Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis drąsiai žengia pirmyn

Ana Daukševič
2014-03-13
Šiemet Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties laukia nemažai naujovių – dėl šalyje kuriamų klasterių padidės įstaigos darbo krūvis, be to, planuojama plėsti skubios pagalbos neįgaliesiems teikimą. Įstaigos vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė neslepia: „Visi šie darbai pareikalaus ne tik didelio atsidavimo, bet ir finansinių resursų.“ Tačiau retas drįstų abejoti, ar optimizmo nestinganti moteris susitvarkys su artėjančiais iššūkiais, juk iki šiol jai tai sekėsi gerai – sustyguotas „greitukių“ darbas, į iškvietimus medikai atvyksta laiku, o automobilių parkas nuolat atnaujinamas. 
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis drąsiai žengia pirmyn

Darbų apimtys plečiasi
Darbų Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties medikams tikrai netrūksta. Nors gyventojų skaičius per pastaruosius trejus metus sumažėjo net 15 procentų, iškvietimų registruojama vis daugiau. Be to, sveikatos apsaugos ministro sugalvoti klasteriai, panašu, palies ne tik kiekvieną šalies gydymo įstaigą, bet ir greitosios medicinos pagalbos stotis. Kaip sako E.Kukaitienė, dabar jos vadovaujama įstaiga kaip tik ruošiasi klasterių įgyvendinimui. „Viena tikrai aišku – darbo turėsime daugiau: reikės pervežti didesnį skaičių pacientų. Tačiau kol kas greitosios medicinos pagalbos įstaigoms joks papildomas finansavimas nenumatytas. Šaunu, kad kuriami klasteriai, nes tai padės pacientams greičiau sulaukti medicinos pagalbos, tačiau reikėtų išspręsti ir optimalaus mūsų darbo organizavo klausimą“, - paaiškina E.Kukaitienė. Vyriausioji gydytoja neslepia – bėdų yra: vienos jų mažesnės, kitos - didesnės, tačiau optimizmu trykštanti moteris tiki, jog visos jos anksčiau ar vėliau bus išspręstos. „Sveikatos apsaugos ministro sudarytoje darbo grupėje svarstoma, kaip gerinti greitosios medicinos pagalbos stočių gyvenimą. Šiemet jau yra padidintas medicinos paslaugų įkainių balas, nors jis nekompensuoja visko, bet tai jau neblogai“, - sako vyr. gydytoja. 
 
Paslaugas teiks ir neįgaliems
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti sunkiai įgyvendinama, dabar Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis jau ruošiasi dirbti su negirdinčiais ir negalinčiais kalbėti asmenimis. Kaip? Viskas prasidėjo nuo to, kad praėjusių metų viduryje E.Kukaitienė kreipėsi į Lietuvos kurčiųjų draugijos Šiaulių teritorinę valdybą ir užsiminė apie galimybę teikti greitąją medicinos pagalbą tokiems žmonėms. Neilgai trukus projektas pajudėjo. „Nuvažiavome pas juos su dispečeriais, kompiuterių specialistu norėdami gauti šios negalios paliestų žmonių sąrašą. Projekto esmė gana paprasta: jie mums suteikia minėtus sąrašus su pavardėmis, vardais, telefono numeriais ir adresais, o mes, gavę skambutį iš vieno tokių numerių, nedelsdami vykstame. Juk nei išsiaiškinti, nei paklausti, kas atsitiko, galimybės nėra. O ir galintis padėti giminaitis ar kaimynas ne visada gali būti šalia. Kurčiųjų draugija labai patenkinta gavusi galimybę paprasčiau iškviesti medicinos pagalbą“, - pasakoja direktorė. Tiesa, kol kas išbandyti, kaip veikia šis projektas nėra galimybės, nes sąrašai tik sudaromi, duomenys talpinami į kompiuterius. Tokia galimybe galės pasinaudoti Šaulių miesto, rajono bei Telšių apskrities gyventojai. „Laukiame patikslintos informacijos ir tada galėsime judėti pirmyn. Beje, kai visi duomenys bus sutvarkyti, gavę iškvietimą ir pristatę tokį žmogų į ligoninę, informuosime ir jo giminaičius. Dirbame taip, kad projektas neštų kuo didesnę naudą žmonėms“, - paaiškina E.Kukaitienė. 
 
Problemas sprendžia kartu
Nuo šių metų pradžios visos Šiaulių apskrities gydymo įstaigos gali sužinoti, kiek jų pacientai kviečia greitąją medicinos pagalbą ir kokie negalavimai juos užpuolė. Kiekvieną rytą visoms poliklinikoms, pirminiams sveikatos priežiūros centrams, ambulatorijoms yra perduodama plati ataskaita. „Anksčiau visą informaciją rašydavome ranka, skambindavome poliklinikoms. Įsivaizduokite, kiek darbo turėjome“, - prisimena E.Kukaitienė. Dabar kiekvieną rytą ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose paskirtas žmogus, turintis priėjimą prie sistemos, gali atversti jų rajonų aptarnaujamų gyventojų, kurie kvietė greitąją, vardus ir pavardes. Sistemoje iškart matomas ir paciento šeimos gydytojas. Tokiu būdu medikas gauna visą informaciją apie pacientus, reaguoja į ją. Juk jei žmogus per pastaruosius porą mėnesių greitąją kvietė net keliolika kartų, akivaizdu – kažkas yra negerai. „Patikėkite, tikrai yra tokių pacientų, kurie greitąją kviečia kone kasdien. Priežastys būna kuo įvairiausios: kartais tai emociškai, psichiškai nestabilūs žmonės. Kartais – senyvo amžiaus žmonės, kurie baiminasi, jog jiems pakilo spaudimas, nori pasikalbėti su mediku. Dėl tokių atvejų pati asmeniškai skambinu į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir klausiu, ar atkreipė dėmesį į didelį iškvietimų skaičių pas tą patį asmenį. Jei pasako, kad nelabai gali ką padaryti, kreipiuosi į gydymo įstaigos vadovą arba kalbuosi su šeimos gydytoju. Ieškome išeities kartu. Nežinau, ar kiekvienas šeimos gydytojas aplanko pacientą gavęs informaciją, jog jis dažnai skambina greitajai. Tačiau stengiamės savo darbą atlikti kuo geriau. Visų pirma dėl to, jog kiekvienam pacientui reikia padėti. Be to, važinėdami pas žmones dėl nelabai aiškios arba ne visai esamos priežasties prarandame labai daug brangaus laiko. Juk greitoji – ne taksi. Galime nespėti į rimčiausius iškvietimus, kai žmonių gyvybei gresia pavojus“, - sako E.Kukaitienė. „Kiekvieną dieną į darbą ateiname kaip į karą, - čia pat priduria GMP brigados slaugytoja Rita Šaltienė. – Niekada nežinome, kas mūsų laukia – gimdymas, mirtys, traumos ar tiesiog išgėrę žmonės. Būna visko.“
 
Svarbiausia – kokybė
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis yra puikiai sutvarkiusi turimų pajėgų valdymą - brigadų stebėjimą žemėlapyje. Tai leidžia įstaigos kompiuterių monitoriuose matyti, kaip aptarnaujamoje teritorijoje išsidėsčiusios GMP brigados, koks kiekvienos brigados statusas - ar ji laisva, ar vyksta pas pacientą, ar jau yra nuvykusi. Sistema padeda teisingai parinkti arčiausiai įvykio vietos esančią brigadą. Jei kompiuteris rodo, kad atsiranda plotas, kurio brigada nepasieks per 15 minučių, dispečeris pasiunčia brigadą budėti į tą teritoriją. Dabar, kaip sako įstaigos vadovė, prižiūrimas kiekvienas greitosios medicinos pagalbos stočių darbuotojų žingsnis. „Fiksuojama, kada gauname skambutį, kada nuvykome pas pacientą ir po kiek laiko atvežėme jį į ligoninę“, - pasakoja Eugenija Kukaitienė. Be to, nuolatos stebimas ir kiekvieno dispečerio darbas. Tam Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba dispečerinės auditorės. Jos ir prižiūri, ir konsultuoja, ir pataria skambučius priimančiam personalui. Kontrolė tikrai griežta, tačiau, kaip sako auditorė Lina Ivanova, viskas daroma geranoriškai. „Kolektyvas dirba petys į petį, todėl pirmiausia stengiamasi ne barti, o padėti. Stengiamės viską daryti griežtai pagal taisykles, todėl jei reikia, susėdame su dispečeriais, išsiaiškiname, kur gali būti daromos klaidos. Negalime būti labai griežti, nes streso mūsų darbe ir taip pakanka“, - aiškina L.Ivanova. Stengtis tikrai yra dėl ko, juk šiemet greitosios medicinos pagalbos stotims numatomos papildomos skatinamosios lėšos už kokybišką paslaugų atlikimą. Pagal naująją tvarką skubiu atveju greitoji mieste pacientą turėtų pasiekti per penkiolika minučių, atokesnėse gyvenvietėse – per dvidešimt penkias. E.Kukaitienė džiaugiasi, jog pirmasis rodiklis jos vadovaujamoje įstaigoje beveik visuomet yra pasiekiamas ir žada gerinti antrąjį: „Ne visada tokie atvejai priklauso nuo mūsų, juk pasitaiko ir nepravažiuojamų kelių, blogų oro sąlygų, be to, vienu metu, ypač piko valandomis, galime sulaukti labai daug skambučių. Tačiau stengiamės, kad visi, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, gautų ją kuo greičiau.“ 
 
Dirba tik profesionalai
Dirbant GMP stotyje, kaip sako patys jos darbuotojai, laiko gaišti nėra kada, todėl net ir išsiuntęs greitąją pas pacientą dispečeris pats konsultuoja paskambinusįjį ką daryti, kaip padėti nelaimės ištiktam. Jeigu žmogus miršta, detaliai paaiškinama, kaip nukentėjusįjį, ligonį reanimuoti, kol atvyks medikai. Kompetencijos tam dispečeriai turi tikrai pakankamai, juk visi jie ir patys yra baigę medicinos studijas. „Iškvietimų tikrai daug – jie eina vienas po kito. Kartais skambinantieji ir šaukia, ir net iškoneveikia. Tačiau žinai, jog turi padėti. Iš pradžių buvo sunku, o dabar pasitaiko vis daugiau atvejų, kai pokalbio pabaigoje žmogų pavyksta apraminti ir pasirodo medikų pagalbos jam net nereikia – tiesiog susijaudino, išsigando ir paskambino“, - apie darbo subtilybes pasakoja bendruomenės slaugytojas-dispečeris Artūras Gudaitis. Įstaigos vyr. gydytoja E.Kukaitienė džiaugiasi, jog dispečeriams darbe padeda specialūs klausimynai, kurie leidžia lengviau nustatyti, kas atsitiko paskambinusiajam arba šalia jo esančiam. Nuo šių metų gegužės 1 d. įstaigoje pradedamos pildyti naujos iškvietimo pas ligonius kortelės, kurių pildymas bus sudėtingesnis. Tačiau ne vienas kalbintas medikas, stotyje dirbantis jau kelis dešimtmečius, sako, kad jie neprieštarauja naujovėms ir dabar jau pratinasi dirbti su naujo pavyzdžio iškvietimo kortelėmis. Visų pirma, bus aiškiau, antra, medikui nereikės rašyti „memuarų“, nes čia viskas tikslu – tereikia tik pažymėti. Nuskenavę kortelę talpinsime ją į duomenų bazę, kur bet kada ją bus galima peržiūrėti“, - pasakoja slaugytoja Rita Šaltienė. 
 
Išmoko taupyti
Kaip gi Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis geba taip drąsiai žengti į priekį, kai ne vienas teigia, jog finansinė gydymo įstaigų padėtis yra bloga. „Mažesnių aplinkinių GMP įstaigų vadovai net ėjo nemokamų atostogų, mažino darbuotojams atlyginimus. Mokamų paslaugų turime labai mažai – nebent retkarčiais budime renginiuose, atliekame mokamų pervežimų, todėl nieko papildomai daug užsidirbti ir negalime“, - pasakoja vadovė. Panašu, taupyti Šiaulių greitoji tikrai išmoko: prieš keletą metų ji sugalvojo, jog automobilius remontuos pati. Na, tiksliau, specialiai tam pasamdytas mechanikas. „Svarbus juk kiekvienas litas. Tai štai ir paskaičiavome, kad visus smulkius remonto darbus galime atlikti vietoje. Tik ypač sudėtingus gedimus tvarkome servise. Galiu pasakyti, kad tai tikrai padeda sutaupyti“, - sako E.Kukaitienė. Sutaupytas lėšas visada yra kur panaudoti – visų pirma tai automobilių parko atnaujinimas. Ne paslaptis, jog Šiaulių greitoji, kaip kitos šalies „greitukės“, neatsisakytų naujų automobilių, nupirktų už valstybės lėšas, tačiau jei jau niekas neduoda – stengiesi įsigyti patys. „Kiekvienais metais bandome nusipirkti bent po vieną automobilį, juk nuolatos naudojami jie greitai sensta. Galime pasidžiaugti, kad mūsų automobiliai tikrai nėra blogi, - pasakoja vyr. gydytoja. – Jei sutaupyti pavyks ir pagerės finansavimas, bandysime suburti dar vieną greitosios brigadą. Juolab kad norinčiųjų dirbti netrūksta – nei vairuotojų, kurių ne vienas baigęs paramedikų kursus, nei slaugytojų.
 
Tarp kitko:
Nuo šių metų Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties laukia dar viena naujovė praplėsianti jos veikimo ribas – teks aptarnauti dvidešimties kilometrų spinduliu nuo Lietuvos ir Latvijos sienos įsikūrusius pasienio gyventojus. Dėl galimybės teikti tokią paslaugą kreipėsi Latvijos sveikatos apsaugos ministras, mat jų pasienyje jau kuris laikas nebėra greitųjų medicinos tarnybų. Nors direktorė sakė dar tiksliai nežinanti kaip atrodys šio projekto įgyvendinimas, tačiau pamažu ruošiasi didėjančiai darbo apimčiai.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica