UAB „Pirmas žingsnis“ ortopedai technologai galūnės protezą pritaikys nuo A iki Z

Greta Vanagienė
2024-11-29
Daugiau nei tris dešimtis metų sėkmingai veikianti ortopedijos technikos įmonė „Pirmas žingsnis“ – viena pirmųjų ir neabejotinai viena inovatyviausių ortopedijos technikos įmonių šalyje. Jos vadovas Algimantas Astrauskas ne tik rūpinasi ortopedinės technikos plėtra Lietuvoje, bet ir asmeniškai dalyvauja įrangos kūrimo procese. „Be vargo galiu sukonstruoti individualiai pritaikytą galūnės protezą nuo A iki Z“, – pasakoja A.Astrauskas, dirbtuvėse rodydamas jo paties gaminamus protezus, atitinkančius pacientų anatominius poreikius, padedančius atgauti mobilumą ir gyvenimo kokybę. Į komandą stoja visa jo šeima, darbuose galinti pakeisti vienas kitą.
UAB „Pirmas žingsnis“ ortopedai technologai galūnės protezą pritaikys nuo A iki Z
Ortopedijos technikos imperiją, UAB „Pirmas žingsnis“, sukūręs Algimantas Astrauskas – toli gražu ne aukštame bokšte sėdintis vadovas. „Galiu dirbtuvėse nuo A iki Z viską padaryti pats“, – sako jis.

Galūnių protezus gamina pats
 
Tikrą ortopedijos technikos imperiją, UAB „Pirmas žingsnis“, sukūręs Algimantas Astrauskas – toli gražu ne aukštame bokšte sėdintis vadovas. „Galiu dirbtuvėse nuo A iki Z viską padaryti pats. Šį protezą gaminu profesionaliam sportininkui, parolimpinių žaidynių prizininkui Algirdui Tatuliui“, – rodo jau kelintą protezą, atitinkantį anatominius poreikius, padedančius atgauti mobilumą ir gyvenimo kokybę, sportininkui pritaikęs A.Astrauskas.
 
Ne be reikalo šią svarbią užduotį jam patiki žymiausi šalies sportininkai: A.Astrausko darbų krepšelyje – ir legendiniam krepšininkui Arvydui Saboniui pagamintas kojos įtvaras.
 
Ortopedas-technologas asmeniškai dalyvauja ortopedinių gaminių kūrimo procese. Pagrindinė jo specializacija – plastikinių įtvarų gamyba, kurie skirti stabilizuoti galūnes ir užtikrinti pacientų reabilitaciją, taip pat galūnių protezų kūrimas ir gamyba.
 
A.Astrausko įdiegtos pažangios technologijos suderino meistriškumą su individualizuotu požiūriu į pacientų poreikius ir padėjo sukurti aukštą Lietuvos ortopedinės technikos standartą. UAB „Pirmas žingsnis“ vadovo veikla ne tik prisidėjo prie jo įkurtos įmonės sėkmės, bet ir pagerino daugelio žmonių gyvenimą, užtikrinant jiems galimybę žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius po traumų ar sunkių ligų.
 
Šio amato A.Astrauskas išmoko stažuodamasis lietuvio įkurtoje ortopedinių gaminių įmonėje Amerikoje. „Jie netikėjo, kad galiu padaryti rankomis tai, ką paprastai atlieka tik specialūs lazeriai“, – prisimena pašnekovas, kaip amerikiečiai stebėjosi pastarojo darbštumu, išradingumu.
 
„Grįžęs į Lietuvą įkūriau dešimt kartų didesnį tokio paties profilio verslą. Mano sėkmė, galbūt tai, kad tai dariau vienas“, – atvirai pasakoja jis. Mat taip nebuvo nei su kuo pyktis, nei kam permesti atsakomybę – viskas priklausė tik nuo jo paties atsidavimo darbui.
 
Be to, vadovas kasdien rūpinasi įmonės plėtra, aukštos kokybės paslaugų ir gaminių teikimu, inovacijų diegimu ortopedijos srityje. Pacientų registratūros administratorė Asta Butkutė aiškina, kad pacientų sulaukia ne tik dėl individualių ortopedinių gaminių ar įtvarų. Daug jų ateina tiesiog pasikonsultuoti su specialistais, gydytojais ortopedais ar reabilitologu.
 
„Kadangi poliklinikose dėl įvairių traumų didelės eilės, pas mus patekti gerokai lengviau. Su gydytojo siuntimu tokios konsultacijos nemokamos, nes dirbame su ligonių kasomis“, – pasakoja administratorė.



 
Šeima dirba kartu
 
A.Astrauskas įsitikinęs: profesionalumą dovanoja ilgametė darbo patirtis ir atsidavimas darbui. UAB „Pirmas žingsnis“ pagrindinėje būstinėje Kaune dirba ištikimiausi jos nariai, o už įmonės vairo atsistojusi visa Astrauskų šeima.
 
Sūnus Tomas Astrauskas, dirbantis įmonėje jau septyniolika metų, gali padėti visais klausimais: pakonsultuoti pacientus, pritaikyti jiems reikiamą įtvarą, jei reikia, jį ir pagaminti, taip pat sutvarkyti informacinių technologijų „strigimus“.
 
„Esu nuo liftininko iki pardavėjo. Čia dirbu, galima sakyti, nuo vaikystės. Jei kas nors suserga ar reikalinga papildoma pagalba, nėra problemos – bet kada galiu pakeisti, ateiti į parduotuvę ir pats aptarnauti pacientus, pirkėjus, suteikti jiems konsultaciją“, – pasakoja T.Astrauskas.
 
Tuo įsitikinome patys. Į parduotuvę užsukusi klientė Karolina patyrė kojos traumą – trūko raiščiai, tad į ortopedinių prekių parduotuvę atvyko įsigyti kojos tvarsčio, kurį teks naudoti nuėmus įtvarą.
 
„Konsultantas pritaikė reikiamą įtvarą, patarė, parodė, kaip vėliau jį reikės ant kojos užsidėti. Čia iš vienų rankų visos reikalingos prekės“, – gavusi profesionalią konsultaciją, aukštą aptarnavimo kokybę įvertino Karolina.
„Parduotuvėje turime visko, ko gali prireikti įvairiems pacientams, ko neturime, galime pagaminti“, – patikina Tomas.
 
Parduotuvėje sukasi ir UAB „Pirmas žingsnis“ įkūrėjo žmona Elvyra Astrauskienė. Ji įmonės veiklą pažįsta kaip penkis rankos pirštus. Esant reikalui, gali pakeisti pardavėją konsultantę, registratorę. Susirgus parduotuvės vedėjai, tądien su sūnumi ji pacientus konsultavo dviese.
 
„Nenorime, kad pacientams tektų laukti, o mums – skubėti aptarnauti. Jei matome, kad vienu metu atvyko keli žmonės, išart ateina pastiprinimas. Taip jaučiamės laisviau, o pacientams užtikriname maksimalų dėmesį“, – šeimos tandemu džiaugėsi T.Astrauskas.


 
Komandinis darbas – paciento labui
 
Trisdešimt metų UAB „Pirmas žingsnis“ ortopedinių gaminių dirbtuvėse dirbanti avalynės technikė Danutė Kaminskienė sako, jog ypač patogu ir paprasta darbuotis, kai su ortopedijos meistrais vienas kitą supranta iš pusės žodžio.
 
„Turime galimybę čia pat pasitarti, kaip ir ką geriau atlikti, kaip geriau patenkinti paciento lūkesčius. Žmonės tai vertina, todėl ir sugrįžta“, – pasakoja D.Kaminskienė ir priduria, kad dirbdama tris dešimtis metų spėjo klientus užsiauginti. – Iš pradžių siuvau mažam vaikui, paskui, žiūrėk, jis jau paauglys, o vėliau – ir suaugęs vyras. Pacientai mumis pasitiki, pripranta prie kokybės.“
 
Ji pastebi, jog šiais laikais pacientai yra ypač reiklūs, tad jiems reikia pasiūlyti platų medžiagų asortimentą, o gaminį pasiūti nepriekaištingai, turėti pasiruošus bent kelis eskizų pasiūlymus.
 
Trylika darbo metų įmonėje skaičiuojantis technikas ir dar antrą tiek ortopedinių gaminių sferoje besisukantis Gintautas Baranauskas sako tapęs savo srities profesionalu. Nors meistrystę išdirbęs tobulai, visą laiką stebi technologines rinkos naujienas. Todėl UAB „Pirmas žingsnis“ – naujovių priešakyje ir pacientams visada siūlo pažangiausius sprendimus. Tiesa, pasak techniko, kartais tenka užsiimti ir šviečiamąja veikla.
 
„Pacientai neretai nori, kad ortopedinė avalynė nesiskirtų nuo įprastos. Moterys reikalauja smailiakulnių, aukštakulnių batelių, nesupranta, kad ortopedinė avalynė yra specifinė, nori toliau puoštis. Tuomet tenka paaiškinti, kuo ortopedinė avalynė skiriasi nuo įprastos ir įtikinti, kad aukštakulniai jų sveikatai padarytų dar daugiau žalos“, – kad neretai tenka atremti nepamatuotus pacientų lūkesčius, aiškina specialistas.
 
„Dalyvauju kartu su gydytoju apžiūrint pacientą. Tariamės, matuojame, kad pacientui būtų sukurtas nepriekaištingai pritaikytas gaminys. Tai svarbu, kad pacientas neužsisakytų neįmanomų ar netikslingų jam dalykų. Svarbiausia, jog žmogus galėtų tą avalynę nešioti“, – ortopedinės technikos paskirtį primena G.Baranauskas.



 
Sunku atskirti, kuri koja yra protezuota
 
UAB „Pirmas žingsnis“ turi galimybę pacientams pasiūlyti ypač platų ortopedijos gaminiams skirtų medžiagų pasirinkimą. Jos importuojamos tiek iš Europos (Anglijos, Danijos, Vokietijos), tiek iš JAV ir kitų šalių.
 
„Protezams detales, silikonus mėgstame naudoti amerikiečių prekės ženklo ALPS. Vis dėlto mums rūpi, kad tiekiama produkcija atitiktų gaminio poreikį, tad medžiagų kilmė nėra svarbiausia“, – aiškina A.Astrauskas, rodydamas skirtingų medžiagų protezus. Viena jų – anglies audinio, kojos pėdos protezui suteikianti maksimalų lankstumą. Žmogus, eidamas su šiuo protezu, nė nesiskiria nuo sveikųjų, o štai hidraulinis sąnarys leidžia spyruokliuoti net labiau nei sveika koja.
 
„Su aukščiausios rūšies medžiagomis ir šiuolaikinių technologijų galimybėmis galime pagaminti tokį protezą, kad vaikštant niekas nė neatskirtų, kuri koja yra protezuota, – pasakoja vadovas ir prabyla apie kainas. – Ši protezo dalis kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų, pėda – tūkstantį septyni šimtus, ši – dar apie tūkstantį, sąnarys – apie du, tris tūkstančius su puse. Taigi, kojos protezas gali atsieiti apie šešis aštuonis tūkstančius eurų, priklausomai nuo to, kokia atlikta galūnės amputacija. Nors minėtą sumą už protezus kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, o ortopedijos technikos gamintojai trejus metus įsipareigoja gaminį taisyti, keisti ir kitaip koreguoti jį pritaikant pacientui, specializuotų, sportuoti skirtų protezų, valstybė neapmoka.
 
„Dažniausiai pacientai sugrįžta korekcijoms pakitus kūno svoriui. Pasitaiko atvejų, kai pacientai sugrįžta jau po pusmečio priaugę dešimt kilogramų, tad įkišti kojos į protezą jau nebepavyksta“, – apie darbo specifiką pasakoja pašnekovas.
 
Pasak A.Astrausko, dar vienas atskiras darbo baras yra su diabetu sergančiais pacientais. Jiems ir atskiras medžiagų pasirinkimas – bigėms taikomas silikonas, kuris suminkština kontaktą su kietu bigės priėmėju. „Šiuolaikiniai gamintojai gali pasiūlyti modernių medžiagų, platus tekstūros ir spalvų, minkštumo pasirinkimas“, – kalba įmonės vadovas
 
Protezus gamina ir paciento namuose
 

A.Astrauskas apie šiemet imtą vykdyti neįgaliųjų reformą – taikomą vieno langelio principą – turi savo nuomonę. Mat tai, anot jo, žmonių su negalia gyvenimo iš esmės nepataisys.
 
„Vieno langelio principas turėtų pacientams nepalikti klausimų, o ką daryti toliau, nunešus prašymą. Deja, šalyje biurokratijos lygis aukštas, tad vieno langelio principas yra labiau mados reikalas“, – svarsto pašnekovas, o jeigu po to nori rasti informaciją savivaldybės interneto puslapyje, gali ir sprandą nusisukti.
 
„Mūsų gamyba sutelkta vienose rankose. Batų technikė atlieka mažiausiai tris darbus“, – apie UAB „Pirmas žingsnis“ pacientui sukurtą patogumą kalba A.Astrauskas. Priklausomai nuo avalynės ar produkto užsakymo, gaminį pacientas iš specialistų gali gauti ir per kelias valandas ar net pusvalandį, jeigu yra „degantis reikalas“.
 
„Plastikiniam riešo įtvarui po traumos (raiščių plyšimų, po kaulų lūžių) pagaminti reikės lygiai pusvalandžio“, – teigia jis.
 
Maksimaliam paciento patogumui, protezą įmonės specialistai gali pagaminti ir šiam esant namuose, jeigu leidžia paciento sveikatos stovis. Sekmadienį protezą pacientui matuosiu Varniuose. Vėliau jį atveš į Kauną“,- apie darbo specifiką kalba A.Astrauskas. Tiesa, jis pažymi, jog šalyje ortopedijos sistema veikia taip, kad pacientams pilna paslauga atliekama tik tuo atveju, jei šiems buvo atlikta operacija ir jie būtinai turi gauti du reabilitacijos etapus.
 
„Jei po operacijos nesikeli į reabilitaciją, kuri valstybei gali kainuoti kelis tūkstančius, protezo namuose gaminti negalima. Vis dėlto esama žmonių, kuriems gaminti protezą namuose reikia dėl tam tikrų sveikatos indikacijų, tarkime, per didelio svorio. Tuomet jie patys ieško, kas gali pagelbėti, skambina. Mes neatsisakome padėti, – apie individualizuotą požiūrį į pacientą kalba A.Astrauskas ir čia pat skuba pridurti, jog reabilitacija reikalinga bigei paruošti protezavimui ir, aišku, išmokyti pacientą vaikščioti. – Dirbamas su pacientais matau, kiek trunka laiko išmokyti pacientą vaikščioti su protezu. Tai, kas reabilitacijoje pasiekiama per tris savaites, galiu su pacientu užtrukti dvi valandas, aišku, viskas priklauso nuo paciento amžiaus, sveikatos ir galimybių.“
 
„Lengvos duonos“ dalybose nedalyvauja
 
Nukentėję ukrainiečių kariai – galimybė pasipelnyti. Tuo A.Astrauskas įsitikino savo kailiu. Vis dėlto jo vadovaujama įmonė „lengvos duonos“ dalybose nedalyvauja. Mat tūkstančiai galūnių netekusių karių į privačias organizacijas ieškoti pagalbos atvežami tik pačiais sudėtingiausiais ar net beviltiškais traumų atvejais, kai padėti, rodos, niekas nebegali.
 
„Neseniai gavome užklausą pagaminti kojos protezą kariui, kurio kojos bigės likę vos keli centimetrai. Kaip jį pritvirtinti, kad protezas funkcionuotų? Pritvirtinti galime, sugalvoti kaip – būdų yra, tačiau pacientas jos paprasčiausiai nevaldys“, – apie tamsiąją pagalbos kariams pusę, pasauliui tapusią verslu atvirauja A.Astrauskas. – Beviltiškais atvejais mano pagalbos ir ryšių ieško ir per „Rotary“ klubą.“
 
Tačiau pašnekovas turi ir kuo pasididžiuoti. 12 centimetrų trumpesnės kojos protezą A.Astrauskas pagamino ukrainiečiui, negalią turėjusiam nuo gimimo. „Po mėnesio grįžęs į Ukrainą jis iškart vedė“, – džiaugiasi galėjęs prisidėti prie visaverčio gyvenimo kūrimo pašnekovas.
 
Gyvena „ne komercija“
 
Ilgametis UAB „Pirmas žingsnis“ klientas paralimpietis Tomas Kairys žavisi A.Astrausko atsidavimu darbui. Dėl to, įsitikinęs sportininkas, pastarajam ir sekėsi sukurti tikrą ortopedijos technikos imperiją.
 
„Retas vadovas pats užsiims protezų ir įtvarų gamyba. Algimantas gi ne komerciją daro, o tuo tiesiog gyvena – pats domisi, išmano, gilinasi. Nemačiau dar direktorių, kurie nuo iki viską atliktų patys. Į protezų gamybą žiūri plačiai, atsakingai. Paslaugų kokybė – aukščiausio lygio“, – gerų žodžių negaili paralimpietis.
 
UAB „Pirmą žingsnį“ T.Kairys sako atradęs, kai iš aplinkinių išgirdo daug gerų atsiliepimų apie įmonę: čia dirba patyrę gydytojai, kvalifikuoti specialistai, kurie kuria patikimus gaminius, demonstruoja aukštą profesionalumą ir glaudų bendravimą su pacientais.
 
„Protezų gamyba – individuali. Suprasti, ko žmogui reikia, – menas. Esu daugiau nei patenkintas ne tik jų gaminiais, bet ir žmogišku bendravimu“, – trisdešimt metų bičiulystę skaičiuojantis sportininkas patikina, kad su protezu jaučiasi kaip su sava koja – bėgioja krosus, žaidžia lauko tenisą.

 
Tarp kitko
A.Astrauskas nuo 2005 metų yra Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto LST TK 54 „Techninė pagalba neįgaliesiems“ narys, atstovauja Lietuvai Europos standartizacijos organizacijos technikos komiteto CEN/TC 293 darbo grupėje, taip pat yra LSMU Slaugos fakulteto tarybos narys.
Tarptautinės organizacijos „Special Olympics“ savanoris.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    Šiemet gabi Vilniaus universiteto vientisųjų medicinos studijų šešto kurso studentė Kamilė Čeponytė pelnė VU ...
    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė anksčiau laiko gimusių naujagimių diena, skirta atkreipti dėmesį į šiems mažyliams ir jų t...

    Budinti vaistinė


    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    „Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmo...
    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...

    razinka


    Sveika šeima


    Rūpestį kelia Lenkijoje aptiktas pavojingas virusas

    „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visas šalis išlikti budrias dėl įvežtinės poliomielito rizikos, vykdyti epidemiologinę priežiūrą bei stiprinti laboratorinę diagnostiką ir kontrolę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Viltis retomis ligomis sergantiems vaikams

    Mokslo proveržis genetikoje atveria naujas galimybes šeimoms, kurių vaikai serga retomis ligomis. Barselonos mokslininkai sukūrė pažangią diagnostinę platformą, kuri jau padėjo išsiaiškinti 23 vaikų neuroraumeninių ligų kilmę.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Atpildas vis vien ateis
    Henrikas Vaitiekūnas Atpildas vis vien ateis
    Žaidžiantys pasitikėjimu
    Paulius Skruibis Žaidžiantys pasitikėjimu
    Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?
    Vilija Targamadzė Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?

    Naujas numeris