Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­kos in­dė­lis į li­gų pre­ven­ci­ją ir pro­fi­lak­ti­nius tik­ri­ni­mus

Deimantė Gruodė
2019-12-06
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­kos spe­cia­lis­tai sten­gia­si, idant bū­tų iš­tir­ta kiek ga­li­ma dau­giau prie įstai­gos pri­si­ra­šiu­sių­jų pa­cien­tų, tu­rin­čių di­de­lę ri­zi­ką su­sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Tuo tiks­lu bu­vo įreng­tas spe­cia­li­zuo­tas di­de­lės ri­zi­kos šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­jos ka­bi­ne­tas, ap­rū­pin­tas šiuo­lai­kiš­ka ir mo­der­nia me­di­ci­nos įran­ga. Ne­se­niai prie įstai­gos ko­man­dos pri­si­jun­gė ir kom­pe­ten­tin­ga gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė. Ti­ki­ma­si, kad šios pa­stan­gos duos itin ge­rus re­zul­ta­tus su­ma­žin­da­mos šiau­lie­čių mir­tin­gu­mą nuo kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų. Me­di­kai džiau­gia­si, jog pa­cien­tai į pre­ven­ci­nes pro­gra­mas ne­nu­mo­ja ran­ka ir no­riai at­vyks­ta pa­si­tik­rin­ti.
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­kos in­dė­lis į li­gų pre­ven­ci­ją ir pro­fi­lak­ti­nius tik­ri­ni­mus
Išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga teikiama KPP (specializuotas didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinys). Vienas atliekamų tyrimų - veloergometrija. Tyrimas atliekamas pacientui minant specialų stacionarų dviratį. Gydytojas kardiologas tyrimo metu stebi širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį, kvėpavimą, kardiogramą ir bendrą paciento būklę.

Faktas
Pa­grin­di­ne mir­ties prie­žas­ti­mi vis dar iš­lie­ka šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos. Me­di­kai skai­čiuo­ja, kad dėl jų mirš­ta­ma daž­niau ne­gu dėl vi­sų vė­žio for­mų kar­tu pa­ė­mus, tai yra 17,5 mln. gy­vy­bių per me­tus. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 me­tais šis skai­čius ga­li iš­aug­ti iki 23 mln. mir­čių per me­tus. 

 
Nu­si­ne­ša dau­giau­siai gy­vy­bių
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je, kur itin di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas pro­fi­lak­ti­kai bei pa­cien­tų svei­ka­tos stip­ri­ni­mui, vyk­do­ma as­me­nų, pri­skir­tų šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų di­de­lės ri­zi­kos gru­pei, at­ran­kos ir pre­ven­ci­jos prie­mo­nių fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­ma. Prie įstai­gos ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gė ir ener­gin­ga bei kom­pe­ten­tin­ga gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė.
 

„Po­li­kli­ni­ko­je įstei­gė­me spe­cia­li­zuo­tą di­de­lės ri­zi­kos šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­jos pa­da­li­nį (KPP) dėl nuo­dug­naus la­bo­ra­to­ri­nio, kar­dio­lo­gi­nio ir an­gio­lo­gi­nio iš­ty­ri­mo bei kon­sul­ta­vi­mo. Nu­sta­čius, kad ti­ki­my­bė su­sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis ypač di­de­lė, sie­kia­me pa­cien­tams už­tik­rin­ti il­ga­lai­kę pre­ven­ci­nę prie­žiū­rą bei at­lik­ti pa­kar­to­ti­nius ty­ri­mus. Dar­bą pra­dė­jo ir gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė“, - sako įstai­gos di­rek­to­rius Min­dau­gas Ma­že­lis.

  
„Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad bu­vo leng­viau su­si­pirk­ti me­di­ci­ni­nę įran­gą, ne­gu su­ras­ti ge­rą spe­cia­lis­tą. No­rin­čių­jų dirb­ti ne­trū­ko, bet ge­ban­čių ko­ky­biš­kai at­lik­ti pa­slau­gas – ir šir­dies echos­ko­pi­ją, ir įver­tin­ti krau­ja­gys­lių būk­lę – te­ko ge­rai pa­ieš­ko­ti“, - pa­sa­ko­ja įstai­gos di­rek­to­rius.
Ne­se­niai įkur­ta­me šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­jos ka­bi­ne­te vyk­do­mos pro­gra­mos tiks­las – su­ma­žin­ti ser­ga­mu­mą ūmiais kar­dio­vas­ku­li­niais sin­dro­mais (ne­sta­bi­lia krū­ti­nės an­gi­na ar mio­kar­do in­fark­tu, pra­ei­nan­čiu sme­ge­nų iš­emi­jos prie­puo­liu ar sme­ge­nų in­fark­tu, pe­ri­fe­ri­nių ar­te­ri­jų trom­bo­ze). Taip pat sten­gia­ma­si nu­sta­ty­ti nau­jus la­ten­ti­nių ate­ro­sklerozės būk­lių (mie­go ar­te­ri­jų ste­no­zės, pe­ri­fe­ri­nių ar­te­ri­jų li­gos, ne­by­lio­sios mio­kar­do iš­emi­jos) ir cuk­ri­nio dia­be­to at­ve­jus, sie­kiant su­ma­žin­ti pa­cien­tų ne­įga­lu­mą bei mir­tin­gu­mą dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų.
Iš­sa­maus šir­dies ir krau­ja­gys­lių ti­ki­my­bės įver­ti­ni­mo pa­slau­ga su­tei­kia­ma mi­nė­ta­me KPP ka­bi­ne­te.

 
„Pre­ven­ci­nės pro­gra­mos dė­ka tu­ri­me daug ga­li­my­bių pa­dė­ti žmo­nėms at­ei­ty­je ne­su­sirg­ti to­kio­mis li­go­mis kaip in­fark­tais, in­sul­tais bei jau­na­me am­žiu­je ne­nu­mir­ti. At­lie­ka­me iš­sa­mius ty­ri­mus at­rink­tiems pa­cien­tams, ku­rie tu­ri di­de­lės ri­zi­kos veiks­nius, pa­vyz­džiui, ser­gan­tie­ji me­ta­bo­li­niu sin­dro­mu ar­ba cuk­ri­niu dia­be­tu. Vy­rams nuo 40 iki 55 me­tų, mo­te­rims nuo 50 iki 65 me­tų at­lie­ka­mas de­ta­lus iš­ty­ri­mas: šir­dies echos­ko­pi­ja, krū­vio mė­gi­nio ty­ri­mas, kak­lo ir pe­ri­fe­ri­nių krau­ja­gys­lių dvi­gu­bas ul­tra­gar­si­nis ske­na­vi­mas, tik­ri­na­mas ar­te­ri­jų stan­du­mas, ma­tuo­ja­mas kulkš­nies - žas­to in­dek­sas ir taip to­liau. Įver­ti­na­me, ar žmo­gus tu­ri la­bai di­de­lę ri­zi­ką at­ei­ty­je sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Jei­gu ran­da­me jau iš­si­vys­čiu­sius pa­ki­ti­mus, to­liau ga­li­ma pa­cien­tus siųs­ti tir­tis dėl pe­ri­fe­ri­nių ar­te­ri­jų pa­to­lo­gi­jos ar dėl sme­ge­nų krau­jo­ta­kos ga­li­mų su­tri­ki­mų pas neu­ro­lo­gus“, - pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė Auš­ra Damb­raus­kai­tė.
  
Ne­se­niai dar­bą šio­je įstai­go­je pra­dė­ju­si gy­dy­to­ja džiau­gia­si ge­rai įreng­tu šiuo­lai­kiš­ku ka­bi­ne­tu, ku­ris yra ap­rū­pin­tas vi­sa rei­kia­ma mo­der­nia įran­ga, pa­de­dan­čia grei­čiau ir tiks­liau diag­no­zuo­ti li­gas. Me­di­kė pa­de­monst­ra­vo, kaip at­lie­ka­mas vie­nas ty­ri­mų - ve­lo­er­go­met­ri­ja ar­ba fi­zi­nio krū­vio mė­gi­nys pa­cien­tui mi­nant spe­cia­lų sta­cio­na­rų dvi­ra­tį.
„Mū­sų tiks­las – su­kur­ti rim­tą pre­ven­ci­jos ka­bi­ne­tą. Tai yra kaip tre­ti­nė pre­ven­ci­ja. Pir­mi­nė, kaip ži­no­me, svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das, ant­ri­nė, kai pa­cien­tas re­gu­lia­riai lan­ko­si pas šei­mos gy­dy­to­ją pa­si­ma­tuo­ti krau­jo­spūdžio, tik­ri­na­si cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Jam ga­li bū­ti iš­ra­šo­mi vais­tai krau­jo­spūdžiui ma­žin­ti. Ir tre­ti­nė – jau su in­ter­ven­ci­jo­mis, kai gal­būt ne­tru­kus žmo­gų iš­tiks rim­tos svei­ka­tos pro­ble­mos, bet mes dar su­spė­ja­me jį „su­gau­ti“ esant di­de­lei ri­zi­kai sirg­ti in­fark­tu ar­ba in­sul­tu. Tai­gi yra di­di­na­mas pa­cien­tų iš­gy­ve­na­mu­mas“, - pa­sa­ko­jo įstai­gos va­do­vas.


 
Dar vie­nas pri­va­lu­mas, pa­sak M.Ma­že­lio, kad tiek nuo šei­mos gy­dy­to­jų, tiek nuo spe­cia­lis­tų kon­sul­tan­tų pre­ven­ci­nio ka­bi­ne­to dė­ka nui­ma­mas mil­ži­niš­kas dar­bo krū­vis.
„Šiau­lie­čiams ten­ka ma­žiau lauk­ti ei­lė­se. Tu­rė­da­mas di­de­lę ri­zi­ką su­sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis žmo­gus ga­li kur kas grei­čiau su­lauk­ti rei­kia­mos pa­gal­bos. Net­gi ga­li­ma iš­si­tir­ti krau­ja­gys­lių pul­si­nės ban­gos grei­tį ir ste­bė­ti, kiek su­kie­tė­ju­si krau­ja­gys­lė ir ko­kia yra ti­ki­my­bė, kad ne­tru­kus įvyks skau­di ne­lai­mė“, - sa­ko įstai­gos va­do­vas.
Šiau­lie­čiai jau do­mi­si šiuo pre­ven­ci­niu ka­bi­ne­tu. In­for­ma­ci­ja tei­kia­ma po­li­kli­ni­kos in­ter­ne­ti­nia­me pus­la­py­je, per šei­mos gy­dy­to­jus, di­de­lės ri­zi­kos pa­cien­tai jau ri­kiuo­ja­mi į ei­lę. Per daug ne­rei­kia jų ra­gin­ti iš­si­tir­ti, mat sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­ga: Lie­tu­vo­je mir­tin­gu­mas nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų žen­kliai di­des­nis nei Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se. Jei iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se mir­tin­gu­mas ma­žė­ja, Lie­tu­vo­je skai­čiai iš­lie­ka pa­na­šūs. Spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad dau­gu­mos šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ga­li­ma iš­veng­ti, ta­čiau rei­kia ži­no­ti ir įver­tin­ti bei veng­ti ri­zi­kos veiks­nių.
 
„Tai dau­giau­sia gy­vy­bių nu­si­ne­šan­čios li­gos ir jų mir­tin­gu­mo skai­čius ne­ma­žė­ja. Kaip ro­do sta­tis­ti­ka, Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, kur pre­ven­ci­nės pro­gra­mos yra pra­dė­tos 1960 me­tais, mir­tin­gu­mas nuo kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų yra su­ma­žė­jęs 50 pro­cen­tų. Ti­kė­ki­mės, kad tie pa­cien­tai, ku­rie įtrauk­ti į mū­sų pre­ven­ci­nę pro­gra­mą, ly­giai taip pat kaip ir ame­ri­kie­čiai ati­džiai klau­sys gy­dy­to­jų re­ko­men­da­ci­jų mi­ty­bos, spor­to klau­si­mais, ne­rū­kys, kon­tro­liuos kū­no svo­rį, tuo­met ga­li­me ti­kė­tis, kad po de­šim­ties me­tų ir mes fik­suo­si­me žen­kliai su­ma­žė­ju­sį mir­tin­gu­mą nuo šių li­gų Šiau­lių mies­te ir ap­skri­ty­je“, - sa­ko gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė A.Damb­raus­kai­tė.
 
Kvie­čia pa­cien­tus pa­si­tik­rin­ti
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je net­gi yra pa­skir­ta dar­buo­to­ja, at­sa­kin­ga už pre­ven­ci­nes pro­gra­mas, ji skam­bi­na pa­cien­tams tie­sio­giai ir šiuos kvie­čia at­vyk­ti į po­li­kli­ni­ką iš­si­tir­ti svei­ka­tą.
 

„Mū­sų tiks­las – pa­dė­ti šei­mos gy­dy­to­jams ir slau­gy­to­joms pa­kvies­ti pa­cien­tus iš­si­tir­ti pa­gal jiems pri­klau­san­čias pre­ven­ci­nes pro­gra­mas. Pas­ta­rų­jų, fi­nan­suo­ja­mų vals­ty­bės, yra pen­kios: šir­dies ir krau­ja­gys­lių, gim­dos kak­le­lio, ma­mog­ra­mos, sto­ro­sios žar­nos ir prie­ši­nės liau­kos, ki­taip ta­riant, pro­sta­tos. At­si­žvelg­da­ma į di­de­lės ri­zi­kos veiks­nius su­da­rau pa­cien­tų są­ra­šus. Daž­niau­siai juos in­for­muo­ja­me te­le­fo­nu, siun­čia­me ir laiš­kus į na­mus su vi­sa in­for­ma­ci­ja apie tam tik­rą pro­gra­mą, ku­rią jau rei­kė­tų at­lik­ti. Tad ma­no pa­grin­di­nis už­da­vi­nys – pa­gal­ba šei­mos gy­dy­to­jams, nes jie per di­de­lius dar­bus ir už­im­tu­mą ne vi­sa­da su­spė­ja tai pa­da­ry­ti“, - sa­ko pre­ven­ci­nių pro­gra­mų ko­or­di­na­to­rė Li­na Od­mi­ny­tė.

 
Pa­klaus­ta, kaip pa­cien­tai re­a­guo­ja, su­lau­kę skam­bu­čio iš po­li­kli­ni­kos ir ra­gi­ni­mo kuo sku­biau iš­si­tir­ti, mer­gi­na sa­ko, kad šie ap­si­džiau­gia ir net­gi pa­dė­ko­ja, jog ne­pa­mirš­ta­ma jų in­for­muo­ti. Jos tei­gi­mu, kei­čia­si pa­cien­tų po­žiū­ris į pre­ven­ci­nes pro­gra­mas - į jas ne­be­nu­mo­ja­ma ran­ka.
„Ne­ma­žai pa­cien­tų at­ei­na dėl dar­bo pa­žy­mė­ji­mo ar vai­ruo­to­jo tei­sių pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tos pro­fi­lak­tiš­kai. Jie ne vi­sa­da pa­sie­kia šei­mos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tą. Tad ne­se­niai pra­dė­jo­me ir juos in­for­muo­ti, ko­kios jiems pri­klau­so pre­ven­ci­nės pro­gra­mos. Tiks­li­nės am­žiaus gru­pės: dėl gim­dos kak­le­lio vėžio mo­te­rys kvie­čia­mos iš­si­tir­ti nuo 25 iki 60 me­tų, dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų vy­rai nuo 40 iki 55 me­tų, o mo­te­rys – nuo 50 iki 65 me­tų. Dėl sto­ro­sios žar­nos vė­žio nuo 50 iki 74 me­tų. Vy­rai dėl prie­ši­nės liau­kos vė­žio kvie­čia­mi nuo 50 iki 69 me­tų, mo­te­rims krū­ties vė­žio pro­gra­ma at­lie­ka­ma nuo 50 iki 69 me­tų. Pa­ste­bė­jo­me, kad pa­ly­gi­nus su pra­ėju­siais me­tais, pa­dau­gė­jo pre­ven­ci­nius ty­ri­mus at­lie­kan­čių pa­cien­tų“, - sa­ko po­li­kli­ni­kos dar­buo­to­ja.

 


Už­ker­ta ke­lią pro­fe­si­nėms li­goms

Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je vei­kia Pro­fi­lak­ti­nių svei­ka­tos tik­ri­ni­mų tar­ny­ba, kur įver­ti­na­ma, ar įsi­dar­bi­nu­sie­ji bei jau dir­ban­tys as­me­nys ga­li at­lik­ti kon­kre­čio­mis są­ly­go­mis dar­bus.
  

„Su kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų ko­man­da sten­gia­mės diag­no­zuo­ti anks­ty­vo­sios sta­di­jos li­gas ir už­kirs­ti ke­lią pro­fe­si­nių li­gų for­ma­vi­mui­si. Daž­niau­siai iš­len­da neu­ro­lo­gi­nės, kar­dio­lo­gi­nės li­gos. Skun­džia­ma­si ir nu­ga­ros skaus­mais. Tik­ri­na­mi tu­rin­tie­ji lei­di­mus šau­na­ma­jam gin­klui. Ži­no­ma, šiuo at­ve­ju bū­ti­na gy­dy­to­jo psi­chiat­ro kon­sul­ta­ci­ja. Kai ku­rie pa­gal dar­bo sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mą tik­ri­na­si kas dve­jus, ki­ti - kas vie­ne­rius me­tus“, - sa­ko mi­nė­to­je tar­ny­bo­je dir­ban­tis šei­mos gy­dy­to­jas Al­gir­das Mac­ke­la.

 
Jis pa­ste­bi, kad pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gė­ja uk­rai­nie­čių, ku­rie at­vyks­ta dirb­ti į vie­ti­nes įmo­nes. Ka­dan­gi tai pa­pras­tai bū­na jau­ni vy­rai iki 40 me­tų, rim­tų svei­ka­tos pro­ble­mų daž­niau­siai ne­tu­ri.
Džiau­gia­si, kad pa­cien­tai no­riai ren­ka­si Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ką. Čia dirb­ti at­ei­na ir gy­dy­to­jai iš pri­va­čių kli­ni­kų, ku­riuos ma­si­na jų įstai­go­je su­da­ry­tos pui­kios dar­bo są­ly­gos bei kon­ku­ren­cin­gi at­ly­gi­ni­mai. „Nuo rug­sė­jo kė­lė­me at­ly­gi­ni­mus gy­dy­to­jams už eta­tą tri­mis šim­tais, o slau­gy­to­joms – šim­tu pen­kias­de­šimt eurų. Dar pri­dė­jo­me ir įstai­gos lė­šų, kad pa­kel­tu­me at­ly­gi­ni­mus apie 12 pro­cen­tų ir ki­tiems ne me­di­ci­nos dar­buo­to­jams“, - pa­sa­ko­jo įstai­gos va­do­vas.

Prie ko­man­dos pri­si­jun­gė ir gy­dy­to­jas uro­lo­gas. Pas­ta­rų­jų spe­cia­lis­tų Šiau­lių mies­te itin trūks­ta. Kaip sa­ko, jų įstai­go­je uro­lo­go kon­sul­ta­ci­jos rei­kia lauk­ti iki tri­jų sa­vai­čių, kai li­go­ni­nė­je lau­ki­mas ga­li už­truk­ti ir du mė­ne­sius. Šiuo me­tu vyks­ta ir šei­mos gy­dy­to­jų kar­tų kei­ti­ma­sis. Gel­bė­ja tai, kad Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ka yra LSMU šei­mos gy­dy­to­jų mo­ko­mo­ji re­zi­den­tū­ros ba­zė: šie at­va­žiuo­ja į Šiau­lius at­lik­ti prak­ti­kos ir pa­si­lie­ka dirb­ti.
Pa­klaus­ti, kaip su­si­tvar­ko­ma gy­dy­mo įstai­go­je su ei­lė­mis, medikai ap­ro­dė bu­din­čio gy­dy­to­jo tar­ny­bą, ku­ri ir bu­vo įsteig­ta ei­lėms val­dy­ti, idant bū­tų su­ma­žin­tas dar­bo krū­vis šei­mos gy­dy­to­jams. „Tai yra sku­baus pri­ėmi­mo ka­bi­ne­tas. Pa­vyz­džiui, aš stai­ga blo­gai pa­si­ju­tau ir ne­iš­ėjau į dar­bą, o pas šei­mos gy­dy­to­ją šian­dien ne­ga­liu pa­kliū­ti. Bet man rei­kia pa­gal­bos čia ir da­bar“, - to­kio ka­bi­ne­to po­rei­kį pa­aiš­ki­na po­li­kli­ni­kos darbuotojai.
 

„Sulaukiame daug pacientų – per trisdešimt kasdien. Pavyzdžiui, žmogus negerai pasijuto, o jo šeimos gydytoja dirba po pietų arba atostogauja, tad yra siunčiamas pas mus ir mes jam suteikiame pagalbą. Esant poreikiui, siunčiame į ligoninę“, - sako budinčio gydytojo tarnybos vidaus ligų gydytoja Elena Cibulskienė.

 
Įgy­ven­di­nus pro­jek­tą „Šei­mos me­di­ci­nos pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mas Šiau­lių mies­te“ dar pla­nuo­ja­ma įsi­gy­ti dau­giau nau­jos me­di­ci­ni­nės įran­gos sie­kiant pa­ge­rin­ti są­ly­gas tiek šei­mos me­di­ci­nos, tiek odon­to­lo­gi­jos pa­slau­gas tei­kian­tiems spe­cia­lis­tams.
Viena įrangų, kurią planuojama įsigyti – au­to­ma­ti­nis aki­spū­džio ma­tuok­lis su oro sro­ve, kad grei­čiau, tiks­liau bei di­des­nį pa­cien­tų srau­tą iš­tir­tų dėl glau­ko­mos. Kaip sako specialistai, prak­tiš­kai nuo ke­tu­rias­de­šimt me­tų kiek­vie­nas mū­sų kar­tą per me­tus tu­rė­tų pa­si­ma­tuo­ti aki­spū­dį. Juo­lab kad glau­ko­ma ne­ap­čiuo­pia­ma li­ga. Žmo­gus pra­de­da pras­čiau ma­ty­ti, gy­dy­to­jas pa­ma­tuo­ja aki­spū­dį ir žiū­ri, kad akių slė­gis jau de­šimt me­tų yra pa­di­dė­jęs ir ner­vą su­ža­lo­jęs ne­grįž­ta­mai. Nie­kas ne­be­pa­dės, jo­kie gra­žūs aki­niai ar ra­ge­nos nu­šli­fa­vi­mas. Tad la­bai svar­bu lai­ku už­kirs­ti ke­lią to­kioms li­goms.

 
Komentaras
Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja val­dy­mui Da­nu­tė Šim­ku­tė:

- Vyk­dy­da­mi tei­sės ak­tus dėl ei­lių val­dy­mo prie Pro­fi­lak­ti­nės me­di­ci­nos tar­ny­bos esa­me įren­gę ei­lių val­dy­mo sis­te­mą. Per die­ną pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti at­vyks­ta vi­du­ti­niš­kai apie aš­tuo­nias­de­šimt pa­cien­tų. Siek­da­mi iš­veng­ti kon­flik­tų ir įvai­rių nesu­si­pra­ti­mų įsi­gi­jo­me sis­te­mą, ku­ri pa­si­tei­si­no su kau­pu. Ją nu­si­sta­tė­me įvai­rio­mis kal­bo­mis, ka­dan­gi į po­li­kli­ni­ką at­vyks­ta ir už­sie­nie­čių, ypač ru­sa­kal­bių, kad jie ga­lė­tų su­pras­ti mū­sų ei­lių val­dy­mo sis­te­mos me­niu ir nu­spaus­tų rei­kia­mą lan­ge­lį, dėl ko jie at­vy­ko tik­rin­tis svei­ka­tos – dėl dar­bo, moks­lo, vai­ruo­to­jo tei­sių ar gin­klo įsi­gi­ji­mo ir pan. Tai ir­gi pa­si­tei­si­no. Da­bar esa­me lai­mė­ję Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą „Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­los efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas Šiau­lių mies­te“, tad pla­nuo­ja­me įsi­gy­ti dau­giau ei­lių val­dy­mo sis­te­mų, ku­rias įreng­si­me ša­lia pro­ce­dū­ri­nio ka­bi­ne­to bei pa­grin­di­nės re­gist­ra­tū­ros. Tuo­met pa­cien­tų srau­tai iš tik­rų­jų bus su­re­gu­liuo­ti ir jų pri­ėmi­mas vyks efek­ty­viau. Be to, įstei­gė­me bu­din­čio gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tą, idant su­ma­žin­tu­me pa­cien­tų srau­tus bei su­ma­žin­tu­me krū­vius šei­mos, vai­kų ir vi­daus li­gų gy­dy­to­jams. 

 
Svarbu
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je vyk­do­mi ir pla­nuo­ja­mi pro­jek­tai:
„Pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­los efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas Šiau­lių mies­te“.
„Pri­klau­so­my­bės li­gų pro­fi­lak­ti­kos, diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo ko­ky­bės ir pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mas Šiau­lių mies­te“.
„Sau­lės fo­to­vol­ti­nės elek­tri­nės įren­gi­mas VšĮ Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je“. Skai­čiuo­ja­ma, kad fi­nan­si­nė grą­ža at­si­pirks per dve­jus me­tus, o per vie­ne­rius bū­tų su­tau­py­ta per de­šimt tūks­tan­čių eu­rų po­li­kli­ni­kos lė­šų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

    Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    PAR virusas griebė už gerklės

    Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica