Šv. Roko ligoninė: apie toliaregiškus sprendimus ir kilstelėtą paslaugų kokybės kartelę

Evelina Machova
2018-07-12
Prieš keletą metų į sostinės Antakalnio rajoną persikrausčiusi Šv. Roko ligoninė šiandien, galima sakyti, yra viena moderniausių šalies slaugos ligoninių. Vos peržengus gydymo įstaigos slenkstį supranti: sukurtos sąlygos ne ką prastesnės nei užsienio ligoninėse. Maža to, gydymo įstaigos kolektyvas turi ambicijų dar kilstelėti paslaugų kokybę ir spręsti itin aktualią slaugos lovų trūkumo problemą. Tereikia toliaregiško politikų sprendimo ir finansinės pagalbos, kad norai virstų realybe.
Šv. Roko ligoninė: apie toliaregiškus sprendimus ir kilstelėtą paslaugų kokybės kartelę
Didžioji dauguma palatų - dvivietės, didžiausios - keturvietės ir tik keturios kiekviename skyriuje. Pacientai teikiamas paslaugas vertina puikiai. Nuotr. - bendrosios praktikos slaugytoja Valentina Bumbul.

Šv. Roko ligoninės didžiulis privalumas – kad erdvi, šiuolaikiška slaugos paslaugas teikianti gydymo įstaiga yra itin patogioje sostinės vietoje, Antakalnyje, specialiai pritaikytame bei renovuotame pastate. Čia teikiamos tokios medicininės paslaugos kaip slauga ir palaikomasis gydymas, negalinčių savęs apsitarnauti ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas, onkologinių ligonių slauga ir palaikomasis gydymas, vegetacinių ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas, stacionari suaugusiųjų paliatyvioji pagalba, būtinoji medicinos pagalba.

Be kita ko, įstaigos personalas atidžiai seka naujoves ir stengiasi įsigyti modernios įrangos. Ligoninės kolektyvas siekia sukurti šiuolaikišką ir saugią buities bei darbo aplinką, kurioje būtų visos sąlygos įsisavinti ir taikyti medicinines mokslo naujoves, pažangią pasaulinę slaugos ir paliatyviąją pagalbą bei sukauptą patirtį perduoti medicinos mokslus studijuojančiam jaunimui. Anot ligoninės administracijos, galima sakyti, jog įstaigoje įdiegti visi užsienio šalyse matyti geriausi pavyzdžiai pritaikant ją įvairias negalias turintiems žmonėms. Bendrosios praktikos slaugytojos džiaugiasi, kad naudojami voniai pritaikyti keltuvai, o svarbiausia, kad kiekviena gali keisti vonios aukštį pagal savo ūgį. Taip mažinama apkrova nugarai. Pacientų apsaugai įrengtos specialios pertvaros pačioje vonioje, kad žmogus netyčia nenuslystų į vandenį.

Pasak ergoterapeutės Robertos Vingrienės, prie multifunkcinio stalo vienu metu gali dirbti keturi žmonės, kuriems pažeistos rankos funkcijos. Tai - vienas naujausių tokio stalo modelių, kurį kol kas turi vienintelė Šv. Roko ligoninė. 

Didžioji dauguma palatų - dvivietės, didžiausios - keturvietės ir tik keturios kiekviename skyriuje. Pacientus, sergančius demencija arba Alzhaimerio liga, stengiamasi apgyvendinti vienoje palatoje, kad personalui būtų paprasčiau juos prižiūrėti. Kiekvienam tokiam pacientui uždedamos specialios apyrankės, kurios siunčia signalą į darbuotojos „peidžerį“, jei pacientas nutolsta nuo savo palatos. Pasak medikų, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kuomet šiomis ligomis sergantys pacientai net ir išeidavo iš ligoninės teritorijos. Dabar, net jei pacientas nusileidžia ar pakyla į kitą ligoninės aukštą, signalą iš karto gauna slaugytojos. Viliamasi, kad ateityje bus galima viską sujungti į dar modernesnę sistemą ir tokie pacientai galės pasivaikščioti po visą ligoninės teritoriją, o tik priartėjus jiems prie vartų šie tiesiog užsirakintų, be to, pacientus slaugytojos galėtų stebėti ir žemėlapyje.

Ligoninėje įsigijo ir motomedus, kurie gerina itin sunkios būklės ligonių kraujotaką bei užkerta kelią raumenų atrofijai, kontraktūrų išsivystymui. Dirbti galima tiek rankomis, tiek kojomis. Pavyzdžiui, ištiktas komos pacientas, jeigu galima taip pasakyti, „sportuoja“. Kuomet žmogus nubunda iš komos ir atsiranda pirmieji judesiai, aparatas duoda signalą ir sumažina automatinį krūvį, tuomet „dirbti“ pradeda pats pacientas.
Šiandien Šv. Roko ligoninė nė iš tolo neprimena tos, kuri veikė Tyzenhauzų gatvėje.

 

Interviu
„Didžiuojuosi kolegomis, dirbančiais Šv. Roko ligoninėje. Jų darbas labai sunkus. Jei čia slaugomų žmonių artimieji matytų, kiek reikia kantrybės, pastangų, kad iš principo jiems svetimas žmogus jaustųsi gerai, gal tuomet nebūtų nepatenkintų. Žinoma, bus, kas sakys, kad specialybę pasirinkome patys. Tiesa, bet man kartais norisi, jog vieni kitiems turėtume daugiau empatijos“, - sako Šv. Roko ligoninės vadovas Robertas Prokurotas.
 
- Pastaruoju metu dažnai akcentuojamos kelios prioritetinės sveikatos sistemos sritys. Tarp jų - ir slauga. Tačiau dažnai nutinka taip, jog prioritetai telieka žodiniai. Ar pajutote, jog dirbate prioritetinėje srityje, jaučiate pagerėjimą?
- Kol kas dar sunku įvertinti tą pagerėjimą. Tačiau tai, kad slauga įvardinta kaip sveikatos sistemos prioritetas, labai gerai. Mano nuomone, tiek slauga, tiek palaikomasis gydymas ilgą laiką buvo nepelnytai primiršti, o skiriamas dėmesys - per mažas. Ateityje tokių paslaugų poreikis tik augs. Jis gana ženkliai jaučiamas ir šiandien.
Geri ženklai, kad, didėjant paslaugų įkainiui, atlyginimai nuo gegužės kyla. Sutartis tarp gydymo įstaigos ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pasirašyta gera, tiksliau, neblogesnė nei pernai. Taigi viskas juda teigiama linkme. Tačiau jei jau kalbame apie prioritetus, norėtųsi, kad prioritetiniu taptų tiek slaugos, palaikomojo gydymo, tiek paliatyvios pagalbos įkainis. Čia kalbu tik iš ekonominės pusės.

- Vadinasi, šiandien įkainis vis dar per mažas, kad būtų galima teikti kokybiškas ir savalaikes paslaugas?
Paslaugos ir šiandien teikiamos kokybiškos. Dažnai mėgstame lygintis su užsienio šalimis. Juk tikrai girdėjote, kad Vokietijoje ar Norvegijoje teikiamos paslaugos aukštesnės kokybės. Bet ten vienos dienos paslaugos įkainis toks, koks pas mus viso mėnesio. Tokiais atvejais raginu nepamiršti, kur mes gyvename ir kad visiems iš karto negalime skirti kur kas didesnio finansavimo. Tačiau būtų logiška, jei skelbiamas prioritetas atsispindėtų ir finansiškai.

- Na, gerai, o kas pasikeistų, jei paslaugos įkainis būtų kur kas didesnis? Juk ir dabar, kaip minėjote, teikiamos paslaugos kokybiškos.
- Galėtume diegti daugiau naujovių, palengvinančių slaugytojų darbą ir pagalbą pacientams. Paslaugos taptų dar kokybiškesnės. Slaugoje, kaip ir kitose medicinos srityse, ateina įvairiausios naujovės. Tarkim, mūsų gydymo įstaigoje teikiama antrinio lygio reabilitacija. Naujovių šioje srityje netrūksta, jas po truputį diegiame į praktiką. Tai pacientams padeda greičiau atsigauti po įvairiausių traumų ar ligų. Per šimtą dvidešimt dienų pacientas gauna ne tik slaugą, bet ir reabilitaciją, atitinkančią jo poreikius. Norėtume ir galėtume žymiai daugiau padėti bei palengvinti sergančio žmogaus būtį. Todėl manau, kad, jei jau skelbiame slaugą kaip prioritetinę, įkainis turėtų iš pradžių padidėti bent trečdaliu. Tuomet atsivertų daugiau pagalbos galimybių.

- Pastaruoju metu dažnai akcentuojama, jog ypač Vilniuje ir Kaune trūksta slaugos lovų. Sakoma, jog tokia situacija susiklostė, nes vaikai senyvo amžiaus tėvus priregistruoja prie šeimos gydytojo sostinėje, nepaisant to, kad šie gyvena Tauragėje ar Biržuose. Taip gydymo ir slaugos paslaugos jiems teikiamos sostinėje, mat taip artimiesiems lengviau aplankyti sergančiuosius. Pastebite šią problemą?
- Taip, tokių atvejų tikrai yra. Bet nieko čia nepakeisi - žmogus pagal šalies įstatymus gali laisvai rinktis tiek gydymo įstaigą, tiek gydytoją. Taigi Biržuose ar kur kitur gyvenantis žmogus gali registruotis prie Vilniaus poliklinikų, o vėliau, jei prireikia, būti slaugomas sostinėje esančiose slaugos ligoninėse. Taip ir susidaro užburtas ratas: kiek lovų skaičių bedidintume, jų vis tiek trūks. O žmogui uždrausti negalima, jis renkasi ten, kur jam geriau ar patogiau. Steigti slaugos ligonines kažkur pusiaukelėje tarp miestų, manau, nerealu. Žmonėms, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus, atvažiuoti iš vieno miesto galo į kitą aplankyti artimųjų kyla nemažai problemų. Ką jau kalbėti apie važiavimą į užmiestį. Galbūt problemą šiek tiek padėtų spręsti, jei ligoninės, tiek antrinio, tiek ir tretinio lygio, taip pat turėtų dešimt ar penkiolika slaugos lovų. Išsiplėstų šiek tiek slaugos paslaugų tinklas. Tai - viena galimybių. Tačiau priimant sprendimus svarbu įvertinti statistinius duomenis, koks gi iš tikrųjų yra tas slaugos poreikis.

- Slaugos paslaugų poreikis auga, tačiau kyla klausimas, ar artimiausiu metu bus kas galės jas teikti? Kalbu ne apie gydymo įstaigas, bet apie žmogiškuosius išteklius. Juk dirbti į Švediją, Norvegiją ar kitas skandinavų šalis masiškai vyksta mūsų slaugytojos. Jūsų gydymo įstaigai aktuali darbuotojų emigracija?
- Tai, kad didelė dalis slaugytojų išvyksta dirbti svetur, – visiems žinomas faktas. Tiesa, Šv. Roko ligoninėje ši problema nėra labai aktuali. Kol kas problemų dėl kadrų kaitos neturime. Tiesa, ligoninėje daugiausiai dirba vyresnio amžiaus slaugytojai, nors pastaruoju metu ateina ir jaunimas. Kolektyvas „susicementavęs“, problemas sprendžiame drauge. Medicinoje nė vienas gydytojas, slaugytoja, ar jos padėjėja nenori kenkti, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet kas nors nepavyksta taip, kaip turėjo būti. Toks gyvenimas. Todėl turime visą komandą: psichologus, psichiatrą, logopedą, socialinius darbuotojus, kurie dažnu atveju padeda spręsti įvairias problemas, susijusias tiek su pacientais, tiek ir su jų artimaisiais bei darbuotojai. Ligoninėje dirbantiems medikams taikomos reabilitacijos valandėlės.

- Ar konfliktinių situacijų pasitaiko dažnai, kokių priemonių imatės, idant jų išvengtumėte?
- Darbe kasdien susiduriame ne tik su fiziniu nuovargiu, bet ir stresu. Todėl nieko nuostabaus, kad kartais viena ar kita slaugytoja neištveria. Tarp jos ir paciento artimųjų kyla konfliktas. Ūmiai išsako viską, kas ant dūšios, o po to pusmetį gailisi. Tokiais atvejais sakome stresas įveikė slaugytoją.
Bendrauti lengviau su tais pacientų artimaisiais, kuriems patiems teko namuose slaugyti artimąjį. Jie situaciją supranta kur kas geriau. Daugelis galvoja, kad mano artimasis yra pats svarbiausias ir jam padėti privaloma iš karto. Bet be jo tokių pagalbos reikalaujančiųjų yra kelios dešimtys.

Su kolegomis esame sutarę, kad bet kurioje situacijoje svarbiausia bendravimas. Jei negali iš karto prieiti, tiesiog perspėkite, kad ateisite po kelių minučių, kai pagelbėsite kitam. Daugeliu atveju vien to užtenka, kad tiek artimieji, tiek ir pacientas nurimtų. Kai matai, jog aplinkui visi tik zuja, bet prie tavęs neprieina, pasijauti negerai. Reikia suprasti, kad pacientas serga: gali būti, jog jam pažeista psichika, jam skauda, dėl to jis neramus, irzlus ir tiesiog ieško pagalbos. Tokiais atvejais užtenka prieiti kelioms sekundėms ir pasakyti, jog jo niekas nepamiršo, tiesiog keletą minučių teks luktelėti.
 
- Pastaruoju metu populiaru kalbėti apie darbdavių investicijas į darbuotojus gerinant jų darbo sąlygas, organizuojant mokymus... 
- Kas mėnesį viena ar kita tema rengiame paskaitas. Tematika - išties įvairi. Daug dėmesio skiriame bendravimo įgūdžiams gerinti, šia tema kalbame ir per penkminutes – svarbiausia dėmesys žmogui.
Investuojame ir į darbo sąlygų gerinimą. Nors yra įvairių prevencinių priemonių, tačiau, kaip sakau, prie kiekvienos slaugytojos šalia neatsistosi ir nežiūrėsi, kad tik ji sunkiai nekilnotų. Todėl esame apsirūpinę modernia įranga: pradedant keltuvais, kuriais pacientai iškeliami iš lovos į vežimėlį, ar specialiais keltuvais nuleidžiami į vonią, turime slidžius čiužinius ir daugelį kitų priemonių, padedančių saugoti slaugytojų sveikatą.
 
- Kokios stipriosios jūsų vadovaujamos gydymo įstaigos pusės?
- Visų pirma tai įstaiga, kuri siekia naujovių, ženkliai prisidėsiančių prie pacientų gerovės, įgyvendinimo.
Nuo kitų slaugos gydymo įstaigų skiriamės tuo, jog teikiame antrinio lygio reabilitaciją. Dar vienas pranašumas, kad per daugelį metų pavyko suformuoti stiprią komandą: psichologų, psichoterapeutų, psichiatrų, ergoterapeutų, logopedų, socialinių darbuotojų -  tai ypač gelbsti kasdieniame darbe. Esame apsirūpinę nauja ir modernia įranga. Turime specialią įrangą komos ištiktiems pacientams. Taip pat turime ir specialią kognityvines funkcijas stiprinančią programą sergantiems demencija ar Alzheimerio liga. Kuriame saugias darbo sąlygas, kad čia dirbantys medikai ir pagalbinis personalas saugotų savo sveikatą.
Skiriamės ir tuo, kad gydome pacientus pagal visus kodus, tai yra ir tuos, kurie vaikšto savarankiškai, ir paliatyvios pagalbos reikalaujančius. Ne visos įstaigos tai turi. O minčių, kaip dar pagerinti paslaugų kokybę, tikrai turime ir ne vieną.

















 
Tarp kitko
Šv. Roko ligoninė yra pateikusi projektą statyti priestatą, kuriame būtų papildomai įteigta 90 slaugos lovų. Taip sumažėtų slaugos lovų trūkumas ir pacientai šias paslaugas gautų greičiau. Projektas parengtas, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei. Jame numatyta ne tik papildomos slaugos ir paliatyvios slaugos lovos, bet ir nemažai kitų naujovių.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

      Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

      Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
      Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

      Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

      Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

      Budinti vaistinė


      „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

      „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

      Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
      Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

      Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

      Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

      Sveika šeima


      Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

      Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

      Sveikatos horoskopas


      Lapkričio 23 - 29 d.

      Avi­nas
      Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

      Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
      Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
      Kiekvienam teks nuvykti...
      Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
      Leonardas Cohenas ir jausmai
      Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

      Naujas numeris

























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica