- Viename interviu esate pasakojęs, kad vaikystėje turėjote problemų dėl sveikatos. Kokie gyvensenos pokyčiai padėjo ją pagerinti?
- Paauglystėje sirgau gastritu, dvylikapirštės žarnos uždegimu, kažkas ir su tulžimi buvo blogai. Tuo metu nemažai laiko praleidau ligoninėje, dažnai skaudėdavo skrandį. Buvau atleistas nuo kūno kultūros pamokų ir įrašytas į specialiąją grupę. Tam, kad sveikčiau, man buvo sudaryta dieta. Iš esmės tai turėjo būti sveikas, minkštas ir šiltas maistas. Nieko sūraus, nieko aštraus, nieko kepto. Ji man padėjo. Dabar jaučiuosi sveikas, kol sveikai maitinuosi. Negaliu nutrūkti nuo režimo ne tik dėl to, kad tai kenktų mano sportinei formai, negaliu ir dėl sveikatos. Esu priverstas visą likusį gyvenimą gyventi sveikai. Labai tuo džiaugiuosi (Šypsosi).
 
- Esate kūno rengybos ir kultūrizmo čempionas, tačiau pagal specialybę – istorijos mokytojas. Kaip nutiko, kad nuo vieno pasirinkimo pasukote prie kito?
- Po vidurinės įstojau studijuoti istorijos ir jau besimokydamas susidomėjau sportu. Pradėjau dalyvauti varžybose ir supratau, kad labiau noriu gyventi iš sporto nei iš istorijos. Tiesa,, vienu metu pabandžiau dirbti istorijos mokytoju. Man patiko bendrauti su jaunimu. Regis, ir aš jiems patikau. Bet toje srityje sudėtinga daug nuveikti. Jei ką nors sugalvojai, reikia atsiklausti, suderinti su direktore, keturiomis jos pavaduotojomis. O dabar aš galiu veikti vadovaudamasis tik savo sąžine ir moralinėmis nuostatomis. Esu tikras, kad būdamas sporto ir sveikatingumo srityje sukuriu didesnę vertę.
 
- Ne vienas ir ne kartą yra nutaręs gyventi sveikai: keisti mitybos įpročius, sportuoti. Tačiau pasiryžimo dažnai pakanka mėnesiui ar dar trumpiau. Kaip nepalūžti?
- Kai pradėjau verslą, padarėme apklausą, kodėl žmonės sportuoja ir bando sveikiau maitintis. Dažniausiai įvardintas motyvas - noras gražiau atrodyti. Geresnė sveikata liko antrame plane. Šiuo atveju tai nėra labai blogai, nes norint geriau atrodyti, sportuojant ir sveikiau maitinantis, gerėjanti sveikata yra tarsi „šalutinis“ poveikis. O ar žmogus nepalūš, priklauso nuo priežasčių, dėl kurių jis pradeda tai daryti ir rezultatų, kuriuos gauna.
 
- Statistika rodo, kad lietuviai mėgsta pakelti taurelę kitą. Jūs, tuo tarpu, alkoholio praktiškai nevartojate. Tenka susidurti su aplinkos spaudimu?
- Na, aš išgeriu kelias taures vyno per metus. Mano draugų ratas alkoholio vartoja tiek pat, kiek ir aš. Vakarėlių ir švenčių nemėgstu ir jei tenka ten apsilankyti, būnu iki pirmos progos pasprukti. O turėti savo nuomonę ir pasipriešinti spaudimui, kai sveri per šimtą kilogramų ir moki boksuotis, nėra sunku (Juokiasi).
 
- Artėja didžiosios metų šventės, kai stalai lūš nuo maisto, o kai kurie mūsų kamuosis nuo persivalgymo. Kaip turėtų atrodyti „subalansuotas“ šventinis stalas?
- Atvirai kalbant, pats persivalgau per šventes. Aš irgi turiu silpnybių ir kai kurių nesistengiu valdyti. Skirtumas tik tas, kad dažniausiai persivalgau skanaus, bet sveiko maisto. Tai yra, paprašau, kad mama arba bobutė iškeptų lašišą, upėtakį arba lydeką. Vietoje saldumynų jos man padaro varškės apkepą. Tikrai valgau tiek, kiek lenda. Taip pat ir kitiems nenorėčiau siūlyti kelti sau idealistinių tikslų. Manau, įgyvendinamas patarimas būtų pakankamai valgyti per Kūčias ir Naujųjų išvakarių rytą, dieną ir iki pat vakarienės. Tada paprasčiausiai nebus didelio alkio vakare atsisėdus prie stalo. Ir taip pat geriau būtų neturėti ant stalo daugybės patiekalų - užtektų kelių skanių ir sveikų. Pavyzdžiui, tiks didžiulis orkaitėje keptas kalakutas su daugybe daržovių ir varškės pyragas desertui. Net jei persivalgysite, nieko baisaus nenutiks.
 
- O koks kasdienis jūsų meniu? 
- Pusryčiams valgau du šimtus gramų avižų, bananą. Geriu išrūgų baltymų kokteilį su vandeniu. Pieno negeriu, jo mano organizmas nepriima. Po kelių valandų valgau antrus pusryčius. Paprastai tai būna penki kiaušiniai su tryniais ir koks nors vaisius. Toliau dieną seka trys keturi vienodi valgymai. Porciją sudaro pustrečio šimto gramų vištos krūtinėlės, pusantro šimto gramų ryžių ir šviežios salotos: agurkai, pomidorai, paprika, lapinės salotos, salieras, poras, avokadas. Treniruotę dažniausiai pradedu aštuntą valandą vakare ir ji trunka iki pusės dešimtos. Valandą kilnoju svorius ir pusvalandį atlieku tempimo pratimus. Iš karto po treniruotės – dar geriu baltyminį kokteilį su vandeniu. Ir grįžęs iš sporto salės namo prieš miegą suvalgau apie tris šimtus gramų liesos varškės su arbata ir medumi.
 
- Žiniasklaidoje neseniai mirgėjo jūsų vestuvių nuotraukos. Tradicinės lietuviškos vestuvės neatrodė priimtinos. Kokios lietuviškos tradicijos atbaidė?
- Sveikas gyvenimo būdas yra mus su žmona vienijantis dalykas. Man neišeitų gyventi su moterimi, kuri vakarienei suvalgytų kibiną ir po to išeitų į balkoną parūkyti. Sunku įvardinti, kas lietuviškose vestuvėse man atrodo priimtina. Gal tik priesaika bažnyčioje, bet ji visur tokia pati, tik skirtingomis kalbomis sakoma. O toliau svetima viskas: ant stalo esantis maistas ir gėrimai, tostai, palinkėjimai, žaidimai. Ir viskas yra net ne paprasta, o primityvu, nes baigiasi taip pat: jaunieji pasibučiuos ir išgers, pasakys tostą ir išgers, laimės žaidimą ir išgers, pralaimės žaidimą ir išgers...