Faktas
Pa­grin­di­ne mir­ties prie­žas­ti­mi vis dar iš­lie­ka šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos. Me­di­kai skai­čiuo­ja, kad dėl jų mirš­ta­ma daž­niau ne­gu dėl vi­sų vė­žio for­mų kar­tu pa­ė­mus, tai yra 17,5 mln. gy­vy­bių per me­tus. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 me­tais šis skai­čius ga­li iš­aug­ti iki 23 mln. mir­čių per me­tus. 

---

 
Nu­si­ne­ša dau­giau­siai gy­vy­bių
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je, kur itin di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas pro­fi­lak­ti­kai bei pa­cien­tų svei­ka­tos stip­ri­ni­mui, vyk­do­ma as­me­nų, pri­skir­tų šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų di­de­lės ri­zi­kos gru­pei, at­ran­kos ir pre­ven­ci­jos prie­mo­nių fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­ma. Prie įstai­gos ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gė ir ener­gin­ga bei kom­pe­ten­tin­ga gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė.
 

„Po­li­kli­ni­ko­je įstei­gė­me spe­cia­li­zuo­tą di­de­lės ri­zi­kos šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­jos pa­da­li­nį (KPP) dėl nuo­dug­naus la­bo­ra­to­ri­nio, kar­dio­lo­gi­nio ir an­gio­lo­gi­nio iš­ty­ri­mo bei kon­sul­ta­vi­mo. Nu­sta­čius, kad ti­ki­my­bė su­sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis ypač di­de­lė, sie­kia­me pa­cien­tams už­tik­rin­ti il­ga­lai­kę pre­ven­ci­nę prie­žiū­rą bei at­lik­ti pa­kar­to­ti­nius ty­ri­mus. Dar­bą pra­dė­jo ir gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė“, - sako įstai­gos di­rek­to­rius Min­dau­gas Ma­že­lis.

  
„Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad bu­vo leng­viau su­si­pirk­ti me­di­ci­ni­nę įran­gą, ne­gu su­ras­ti ge­rą spe­cia­lis­tą. No­rin­čių­jų dirb­ti ne­trū­ko, bet ge­ban­čių ko­ky­biš­kai at­lik­ti pa­slau­gas – ir šir­dies echos­ko­pi­ją, ir įver­tin­ti krau­ja­gys­lių būk­lę – te­ko ge­rai pa­ieš­ko­ti“, - pa­sa­ko­ja įstai­gos di­rek­to­rius.
Ne­se­niai įkur­ta­me šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­jos ka­bi­ne­te vyk­do­mos pro­gra­mos tiks­las – su­ma­žin­ti ser­ga­mu­mą ūmiais kar­dio­vas­ku­li­niais sin­dro­mais (ne­sta­bi­lia krū­ti­nės an­gi­na ar mio­kar­do in­fark­tu, pra­ei­nan­čiu sme­ge­nų iš­emi­jos prie­puo­liu ar sme­ge­nų in­fark­tu, pe­ri­fe­ri­nių ar­te­ri­jų trom­bo­ze). Taip pat sten­gia­ma­si nu­sta­ty­ti nau­jus la­ten­ti­nių ate­ro­sklerozės būk­lių (mie­go ar­te­ri­jų ste­no­zės, pe­ri­fe­ri­nių ar­te­ri­jų li­gos, ne­by­lio­sios mio­kar­do iš­emi­jos) ir cuk­ri­nio dia­be­to at­ve­jus, sie­kiant su­ma­žin­ti pa­cien­tų ne­įga­lu­mą bei mir­tin­gu­mą dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų.
Iš­sa­maus šir­dies ir krau­ja­gys­lių ti­ki­my­bės įver­ti­ni­mo pa­slau­ga su­tei­kia­ma mi­nė­ta­me KPP ka­bi­ne­te.
 
„Pre­ven­ci­nės pro­gra­mos dė­ka tu­ri­me daug ga­li­my­bių pa­dė­ti žmo­nėms at­ei­ty­je ne­su­sirg­ti to­kio­mis li­go­mis kaip in­fark­tais, in­sul­tais bei jau­na­me am­žiu­je ne­nu­mir­ti. At­lie­ka­me iš­sa­mius ty­ri­mus at­rink­tiems pa­cien­tams, ku­rie tu­ri di­de­lės ri­zi­kos veiks­nius, pa­vyz­džiui, ser­gan­tie­ji me­ta­bo­li­niu sin­dro­mu ar­ba cuk­ri­niu dia­be­tu. Vy­rams nuo 40 iki 55 me­tų, mo­te­rims nuo 50 iki 65 me­tų at­lie­ka­mas de­ta­lus iš­ty­ri­mas: šir­dies echos­ko­pi­ja, krū­vio mė­gi­nio ty­ri­mas, kak­lo ir pe­ri­fe­ri­nių krau­ja­gys­lių dvi­gu­bas ul­tra­gar­si­nis ske­na­vi­mas, tik­ri­na­mas ar­te­ri­jų stan­du­mas, ma­tuo­ja­mas kulkš­nies - žas­to in­dek­sas ir taip to­liau. Įver­ti­na­me, ar žmo­gus tu­ri la­bai di­de­lę ri­zi­ką at­ei­ty­je sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Jei­gu ran­da­me jau iš­si­vys­čiu­sius pa­ki­ti­mus, to­liau ga­li­ma pa­cien­tus siųs­ti tir­tis dėl pe­ri­fe­ri­nių ar­te­ri­jų pa­to­lo­gi­jos ar dėl sme­ge­nų krau­jo­ta­kos ga­li­mų su­tri­ki­mų pas neu­ro­lo­gus“, - pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė Auš­ra Damb­raus­kai­tė.
  
Ne­se­niai dar­bą šio­je įstai­go­je pra­dė­ju­si gy­dy­to­ja džiau­gia­si ge­rai įreng­tu šiuo­lai­kiš­ku ka­bi­ne­tu, ku­ris yra ap­rū­pin­tas vi­sa rei­kia­ma mo­der­nia įran­ga, pa­de­dan­čia grei­čiau ir tiks­liau diag­no­zuo­ti li­gas. Me­di­kė pa­de­monst­ra­vo, kaip at­lie­ka­mas vie­nas ty­ri­mų - ve­lo­er­go­met­ri­ja ar­ba fi­zi­nio krū­vio mė­gi­nys pa­cien­tui mi­nant spe­cia­lų sta­cio­na­rų dvi­ra­tį.
„Mū­sų tiks­las – su­kur­ti rim­tą pre­ven­ci­jos ka­bi­ne­tą. Tai yra kaip tre­ti­nė pre­ven­ci­ja. Pir­mi­nė, kaip ži­no­me, svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das, ant­ri­nė, kai pa­cien­tas re­gu­lia­riai lan­ko­si pas šei­mos gy­dy­to­ją pa­si­ma­tuo­ti krau­jo­spūdžio, tik­ri­na­si cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Jam ga­li bū­ti iš­ra­šo­mi vais­tai krau­jo­spūdžiui ma­žin­ti. Ir tre­ti­nė – jau su in­ter­ven­ci­jo­mis, kai gal­būt ne­tru­kus žmo­gų iš­tiks rim­tos svei­ka­tos pro­ble­mos, bet mes dar su­spė­ja­me jį „su­gau­ti“ esant di­de­lei ri­zi­kai sirg­ti in­fark­tu ar­ba in­sul­tu. Tai­gi yra di­di­na­mas pa­cien­tų iš­gy­ve­na­mu­mas“, - pa­sa­ko­jo įstai­gos va­do­vas.


 
Dar vie­nas pri­va­lu­mas, pa­sak M.Ma­že­lio, kad tiek nuo šei­mos gy­dy­to­jų, tiek nuo spe­cia­lis­tų kon­sul­tan­tų pre­ven­ci­nio ka­bi­ne­to dė­ka nui­ma­mas mil­ži­niš­kas dar­bo krū­vis.
„Šiau­lie­čiams ten­ka ma­žiau lauk­ti ei­lė­se. Tu­rė­da­mas di­de­lę ri­zi­ką su­sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis žmo­gus ga­li kur kas grei­čiau su­lauk­ti rei­kia­mos pa­gal­bos. Net­gi ga­li­ma iš­si­tir­ti krau­ja­gys­lių pul­si­nės ban­gos grei­tį ir ste­bė­ti, kiek su­kie­tė­ju­si krau­ja­gys­lė ir ko­kia yra ti­ki­my­bė, kad ne­tru­kus įvyks skau­di ne­lai­mė“, - sa­ko įstai­gos va­do­vas.
Šiau­lie­čiai jau do­mi­si šiuo pre­ven­ci­niu ka­bi­ne­tu. In­for­ma­ci­ja tei­kia­ma po­li­kli­ni­kos in­ter­ne­ti­nia­me pus­la­py­je, per šei­mos gy­dy­to­jus, di­de­lės ri­zi­kos pa­cien­tai jau ri­kiuo­ja­mi į ei­lę. Per daug ne­rei­kia jų ra­gin­ti iš­si­tir­ti, mat sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­ga: Lie­tu­vo­je mir­tin­gu­mas nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų žen­kliai di­des­nis nei Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se. Jei iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se mir­tin­gu­mas ma­žė­ja, Lie­tu­vo­je skai­čiai iš­lie­ka pa­na­šūs. Spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad dau­gu­mos šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ga­li­ma iš­veng­ti, ta­čiau rei­kia ži­no­ti ir įver­tin­ti bei veng­ti ri­zi­kos veiks­nių.
 
„Tai dau­giau­sia gy­vy­bių nu­si­ne­šan­čios li­gos ir jų mir­tin­gu­mo skai­čius ne­ma­žė­ja. Kaip ro­do sta­tis­ti­ka, Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, kur pre­ven­ci­nės pro­gra­mos yra pra­dė­tos 1960 me­tais, mir­tin­gu­mas nuo kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų yra su­ma­žė­jęs 50 pro­cen­tų. Ti­kė­ki­mės, kad tie pa­cien­tai, ku­rie įtrauk­ti į mū­sų pre­ven­ci­nę pro­gra­mą, ly­giai taip pat kaip ir ame­ri­kie­čiai ati­džiai klau­sys gy­dy­to­jų re­ko­men­da­ci­jų mi­ty­bos, spor­to klau­si­mais, ne­rū­kys, kon­tro­liuos kū­no svo­rį, tuo­met ga­li­me ti­kė­tis, kad po de­šim­ties me­tų ir mes fik­suo­si­me žen­kliai su­ma­žė­ju­sį mir­tin­gu­mą nuo šių li­gų Šiau­lių mies­te ir ap­skri­ty­je“, - sa­ko gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė A.Damb­raus­kai­tė.
 
Kvie­čia pa­cien­tus pa­si­tik­rin­ti
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je net­gi yra pa­skir­ta dar­buo­to­ja, at­sa­kin­ga už pre­ven­ci­nes pro­gra­mas, ji skam­bi­na pa­cien­tams tie­sio­giai ir šiuos kvie­čia at­vyk­ti į po­li­kli­ni­ką iš­si­tir­ti svei­ka­tą.
 

„Mū­sų tiks­las – pa­dė­ti šei­mos gy­dy­to­jams ir slau­gy­to­joms pa­kvies­ti pa­cien­tus iš­si­tir­ti pa­gal jiems pri­klau­san­čias pre­ven­ci­nes pro­gra­mas. Pas­ta­rų­jų, fi­nan­suo­ja­mų vals­ty­bės, yra pen­kios: šir­dies ir krau­ja­gys­lių, gim­dos kak­le­lio, ma­mog­ra­mos, sto­ro­sios žar­nos ir prie­ši­nės liau­kos, ki­taip ta­riant, pro­sta­tos. At­si­žvelg­da­ma į di­de­lės ri­zi­kos veiks­nius su­da­rau pa­cien­tų są­ra­šus. Daž­niau­siai juos in­for­muo­ja­me te­le­fo­nu, siun­čia­me ir laiš­kus į na­mus su vi­sa in­for­ma­ci­ja apie tam tik­rą pro­gra­mą, ku­rią jau rei­kė­tų at­lik­ti. Tad ma­no pa­grin­di­nis už­da­vi­nys – pa­gal­ba šei­mos gy­dy­to­jams, nes jie per di­de­lius dar­bus ir už­im­tu­mą ne vi­sa­da su­spė­ja tai pa­da­ry­ti“, - sa­ko pre­ven­ci­nių pro­gra­mų ko­or­di­na­to­rė Li­na Od­mi­ny­tė.

 
Pa­klaus­ta, kaip pa­cien­tai re­a­guo­ja, su­lau­kę skam­bu­čio iš po­li­kli­ni­kos ir ra­gi­ni­mo kuo sku­biau iš­si­tir­ti, mer­gi­na sa­ko, kad šie ap­si­džiau­gia ir net­gi pa­dė­ko­ja, jog ne­pa­mirš­ta­ma jų in­for­muo­ti. Jos tei­gi­mu, kei­čia­si pa­cien­tų po­žiū­ris į pre­ven­ci­nes pro­gra­mas - į jas ne­be­nu­mo­ja­ma ran­ka.
„Ne­ma­žai pa­cien­tų at­ei­na dėl dar­bo pa­žy­mė­ji­mo ar vai­ruo­to­jo tei­sių pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tos pro­fi­lak­tiš­kai. Jie ne vi­sa­da pa­sie­kia šei­mos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tą. Tad ne­se­niai pra­dė­jo­me ir juos in­for­muo­ti, ko­kios jiems pri­klau­so pre­ven­ci­nės pro­gra­mos. Tiks­li­nės am­žiaus gru­pės: dėl gim­dos kak­le­lio vėžio mo­te­rys kvie­čia­mos iš­si­tir­ti nuo 25 iki 60 me­tų, dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų vy­rai nuo 40 iki 55 me­tų, o mo­te­rys – nuo 50 iki 65 me­tų. Dėl sto­ro­sios žar­nos vė­žio nuo 50 iki 74 me­tų. Vy­rai dėl prie­ši­nės liau­kos vė­žio kvie­čia­mi nuo 50 iki 69 me­tų, mo­te­rims krū­ties vė­žio pro­gra­ma at­lie­ka­ma nuo 50 iki 69 me­tų. Pa­ste­bė­jo­me, kad pa­ly­gi­nus su pra­ėju­siais me­tais, pa­dau­gė­jo pre­ven­ci­nius ty­ri­mus at­lie­kan­čių pa­cien­tų“, - sa­ko po­li­kli­ni­kos dar­buo­to­ja.
 


Už­ker­ta ke­lią pro­fe­si­nėms li­goms
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je vei­kia Pro­fi­lak­ti­nių svei­ka­tos tik­ri­ni­mų tar­ny­ba, kur įver­ti­na­ma, ar įsi­dar­bi­nu­sie­ji bei jau dir­ban­tys as­me­nys ga­li at­lik­ti kon­kre­čio­mis są­ly­go­mis dar­bus.
  

„Su kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų ko­man­da sten­gia­mės diag­no­zuo­ti anks­ty­vo­sios sta­di­jos li­gas ir už­kirs­ti ke­lią pro­fe­si­nių li­gų for­ma­vi­mui­si. Daž­niau­siai iš­len­da neu­ro­lo­gi­nės, kar­dio­lo­gi­nės li­gos. Skun­džia­ma­si ir nu­ga­ros skaus­mais. Tik­ri­na­mi tu­rin­tie­ji lei­di­mus šau­na­ma­jam gin­klui. Ži­no­ma, šiuo at­ve­ju bū­ti­na gy­dy­to­jo psi­chiat­ro kon­sul­ta­ci­ja. Kai ku­rie pa­gal dar­bo sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mą tik­ri­na­si kas dve­jus, ki­ti - kas vie­ne­rius me­tus“, - sa­ko mi­nė­to­je tar­ny­bo­je dir­ban­tis šei­mos gy­dy­to­jas Al­gir­das Mac­ke­la.

 
Jis pa­ste­bi, kad pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gė­ja uk­rai­nie­čių, ku­rie at­vyks­ta dirb­ti į vie­ti­nes įmo­nes. Ka­dan­gi tai pa­pras­tai bū­na jau­ni vy­rai iki 40 me­tų, rim­tų svei­ka­tos pro­ble­mų daž­niau­siai ne­tu­ri.
Džiau­gia­si, kad pa­cien­tai no­riai ren­ka­si Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ką. Čia dirb­ti at­ei­na ir gy­dy­to­jai iš pri­va­čių kli­ni­kų, ku­riuos ma­si­na jų įstai­go­je su­da­ry­tos pui­kios dar­bo są­ly­gos bei kon­ku­ren­cin­gi at­ly­gi­ni­mai. „Nuo rug­sė­jo kė­lė­me at­ly­gi­ni­mus gy­dy­to­jams už eta­tą tri­mis šim­tais, o slau­gy­to­joms – šim­tu pen­kias­de­šimt eurų. Dar pri­dė­jo­me ir įstai­gos lė­šų, kad pa­kel­tu­me at­ly­gi­ni­mus apie 12 pro­cen­tų ir ki­tiems ne me­di­ci­nos dar­buo­to­jams“, - pa­sa­ko­jo įstai­gos va­do­vas.

Prie ko­man­dos pri­si­jun­gė ir gy­dy­to­jas uro­lo­gas. Pas­ta­rų­jų spe­cia­lis­tų Šiau­lių mies­te itin trūks­ta. Kaip sa­ko, jų įstai­go­je uro­lo­go kon­sul­ta­ci­jos rei­kia lauk­ti iki tri­jų sa­vai­čių, kai li­go­ni­nė­je lau­ki­mas ga­li už­truk­ti ir du mė­ne­sius. Šiuo me­tu vyks­ta ir šei­mos gy­dy­to­jų kar­tų kei­ti­ma­sis. Gel­bė­ja tai, kad Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ka yra LSMU šei­mos gy­dy­to­jų mo­ko­mo­ji re­zi­den­tū­ros ba­zė: šie at­va­žiuo­ja į Šiau­lius at­lik­ti prak­ti­kos ir pa­si­lie­ka dirb­ti.
Pa­klaus­ti, kaip su­si­tvar­ko­ma gy­dy­mo įstai­go­je su ei­lė­mis, medikai ap­ro­dė bu­din­čio gy­dy­to­jo tar­ny­bą, ku­ri ir bu­vo įsteig­ta ei­lėms val­dy­ti, idant bū­tų su­ma­žin­tas dar­bo krū­vis šei­mos gy­dy­to­jams. „Tai yra sku­baus pri­ėmi­mo ka­bi­ne­tas. Pa­vyz­džiui, aš stai­ga blo­gai pa­si­ju­tau ir ne­iš­ėjau į dar­bą, o pas šei­mos gy­dy­to­ją šian­dien ne­ga­liu pa­kliū­ti. Bet man rei­kia pa­gal­bos čia ir da­bar“, - to­kio ka­bi­ne­to po­rei­kį pa­aiš­ki­na po­li­kli­ni­kos darbuotojai.
 

„Sulaukiame daug pacientų – per trisdešimt kasdien. Pavyzdžiui, žmogus negerai pasijuto, o jo šeimos gydytoja dirba po pietų arba atostogauja, tad yra siunčiamas pas mus ir mes jam suteikiame pagalbą. Esant poreikiui, siunčiame į ligoninę“, - sako budinčio gydytojo tarnybos vidaus ligų gydytoja Elena Cibulskienė.

 
Įgy­ven­di­nus pro­jek­tą „Šei­mos me­di­ci­nos pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mas Šiau­lių mies­te“ dar pla­nuo­ja­ma įsi­gy­ti dau­giau nau­jos me­di­ci­ni­nės įran­gos sie­kiant pa­ge­rin­ti są­ly­gas tiek šei­mos me­di­ci­nos, tiek odon­to­lo­gi­jos pa­slau­gas tei­kian­tiems spe­cia­lis­tams.
Viena įrangų, kurią planuojama įsigyti – au­to­ma­ti­nis aki­spū­džio ma­tuok­lis su oro sro­ve, kad grei­čiau, tiks­liau bei di­des­nį pa­cien­tų srau­tą iš­tir­tų dėl glau­ko­mos. Kaip sako specialistai, prak­tiš­kai nuo ke­tu­rias­de­šimt me­tų kiek­vie­nas mū­sų kar­tą per me­tus tu­rė­tų pa­si­ma­tuo­ti aki­spū­dį. Juo­lab kad glau­ko­ma ne­ap­čiuo­pia­ma li­ga. Žmo­gus pra­de­da pras­čiau ma­ty­ti, gy­dy­to­jas pa­ma­tuo­ja aki­spū­dį ir žiū­ri, kad akių slė­gis jau de­šimt me­tų yra pa­di­dė­jęs ir ner­vą su­ža­lo­jęs ne­grįž­ta­mai. Nie­kas ne­be­pa­dės, jo­kie gra­žūs aki­niai ar ra­ge­nos nu­šli­fa­vi­mas. Tad la­bai svar­bu lai­ku už­kirs­ti ke­lią to­kioms li­goms.

---

 
Komentaras
Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja val­dy­mui Da­nu­tė Šim­ku­tė:

- Vyk­dy­da­mi tei­sės ak­tus dėl ei­lių val­dy­mo prie Pro­fi­lak­ti­nės me­di­ci­nos tar­ny­bos esa­me įren­gę ei­lių val­dy­mo sis­te­mą. Per die­ną pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti at­vyks­ta vi­du­ti­niš­kai apie aš­tuo­nias­de­šimt pa­cien­tų. Siek­da­mi iš­veng­ti kon­flik­tų ir įvai­rių nesu­si­pra­ti­mų įsi­gi­jo­me sis­te­mą, ku­ri pa­si­tei­si­no su kau­pu. Ją nu­si­sta­tė­me įvai­rio­mis kal­bo­mis, ka­dan­gi į po­li­kli­ni­ką at­vyks­ta ir už­sie­nie­čių, ypač ru­sa­kal­bių, kad jie ga­lė­tų su­pras­ti mū­sų ei­lių val­dy­mo sis­te­mos me­niu ir nu­spaus­tų rei­kia­mą lan­ge­lį, dėl ko jie at­vy­ko tik­rin­tis svei­ka­tos – dėl dar­bo, moks­lo, vai­ruo­to­jo tei­sių ar gin­klo įsi­gi­ji­mo ir pan. Tai ir­gi pa­si­tei­si­no. Da­bar esa­me lai­mė­ję Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą „Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­los efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas Šiau­lių mies­te“, tad pla­nuo­ja­me įsi­gy­ti dau­giau ei­lių val­dy­mo sis­te­mų, ku­rias įreng­si­me ša­lia pro­ce­dū­ri­nio ka­bi­ne­to bei pa­grin­di­nės re­gist­ra­tū­ros. Tuo­met pa­cien­tų srau­tai iš tik­rų­jų bus su­re­gu­liuo­ti ir jų pri­ėmi­mas vyks efek­ty­viau. Be to, įstei­gė­me bu­din­čio gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tą, idant su­ma­žin­tu­me pa­cien­tų srau­tus bei su­ma­žin­tu­me krū­vius šei­mos, vai­kų ir vi­daus li­gų gy­dy­to­jams. 

---

 
Svarbu
Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je vyk­do­mi ir pla­nuo­ja­mi pro­jek­tai:
„Pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­los efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas Šiau­lių mies­te“.
„Pri­klau­so­my­bės li­gų pro­fi­lak­ti­kos, diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo ko­ky­bės ir pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mas Šiau­lių mies­te“.
„Sau­lės fo­to­vol­ti­nės elek­tri­nės įren­gi­mas VšĮ Šiau­lių cen­tro po­li­kli­ni­ko­je“. Skai­čiuo­ja­ma, kad fi­nan­si­nė grą­ža at­si­pirks per dve­jus me­tus, o per vie­ne­rius bū­tų su­tau­py­ta per de­šimt tūks­tan­čių eu­rų po­li­kli­ni­kos lė­šų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!