebėti atsitiesti ir eiti į priekį. Mes nepralaimime, jei mus nugalėjo, mes pralaimime – jei pasiduodame.
 
- Kaip rūpinatės savo ir šeimos sveikata?
- Džiaugiuosi, kad mūsų šeimoje sergama retai, o jei jau taip nutinka - gydomės liaudiškai: daug skysčių geriame, valgome citrinos, mirkome kojas šiltame vandenyje su druska... Esant aukštai temperatūrai, žinoma, kreipiuosi į šeimos gydytoją, tačiau vartoti vaistų neskubame. Pavyzdžiui, stipriai karščiuojant su medvilniniu rankšluostuku šluostau visą vaikučio kūnelį vandeniu su šiek tiek acto. Ačiū, Dievui, rimtesnių sveikatos problemų turėti neteko. Mano mažasis sūnus Elijas nėra net antibiotikų iki šiol gėręs.
 
- Vaikų sveikata vis silpnėja: dažniau nustatoma prasta laikysena, mažieji greitai pavargsta, menkai sukoncentruoja dėmesį, turi antsvorio? Ko, jūsų nuomone, tėvai nepadaro?
- Nereikia būti kategoriškiems – kiekvienas atvejis yra individualus. Aš abu sūnus ilgai maitinau krūtimi. Mažylį net 2,5 metų. Tad šventai tikiu, kad jų imunitetas dėl to yra stipresnis. Kitas dalykas – lepinimai: maniškiai ir basi, ir pusplikiai laksto, nors ir temperatūra yra ganėtinai vėsoka. Skrupulingai į tai stengiuosi nežiūrėti. Vaikai dažniau serga, kai mamos per daug rūbelių prirengia: vaikučiai sukaista, jie gi judrūs - bėgioja, o tada ir prasideda ligos...
 
- Kiek dėmesio skiriate mitybai: ar derinate produktus, ko nors atsisakote? 
- Žmogus yra tai, ką jis valgo. Mes labai renkamės maistą ir stengiamės maitintis sveikai. Geriame daug vandens, mūsų valgiaraštyje yra košės, įvairios daržovės, vaisiai, troškiniai, žuvis. Aš jau daugiau nei prieš trejus metus atsisakiau mėsos ir nevartoju alkoholio.
 
- Per darbus ir šeimą lieka laiko sportui? 
- Nuo vaikystės sportas yra mano gyvenime. Mokykloje lankiau lengvąją atletiką, žaidžiau krepšinį, dalyvaudavau ir laimėdavau kroso varžybose.
Dabar mėgstu važinėtis dviračiais, plaukioju jėgos aitvarais, žaidžiu tenisą, taip pat jau pusmetį lankausi sporto salėje ir su asmenine trenere sportuojame kartu.
 
- Geriausia grožio priemonė, kurią esate išbandžiusi yra...
- Man patinka palepinti save masažais, įvairiausiomis grožio procedūromis, tačiau šiandien jau žinau, kad svarbiausia - žmogaus vidinė savijauta, emocijos.
Mes kasdien susiduriame su stresinėmis situacijomis, patiriame neigiamų emocijų, bet turime mokytis priimti viską be panikos ir žinoti, kad ir tai praeis. Mano gyvenime kiekvieną dieną yra malda ir meditacija. Džiaugiuosi, kad ne emocijos valdo mane, o aš jas. Nepaisant visų sunkumų, kurie yra ir buvo mano gyvenime, nenustojau tikėti žmonėmis, meile. Einu per gyvenimą pozityviai nusiteikusi, o tai ir yra mano laimės bei grožio receptas.