Sukūrė ilgalaikę strategiją

„Vieninteliai iš Vilniaus mieste veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų parengėme ir patvirtinome įstaigos strateginį planą iki 2020 metų. Pagrindinis mūsų tikslas – paslaugų gerinimas, kokybės užtikrinimas. Pirmiausia orientuojamės į paslaugų jaunimui bei pagyvenusiems žmonėms prieinamumo didinimą. Atlikome išsamią analizę, kokioje situacijoje esame, kokius pacientus turime ir kokių priemonių privalu imtis, jei norime siekti didesnės kokybės ir tobulėjimo. Paruošėme planą, kurį pristatėme Sveikatos apsaugos ministerijai bei Vilniaus miesto savivaldybei. Norime turėti ilgalaikę veiklos strategiją ir kryptingai pagal ją dirbti. Ją ruošdami atsižvelgėme tiek į Vilniaus, tiek ir ministerijos strateginius planus“, - sako Šeškinės poliklinikos direktorius doc. habil. dr. Jonas Kairys (nuotr.).
Direktoriui antrina ir pavaduotojas valdymui Michailas Olisovas: „Kiekvienas mūsų atsakome už savo sritį ir siekiame, kad mūsų įstaiga būtų pažangiausia. Todėl diegiame informacines technologijas, jas tobuliname. Aptarnaujame daugiau nei 80 tūkst. pacientų ir jų skaičius iš esmės nemažėja. Tai reiškia, jog žmonės patenkinti teikiamomis paslaugomis. Strateginiame plane turime numatę pastatyti ir naują stovėjimo aikštelę. Norime, kad ji būtų šiuolaikinė, kelių aukštų, patogi neįgaliesiems  ir nemokama. Taip, gydymo įstaigos patrauklumas visų pirma - tinkamas gydymas, tačiau svarbi ir infrastruktūra.“
 
Tikslas – prieinamumas
Pirmiausia, ko siekiama Šeškinės poliklinikoje, – gydymo prieinamumo ir kokybiškų paslaugų. Tiesa, kaip teigia J.Kairys, pastarosios kartais suvokiamos ne visai teisingai. „Vien eilių nebuvimas ar nemokamas gydymas dar nereiškia, kad suteikta kokybiška paslauga. Žinoma, tai irgi svarbu, tačiau svarbiausias klausimas – ar mūsų gydytojai geba patys, pasinaudodami turima aparatūra, nustatyti diagnozę. Siekiame, kad mūsų pacientų srautas į kitas gydymo įstaigas diagnozei patvirtinti, patikslinti būtų kuo mažesnis. Jau dabar mūsų rodikliai yra geri, todėl stengiamės juos išlaikyti ir toliau.
Kitas kokybės rodiklis – pacientų pasitenkinimas gaunama paslauga. Kasmet du kartus atliekame gyventojų sociologines apklausas. Žiūrime, kaip atrodome. Tyrimų rezultatai mums tikrai palankūs – daugiau nei 80 proc. apklaustųjų patenkinti teikiamu gydymu. Susipažinę su apklausos rezultatais visuomet priimame atitinkamus vadybinius sprendimus, kurie prisidėtų prie įstaigos veiklos gerinimo“, - tikina J.Kairys.
Tiesa, direktorius pripažįsta, jog suvaldyti pacientų eiles nėra taip paprasta. Dar daugiau - šią problemą reikia spręsti respublikiniu mastu. „Jeigu gydytojas mato, jog pacientui reikalinga skubi specialisto pagalba, tuoj pat jį palydi iki reikalingo kabineto. Aišku, turime specialistų, pas kuriuos vizito reikia laukti septynias ar devynias dienas arba netgi mėnesį. Specialistų konsultacijų skaičių numato gydymo įstaigų sutartys su ligonių kasomis. Jeigu suteikiame daugiau, papildomų pinigų negauname. Be reikalo nekonsultuojame pacientų, tačiau gydymą turime suteikti. Ši problema turi būti sprendžiama ministerijos, ne pavienių gydymo įstaigų lygmeniu“, - įsitikinęs Šeškinės poliklinikos vadovas.
 
E.sveikatos iniciatoriai

Šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigose vykdoma dešimtys ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų, kuriančių e.paslaugas. Jau dabar didžiojoje dalyje poliklinikų galima registruotis internetu, dalyje jų sėkmingai naudojamos elektroninės ligos istorijos, įdiegti telemedicinos, informacijos mainų funkcionalumai.Viena tokių – būtent Šeškinės poliklinika, kuri prieš kelerius metus viena pirmųjų iniciavo  regioninį e.sveikatos projektą. 
„E.sveikatos projektas pradėtas kurti maždaug prieš trejus metus, o faktiškai pradėjo veikti nuo šių metų liepos mėnesio. Turime septynis partnerius: Naujosios Vilnios, Ukmergės, Švenčionių, Trakų, Grigiškių, Aukštadvario bei Lentvario poliklinikas. Šio projekto principas – į elektroninę erdvę perkelti  paciento asmens sveikatos istoriją. Galėsime keistis duomenimis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis, siųsti pacientus. Judėsime ir toliau: bėgant laikui planuojame plėsti partnerių skaičių. Dabar vykdome pirmą projekto etapą, šią savaitę prasideda jo testavimas. Žiūrėsime, ką mums siūlo sistemos diegėjai“, - pasakoja direktoriaus pavaduotojas valdymui M.Olisovas (nuotr.).
Kokią gi naudą pajus tiek pacientai, tiek ir gydymo įstaigos, kai e.sveikatos sistema „pajudės“? „Visų pirma išvengsime „popierizmo“. Viską, kas vyksta su pacientu nuo jo įžengimo į polikliniką, bus galima peržiūrėti duomenų bazėje. Kitų metų rugpjūtį sistema turėtų veikti visa apimtimi. Panaudosime tai, ką šiuo metu turime ir sukursime naują informacinę platformą. Naujoje sistemoje taip pat bus duomenys apie laboratorinius tyrimus, diagnozes, profilaktiką, gydymą. Tai pagerins paslaugų tiekimo kokybę, prieinamumą. Viskas vyks vos ne vieno mygtuko paspaudimu“, - paaiškina M.Olisov.  
 
Skatina profilaktiką
„Technologijų įdiegimas padėjo mums paskatinti žmones tikrintis profilaktiškai. Prisijungę prie asmens duomenų, matome, kokias profilaktines programas žmogui galime nemokamai taikyti ir čia pat galime jį apie tai informuoti. Matome, kokiose programose jis dalyvavo, kaip seniai; kokius tyrimus reikėtų kartoti. Pacientas ateina pas gydytoją ir jam iš karto yra pasiūloma atlikti nemokamus tyrimus. Mūsų informatyvumo apie profilaktikos priemones rodikliai yra tikrai neblogi. Paskirti žmonės, atrenkantys pacientus, kuriems priklauso profilaktikos programos. Čia pat jiems paskambinama ir registruojama patikrinimui. Vėliau gi dar nusiunčiame trumpąją žinutę, primindami apie vizitą poliklinikoje. Elektroniniu būdu taip pat užpildome visą informaciją apie pacientą, jo gydymo procesą. Šiuos duomenis gydytojai gali peržiūrėti prisijungę prie sistemos. Kiekviename kabinete turime kompiuterius, prijungtus prie duomenų bazės. Žmonėms nebereikia grįžti į registratūrą, pasiimti kokį nors lapelį. Patys gydytojai rezervuoja apžiūros laiką arba parašo siuntimą pas kitą specialistą“, - apie technologijų naudą pasakoja Informacinės sistemos ir duomenų valdymo skyriaus vedėjas Andrejus Savickis. 
Be abejo, tam, kad būtų įdiegta visa duomenų kaupimo sistema, teko įdėti daug darbo. Tačiau A.Savickis tikina, jog dabar tiek pacientai, tiek ir poliklinika jaučia sistemos teikiamą naudą: „Technologijos padeda mums taupyti tiek žmogiškuosius, tiek laiko bei finansinius resursus. Turime ir skambučių centrą. Atskiru numeriu skambinantys žmonės gali gauti visą jiems reikiamą informaciją apie gydytojų darbo grafikus, į kokį specialistą kreiptis vienu ar kitu klausimu. Čia pat galima ir užsiregistruoti vizito pas mediką. Supratome, kad tai - būtinybė, nes įveda tvarką ir kuria patogumą pacientui.“
 
Tyrimų rezultatai – per kelias valandas
Dar vienas Šeškinės poliklinikos laimėjimas – spartus tyrimų atlikimas. Iš palyginti nedidelių eilių prie kabinetų nepagalvotum, jog kasdien Laboratorinės diagnostikos skyriuje atliekami šimtai tyrimų,. Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja Vida Poniškaitienė paaiškina, kodėl taip yra: „Pacientas pas mus ateina su vizito kortele ir iš karto galime matyti, kokius tyrimus skyrė gydytojas. Kiekvienas mėgintuvėlis specialiai ženklinamas, ištiriamas ir vėliau į kompiuterį gauname rezultatus. Papildomai patikriname, ar visi testai atlikti teisingai ir tuomet informaciją nusiunčiame gydytojui. Efektyviai veikiančios sistemos dėka tyrimus galime atlikti ir rezultatus nusiųsti gydytojui labai greitai. Po pietų medikai jau gali susipažinti su pacientų tyrimų duomenimis. Be to, pasitelkę technologijas išvengiame ir klaidų, kurios galėtų atsirasti dėl žmogiškojo faktoriaus.“
Medikė sako, jog vos per keturias valandas Laboratorinės diagnostikos skyrius geba priimti apie šešis šimtus pacientų ir specialistai susitvarko be didesnių problemų. „Atliekame ir skubius tyrimus – per valandą. Todėl visi, kuriems reikia atlikti tyrimus, patenka tą pačią dieną ir jau sužino savo rezultatus“, - sako V.Poniškaitienė.

---

 
Komentaras
Fizinės medicinos ir ambulatorinės medicininės reabilitacijos vyriausioji slaugytoja Irena Višniakova:
- Pasinaudodami technologijomis galime suplanuoti ir tiksliai paskirstyti pacientui reabilitacijos grafiką. Sukūrėme sistemą, kurioje matome specialistų, salių užimtumą. Todėl pavyksta išvengti eilių. Be to, sistemoje matome, kurie pacientai pavyzdingai lanko jiems paskirtas mankštas, masažus, o kurie neatvyksta. Gydytojas pagal tai gali įvertinti, kaip pacientas laikosi paskirto gydymo kurso. Jei reikia, pasikalba su juo ir paaiškina, ką dar reikia atlikti.
Per dieną turime tikrai nemažai pacientų. Iš viso per mėnesį atliekame apie 14 tūkst. reabilitacijos procedūrų. Tačiau vadybos dėka koridoriuose nelaukia būriai pacientų. Kiekvienas žino procedūros laiką ir ateina būtent tuo metu.
 
Tarp kitko
Iš viso Lietuvoje ES struktūrinių fondų lėšomis šiuo metu vykdomi 29 e.sveikatos projektai – 16 nacionalinių bei 13 regioninių. Sveikatos apsaugos ministerija tiesiogiai įgyvendina tris svarbiausius projektus. Tai Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) sukūrimas, e. recepto plėtros ir Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų posistemės (MedVAIS) sukūrimo projektai.
Šeškinės poliklinika vadovauja vienam iš regioninių projektų. Iki kitų metų vidurio visa registracija, ligos istorija, tyrimai bus sujungti į vieną bazę. Pirmiausia duomenų bazė bus testuojama ir derinama prie kiekvienos įstaigos darbo specifikos.