Vilniaus klinikinė ligoninė atsisveikina su vakar diena – kyla modernus korpusas

Sima Kazarian
2023-03-16
Po dvejų metų, 2025 –ųjų pavasarį, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje turėtų stovėti naujas modernus korpusas, kuriame bus teikiamos chirurginės, reanimacijos ir dializės paslaugos. Įleidžiant simbolinę statybų pradžios kapsulę prieš mėnesį pareigas pradėjusi eiti įstaigos vadovė Aušra Bilotienė Motiejūnienė linkėjo, kad naujas korpusas taptų vieta, kurioje vilniečiams ir pacientams iš visos Lietuvos būtų suteiktos aukščiausios kvalifikacijos paslaugos, o medikų ir pacientų vienybė vardan sveikatos taptų šios ligoninės kasdienybe.
Vilniaus klinikinė ligoninė atsisveikina su vakar diena – kyla modernus korpusas
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė simboliškai pradėjo naujo operacinių, reanimacijos ir dializės korpuso statybas. Susirinkus garbingiems svečiams, į būsimo pastato pamatus įleista kapsulė su laišku ateities kartoms.

Aukščiausios kokybės paslaugos
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė simboliškai pradėjo naujo operacinių, reanimacijos ir dializės korpuso statybas. Susirinkus garbingiems svečiams, į būsimo pastato pamatus įleista kapsulė su laišku ateities kartoms. Gražu, kad ši nauja pradžia sutapo su 65-erių metų ligoninės sukaktimi. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė visuomet buvo pažangios medicinos židinys tiek Vilniaus mieste, tiek visoje Lietuvoje – joje dirbo puikūs chirurgai atlikę daug naujų ir inovatyvių operacijų. Todėl visiškai suprantama, kad ilgus metus glaudęsi kukliomis sąlygomis medikai ir jų pacientai tikrai nusipelnė gyventi kitaip. „Kiekvienas suvokiame, kad gydymo paslaugos, kurios bus teikiamos naujame korpuse, yra gyvybiškai būtinos tikrąja to žodžio prasme ir čia nebeturi likti vakardienos“, – šventės metu sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. O naujoji Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė linkėjo, kad būsimas korpusas taptų vieta, kurioje Vilniaus miesto gyventojams ir pacientams iš visos Lietuvos būtų suteiktos aukščiausios kvalifikacijos paslaugos.
 
Tiek įstaigos, tiek savivaldybės atstovai pabrėžia, kad investicijos padės užtikrinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Pastačius naują penkių aukštų operacinių, reanimacijos ir hemodializės korpusą, įrengus jame šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias operacines, reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei hemodializės skyrius, bus taikomas naujausiomis technologijomis ir inovacijomis pagrįstas pacientų gydymas bei stebėjimas. Iš viso 3729 kvadratinių metrų plote suplanuota įrengti įvairių patalpų, tarp kurių bus dešimt operacinių, iš kurių dvi – hibridinės, skirtos invazinės kardiologijos paslaugoms ir skubiajai pagalbai esant miokardo infarktui. 18 lovų numatyta reanimacijai ir intensyviai terapijai, devyniolika – hemodializės skyriui. Naujas korpusas prisidės ir prie ligoninėje teikiamų terapijos profilio paslaugų prieinamo gerinimo. Vilniaus miesto savivaldybės taryba projekto įgyvendinimui ir iš savivaldybės biudžeto lėšų užpernai nutarė skirti iki 8 mln. 500 tūkst. eurų 2022-2024 metams.
 
A.Bilotienė Motiejūnienė dėkojo merui R.Šimašiui bei jo pavaduotojai Editai Tamošiūnaitei už jų indėlį, o E.Tamošiūnaitė pasidžiaugė, kad šiandien jie stovi ties ta tiesiąja linija, startu, kai idėja virsta kūnu. „Tiek gydytojai, tiek medicinos personalas, tiek pacientai turės dar geresnes, patogesnes sąlygas, kurios reikalingos šiam laikmečiui, kad galėtume kokybiškai dirbti ir suteikti puikias, prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas tiek vilniečiams, tiek pacientams, kurie atvyks į šią ligoninę iš kitų šalies kampelių“, – užtikrino E.Tamošiūnaitė.
 
Ji viliasi, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė greitu metu taps pirmuoju pasirinkimu vilniečiams, o vėliau – ir aplinkinių rajonų gyventojams. „Vilniaus miestas yra prioritetinis Lietuvos gyventojų, siekiančių įgyvendinti savo tikslus, pasirinkimas, todėl čia teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir darbo sąlygos personalui privalo būti modernios, atitinkančios tiek pacientų, tiek ligoninės personalo poreikius“, – sakė Vilniaus mero pavaduotoja.
 

„Direktorei, komandai ir ligoninei linkiu stiprybės, nes ne vienas mūsų žinome, jog statybos – tikrai sunkus dalykas, reikalaujantis daug ištvermės ir stiprybės. Gal bus ir šiokių tokių nepatogumų, bet įveikite tuos iššūkius. Linkiu, kad tai padarius mes visi 2025 metų pavasarį galėtume džiaugtis rezultatu“, – sakė Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

 

Šiandien galime sau tai leisti
Šventės proga R.Šimašius kvietė įvertinti pažangą, kuria šiuo metu gali džiaugtis tiek miestas, tiek ir šalis. „Reikia neužmiršti, kad mes tiktai dabar pradėjome gyventi, – kalbėjo R.Šimašius. – Prisimenu amžiną atilsį profesorių, Nepriklausomybės Akto signatarą Eduardą Vilką. Po Nepriklausomybės jam buvo pateiktas klausimas: kada pradėsime gyventi geriau? „Dešimt metų po to, kai pradėsime geriau dirbti“, – tuomet atsakė profesorius.“ Meras pasidžiaugė, kad etapas, kai galime sau leisti daugiau, atėjo. Jis pastebėjo, kad su komanda vis dažniau važiuoja į vietas, kur galima pasidžiaugti teigiamais pokyčiais. „Ir naujasis Vilniaus miesto klinikinės ligoninės korpusas bus vienas jų – nuostabių gerų dalykų, atsiradusių Vilniaus mieste, – apie būsimą statinį kalbėjo R.Šimašius. – Todėl sveikinu mus visus su tuo, kad kaip miestas ir kaip visuomenė esame šioje raidos stadijoje ir dar kartą linkiu sėkmės ligoninės kolektyvui aptarnaujant vilniečius, įgyvendinant statybų procesą.“
 
E.Tamošiūnaitė sutiko trumpai pasidalinti šio projekto užkulisiais. Ji teigė, kad kai pradėjo kuruoti sveikatos sritį 2019 metais, šio korpuso projektas jau buvo parengtas ir buvo ties finišo tiesiąja – projektavimo stadija: „Bet visgi pasižiūrėję į jį įdėmiau ir detaliau, pamatėme daug taisytinų dalykų. Nusprendėme, jog projektą reikia grąžinti ir trūkumus koreguoti. Tai buvo svarbu, idant pastatytume projektą ant gerų bėgių. Nes jei pati starto pradžia yra bloga, vėliau eigoje tenka koreguoti tam tikrus dalykus, todėl statybos sunkiai juda, galutinis rezultatas išsitęsia. Mums pavyko šiuos nesklandumus pašalinti, todėl tikiu, kad dabar projektas yra tikrai ant gerų bėgių. Džiaugiuosi ir laimėjusiu patikimu rangovu, kadangi tai pakankamai sudėtingas projektas – daug įrangos bus inkorporuota į pastatą.“
 
Ji pažymėjo, kad naujas korpusas – ne užgaida. Dabartinės Vilniaus klinikinės ligoninės operacinės ir prie geriausių norų neatitinka laikmečio standartų. Tą patvirtino ir Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos klinikos vadovas Vygantas Kazlauskas pasakojęs, kad darbo sąlygos šiuo metu yra gana sudėtingos.
 

„Operacinės seniai neremontuotos. Tiesą pasakius, kai pradėjau galvoti, kada gi čia buvo darytas paskutinis remontas (be kažkada pakeistų langų ir grindų dangos) – atsiminti nepavyko, – stebėjosi Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos klinikos vadovas Vygantas Kazlauskas. – Tačiau vyriausioji operacinių slaugos administratorė slaugytoja sakė, kad paskutinis remontas mūsų blokuose darytas daugiau kaip prieš trisdešimt metų.“ Kyla klausimas, kodėl? Kaip teigia Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos klinikos vadovas, visą laiką buvo tikimasi, kad netrukus prasidės naujojo korpuso statybos, atsiras naujos patalpos, todėl remontas atidėliotas.


„Tačiau dėl to turime nepalankias sąlygas tiek pacientui, tiek personalui. Senoviškos operacinės yra bendraamžės su ligonine ir vien kosmetinio remonto čia tikrai negana. Todėl dabar visos mūsų viltys dedamos į naująjį korpusą, kad atsiras visiškai naujos, modernios ir iš esmės atitinkančios šiuolaikinius poreikius patalpos“, – kalbėjo V.Kazlauskas ir prisiminė, kaip naujoji direktorė A. Bilotienė Motiejūnienė pabrėžė, jog naują korpusą įrengti reikia ne „truputį geriau“, o „labai gerai“. „Mums patinka toks požiūris ir tai, kad pacientams atsiras daugiau privatumo, komforto, netgi taip reikalingos slapties... Kartu bus sureguliuotas apšvietimas, ventiliacija ir dar daug kitų svarbių dalykų...“ – vardijo pašnekovas.
 
Papildomas saugiklis
Būsimo korpuso dėka atsiras galimybė padidinti terapijos profilio lovų skaičių ir taip spręsis aktuali valstybei slaugos lovų trūkumo problema. Kartu tai bus papildomas saugiklis, jei prasidėtų nauji ūmių užkrečiamųjų ligų protrūkiai – jos leistų užtikrinti pasirengimą teikti stacionarias infekcinių ligų gydymo paslaugas.
 
Tai aktualu, nes miestui kovojant su koronovirso pandemija, Vilniaus klinikinės ligoninės indėlis buvo neįkainuojamas, nors tai pareikalavo tikrai daug jėgų. E.Tamošiūnaitėi pasinaudodama proga padėkojo visiems šios įstaigos medikams už pagalbą kovojant su COVID-19 sukeltais išbandymais: „Jūs buvote tie pirmieji, kurie stojote į priešakinę liniją ir ši ligoninė bei jos skyriai ne vieną kartą buvo paversti kovidiniais. Tuomet mums visiems buvo sunku, bet kartu eidami, kartu dirbdami, vienas kitą stiprindami galime pasakyti, kad mums pavyko.“
 
V.Kazlauskas puikiai prisiminė, kiek sumaišties COVID-19 pandemija įnešė į jų darbą. „Kadangi buvome pačiose pirmosiose gretose Vilniaus mieste, prisimename periodus, kai visi korpusai, išskyrus akušerijos ir ginekologijos, buvo skirti vien koronovirusui gydyti. Buvo perskirstyti visi pacientų ir personalo srautai. Tai lėmė to meto aplinkybės, reikėjo organizuoti darbuotojų pamainas, mat su specialiu apsauginiu kostiumu ištverti įmanoma keturias valandas. Žmonės dažnai keitėsi pamainomis, išsinėrę iš sandarių apsauginių rūbų būdavo visiškai šlapi... Dabar išgyvename atoslūgio periodą, tačiau vėlgi – turime aptarnauti nemažus srautus pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, kai kurios jų užleistos, nes per pandemiją žmonės nesikreipė į medikus. Šaltuoju metų laiku tenka dorotis ir su virusinėmis ligomis, padažnėja traumų“, – realijas aptarė klinikos vadovas.
 
Prieš paimdamas į rankas simbolinę kapsulę R.Šimašius pabrėžė, kad koronaviruso pandemija prieš kelerius metus visiems prikišamai parodė, kokia priklausoma visuomenė yra nuo deramai apginkluotos medicinos sistemos. „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė tada buvo vienas svarbiausių gynybinių forpostų ir, tiesą sakant, tada čia metėme didžiules pajėgas, kad modernizuotume jos bazę tinkamam gydymui. Šiandien džiaugiuosi, kad atėjo laikas ne skubiems, o apskaičiuotiems ir suplanuotiems projektams“, – apie investicijas, kurios leistų ateities iššūkius sutikti geriau pasirengus, kalbėjo sostinės meras.


 
Trapiausiems pacientams – ypatinga globa
Vieni būsimo korpuso šeimininkų – chirurgai. Šiuo metu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje operacinis blokas nedėkingai pasidalijęs per du aukštus – trečiajame darbuojasi pilvo chirurgai ir urologai, o ketvirtajame – kraujagyslių chirurgai. Iš viso chirurgijos korpuse yra šešios operacinės, tačiau poreikis didesnis. „Dar dvi ginekologijos ir akušerijos operacinės yra kitame korpuse. Palyginti su prieš tai minėtomis – jos pakankamai gerai įrengtos, darytas remontas, sąlygos neblogos. Tačiau jose vyksta po dešimt operacijų kasdien“, – konstatavo V.Kazlauskas.
 
Jis pasakojo, kad Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos klinikoje, kuri taip pat persikels į naująjį korpusą, dabar yra viena palata skirta atsigavimui po narkozės ir trys skirtos intensyviai terapijai, nors šiuo metu naudojamos dvi. „Viena yra bendra, o kita – izoliacinė, nes dar ne taip retai pasitaiko COVID-19 užkrato atvejų. Dažnai tenka pastebėti, koks klastingas šis virusas. Jam būdingas ne vien čiaudulys, kosulys ar padidėjusi temperatūra – jis gali simuliuoti kitų ligų simptomus, pasireikšti širdies ritmo ir kitais sutrikimais, todėl į izoliacinę palatą siunčiame visus netestuotus pacientus. Jiems atliekame COVID-19 testą ir atsižvelgiant į rezultatus priimame tolesnius sprendimus – arba perkeliame į kovidines palatas, arba į bendrąją intensyvios terapijos palatą“, – apie darbo kasdienybę pakeitusią pandemiją pasakojo klinikos vadovas.
 
Šiandien intensyvios terapijos palatos Vilniaus klinikinėje ligoninėje kaip ir operacinės išsidėsčiusios per kelis aukštus. „Tai yra nepatogu, todėl turime viltį, kad naujajame korpuse intensyvi terapija bus sukoncentruota viename aukšte. Suprojektuota, kad vienai intensyvios terapijos lovai bus skirta ne mažiau nei dvidešimt kvadratinių metrų daugiavietėje palatoje ir ne mažiau dvidešimt penkių – izoliacinėje ar vienvietėje. Atstumas tarp lovų ašių turi būti ne mažesnis kaip keturi metrai. Tokie yra šiuolaikiniai reikalavimai, tačiau dabar jų užtikrinti negalime. Intensyvioje terapijoje nėra atskirų vyrų ar moterų palatų, todėl labai svarbu pacientams sudaryto orias sąlygas ir garantuoti privatumą. Be to, mūsų pacientams net ir naktinė šviesa gali sukelti sąmonės sutrikimus, delyrą, todėl čia itin svarbu atsižvelgti į įvairius jautrius faktorius“, – paaiškino V.Kazlauskas.
 
„Direktorė Aušra Bilotienė Motiejūnienė įvairių pokalbių su kolektyvu metu ne kartą minėjo, kad ligoninės dėmesio centre visuomet turi būti pacientas. Džiugu tai girdėti, kadangi tai pat norime pacientams kokybiško, modernaus gydymo. Esame įsitikinę, kad bendrai dirbdami pasieksime užsibrėžtų tikslų ir sukursime palankias sąlygas pacientams“, – neabejojo V.Kazlauskas.  
Jis pridūrė neturintis lūkesčių, kad viskas bus paprasta – reikės nueiti ilgą kelią, įsigyti ir integruoti naują įrangą, tačiau tiki, kad rezultatas bus vertas pasididžiavimo. „Mums svarbus ir tolesnis savivaldybės palaikymas, stengiantis, kad pacientai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje būtų tinkamai gydomi, operuojami, slaugomi ir prižiūrimi“, – užbaigė Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos klinikos vedėjas.



Svarbiausia – draugiškumas pacientui
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė
 
- Gerbiama Aušra, kaip ryžotės šioms atsakingoms pareigoms?
- Turbūt visi, kas mane šiek tiek pažįsta, žino, kad gyvenime iššūkius priimu noriai, nebijau sunkumų. Peržvelgusi savo pastarąjį dešimtmetį ir net daugiau, matau, kad mane nuolat lydėjo vienokie ar kitokie pokyčiai. Na, o sveikatos apsaugos sistema, jos įstaigos, pacientai, ligos, paslaugos tapo tiesiog neatsiejama mano gyvenimo dalimi – šioje srityje darbuojuosi jau trisdešimt metų. Todėl turbūt nieko keisto, kad įvertinusi, jog galėčiau, jog turiu norą, matymą – pamėginau kandidatuoti į šias pareigas. Beje, šis mėginimas man buvo tikrai visiškai nauja gyvenime patirtis – pirmą kartą teko dalyvauti tokio pobūdžio konkurse! Iššūkis pakankamai didelis, tačiau šiandien džiaugiuosi, kad ryžausi jį priimti.
 
- Žinoma, apie daug ką klausti dar anksti, tačiau kokie jūsų pirmieji įspūdžiai?
- Aišku, dar anksti kalbėti apie ką nors daugiau, nes praėjo tik mėnuo, tačiau jau spėjau pamatyti, kad įstaigoje dirba puikus kolektyvas. Be to, tai gilias tradicijas turinti Vilniaus miesto ligoninė, kurios iškilūs profesoriai, gydytojai užaugino ne vieną medikų kartą, įkūrė kitas įstaigas, telkė komandas. Man, kaip vilnietei, svarbu, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė būtų pati geriausia, draugiškiausia pacientui, kad jos bendruomenė būtų šauniausia, vieningiausia. Džiugu žinoti, kad įdirbis šioje srityje jau padarytas.
 
- Ko tikitės iš investicijų į naująjį korpusą?
- Tikimės, kad ir darbuotojai turės geresnes sąlygas, atsiras nauja įranga, o ligoninė bus viena pagrindinių įstaigų Vilniaus mieste, kuri teiks įvairias paslaugas – tiek chirurgijos, tiek dienos chirurgijos, tiek terapinio profilio. Turime senėjančią visuomenę, be to, gyventojų Vilniaus mieste, įskaitant rajoną, stipriai padaugėjo, tad ligoninė negali dirbti kaip iki šiol, būti užstrigusi dvidešimtajame amžiuje. Esame dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei už tai, kad ji tai suprato. Kelias buvo ilgas – prireikė beveik dešimtmečio nuo tada, kai pradėta dirbti ties projektu. Todėl visiškai akivaizdu, kad be atskirų žmonių tikėjimo ir palaikymo šiandien tokioje gražioje šventėje nebūtume ir apie tai nekalbėtume.

 
Žada spartų tempą
UAB „Jungtiniai Projektai“ generalinis direktorius Mindaugas Devėnas paruošė staigmeną – į pamatus įliejant simbolinę kapsulę pažadėjo, kad darbus stengsis užbaigti anksčiau, nei numatyta. „Savo įsipareigojimus visuomet išpildome laiku, o kai kuriuos pavyko įgyvendinti net ir anksčiau. Todėl gal ir iki šių statybų pabaigos neteks laukti 2025-ųjų pavasario“, – optimistiškai kalbėjo jis, o pažadą palydėjo džiugūs šūksniai bei mero R.Šimašiaus patvirtinimas, kad tai vienas iš nedaugelio rangovų, kuris įsitenka ir į biudžetą, ir į laiką. „Taigi sėkmei – visos prielaidos“, – šypsojosi R.Šimašius.
 
M.Devėnas padėkojo už suteiktą pasitikėjimą ir pasidžiaugė prasmingu statybos projektu mieste. „Džiugu matyti, kad Vilnius siekia gerinti gydymo sąlygas, darbo aplinką bei optimizuoti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip visada mūsų komanda kelia tikslus užtikrinti statybos darbų operatyvumą ir kokybę“, – pabrėžė M.Devėnas ir pridūrė, kad šis statinys turės tam tikrų iššūkių, nes yra daug operacinių, tai nebus paprastos palatos. „Tačiau iššūkius mes mėgstame ir tikrai su jais susitvarkysime dirbdami išvien“, – užtikrino rangovas. O kad taip ir nutiktų, jie paprašė šventės dalyvių pasirašyti ant statybinio apsauginio šalmo, kuris simbolizuos šio projekto sėkmę.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris