RKL Psichiatrijos klinikos specialistai – apie efektyvius gydymo metodus ir grandiozinius planus

Deimantė Gruodė
2019-12-04
Ko gero, nė viena medicinos sritis nėra taip stipriai apipinta mitų ir stereotipų kaip psichiatrija. „Anksčiau prisipažinti, kad lankaisi pas psichiatrą arba psichoterapeutą, būdavo gėdinga. Dabar situacija pamažu keičiasi. Bet turi kone kiekvienam užduoti klausimą: kodėl jums koja – geresnis organas negu smegenys? Juk pas traumatologą einate, pas kardiologą – juo labiau, o psichiatro bijote“, - sako laikinasis Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) Psichiatrijos klinikos vadovas gydytojas psichiatras Leonas Kačinskas. Patyręs medikas džiaugiasi, kad naujai išrinkta RKL generalinė direktorė doc. dr. Diana Žaliaduonytė, Psichiatrijos kliniką aplankiusi vieną pirmųjų, jiems skiria pakankamai daug dėmesio, tad neabejoja, jog netrukus galės pasakyti, kad psichiatrija jų įstaigoje – prioritetinė sritis.
RKL Psichiatrijos klinikos specialistai – apie efektyvius gydymo metodus ir grandiozinius planus
Dailės terapija padeda pasiekti itin gerų rezultatų. Pasak dailės terapeutės Aušros Sebeikaitės, kalbėdamas žmogus gali daug ko nepasakyti, o piešdamas nuo savęs nepabėgsi.

Išbarstyti per tris vietas
Viena didžiausių psichiatrijos klinikų, suaugusiems gyventojams teikianti specializuotas stacionaro, dienos stacionaro ir ambulatorines paslaugas, sudaryta iš dviejų sektorių – Aleksoto ir Marių, kurie išsidėstę trijose skirtingose geografinėse vietovėse.
 

„Nauja vadovė apvažiavo visus mūsų klinikos užkaborius. Pamatė ir tai, kas mums kelia didžiausią nerimą. Marių sektoriuje sąlygos pacientams iš tikrųjų nėra geros – norime daug ką pakeisti. Tiesa, Depresijų gydymo ir Psichosocialinės reabilitacijos skyriai labai gerai sutvarkyti. Aleksoto sektoriaus skyriai irgi geri, nors korpusas gana senas, statytas dar tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt šeštais metais, tad irgi reikalinga renovacija. Prieš penkerius metus europinėmis lėšomis įkurtas Krizių intervencijos centras, taip pat Ūmių psichozių skyrius“, - pasakojo L.Kačinskas.

 
Kadangi RKL Psichiatrijos klinikos padaliniai išdėstyti vienas nuo kito beveik 20 kilometrų atstumu, administracijai tai sukelia rūpesčių bei reikalauja papildomų resursų.
„Žinant, kaip trūksta gydytojų, mums reikia išlaikyti net tris budėjimo postus. Šiandien galėtume priimti net dvylika naujų gydytojų. Mat esame rezidentūros bazė: rezidentai, gydytojų asistentai, kol mokosi, pas mus atlieka praktiką. Bandysime juos prikalbinti čia pasilikti, nes, kai skyriuje dirba vienas gydytojas, nelabai smagu. Jei bent vienas susirgtų, nežinau, ką daryčiau. Vasarą aš pats dengiau kolegas, kad jie tik galėtų ramiai atostogauti“, - pasakojo L.Kačinskas.
Kaip tikisi klinikos vadovas, jaunimą galbūt padės privilioti didesni atlyginimai.
„Buvo kalbėta, kad mūsų gydytojai turėtų uždirbti šiek tiek daugiau. Tuomet galėsime jaunimui pasakyti, kad psichiatrija mūsų įstaigoje yra prioritetinė sritis“, - sako klinikos vadovas. L.Kačinskas nepraranda vilties, kad ateityje visi padaliniai bus sukelti į Aleksotą, Dariaus ir Girėno gatvėje esančias patalpas.
„Ploto užtenka pastatyti naują korpusą. Mūsų svajonė (tikiuosi, kad ne rožinė) – jog Lietuvoje turėtume pirmą europinio lygio psichiatrijos ligoninę, nes žmogaus teisių aktyvistai ir taip mus kala prie kryžiaus už Žiegždrius, kur sąlygos, kaip sakiau, iš tikrųjų nėra geros, o palatos – per didelės. Net administracinės sąnaudos važinėjant iš vieno sektoriaus į kitą labai didelės. Tad būtų sutaupyta nemažai lėšų, be to, pagerėtų sąlygos besigydantiems asmenims“, - apie planus užsiminė L.Kačinskas.
 

Skaičius


– tiek tūkst. pacientų kasmet gydoma Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje.

 
Krizei įveikti – dešimt dienų
Dariaus ir Girėno gatvėje esantis Aleksoto sektorius aptarnauja daugiausia Kauno miesto gyventojus. Be tradicinių šiuolaikiškų skyrių, veikia ir aukščiausius standartus atitinkantys Dienos stacionaras bei Krizių intervencijos centras. Pastarasis įkurtas prieš penkerius metus. Kaip pasakoja medikai, čia gali kreiptis visi pilnamečiai Kauno miesto ir regiono gyventojai, patekę į krizinę situaciją.
„Srautai dideli: per savaitę paguldoma dešimt pacientų, kas mėnesį - apie keturiasdešimt naujų. Krizei įveikti yra skiriama dešimt dienų, paskui jie gali mėnesį vaikščioti į Dienos stacionarą. Be medikamentinio gydymo, pacientas stiprėja dalyvaudamas įvairiose užimtumo veiklose, kurias jam paskiria specialistas“, - pasakojo Krizių intervencijos centro poste sutikta Akvilina Repečkaitė.
Tai – vienintelis centras Psichiatrijos klinikoje, suteikiantis pacientams galimybę pasinaudoti ir stacionaro, ir dienos stacionaro paslaugomis.
 

„Darbas – atsakingas, sudėtingas. Po studijų baigimo iš pradžių įsidarbinau kaip psichikos sveikatos slaugytoja, nuo 2014-ųjų esu šio centro administratorė. Niekada negalvojau, kad dirbsiu psichiatrijos srityje. Centre dirba itin patyrusi komanda: ir psichoterapeutas, ir psichologas, ir dailės terapeutė, ir ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai. Pamačius, jog pacientui galime padėti, apima neapsakomas jausmas“, - sako Krizių intervencijos centro vyresnioji slaugytoja-administratorė Kristina Stiklickienė.

 
Klinikoje taip pat veikia skyriai, kurių tikslas – ūmių psichikos sutrikimų, mišrios psichopatologijos valdymas, gydymas ir prevencija. Yra ir Dienos stacionaras, skirtas pacientams, dėl klinikinių ar socialinių ypatumų negalintiems gydytis stacionare arba po stacionarinės pagalbos turintiems problemų integruojantis į visavertį gyvenimą. Klinikos veiklą papildo šiuo metu vienas moderniausių Lietuvoje Depresijų gydymo skyrius, veikia specializuotas Ūmios gerontopsichiatrijos skyrius, tikslingai įgyvendinantis Sveikatos apsaugos ministerijos strateginius tikslus, susijusius su senėjančios visuomenės gyvenimo kokybės gerinimu.
Palyginęs, kaip buvo prieš trisdešimt metų, kai pradėjo karjerą, ir kaip yra dabar, klinikos vadovas L.Kačinskas sako, kad teigiamų poslinkių link nueitas išties ilgas ir sunkus kelias.
„Anksčiau prisipažinti, kad vaikštai pas psichiatrą arba psichoterapeutą, būdavo gėdinga. Žmonės tai slėpė. Visą laiką klausiu: kodėl koja jums yra geresnis organas negu smegenys? Juk pas traumatologą einate, pas kardiologą – juo labiau. O pas psichiatrą... bijote. Juk psichiatrija apima daug svarbių žmogaus gyvenimo sričių – jausmus, emocijas, mąstyseną, požiūrį, ir vis tiek mūsų bijoma. Turi kone kiekvieną nuraminti. Visgi situacija tikrai geresnė negu anksčiau“, - įvertina laikinasis klinikos vadovas.
 


Dailės terapijos privalumai
Siekiant, kad sunkiai sergantys pacientai, kuo greičiau sugrįžtų į visavertį gyvenimą ir kiek galima ilgiau išliktų aktyvūs visuomenės nariai, taikomi modernūs gydymo būdai bei metodai. Vienas tokių – dailės terapija. Užsiėmimus veda dailės terapeuto specialybę įgijusi Aušra Sebeikaitė, anksčiau dirbusi ergoterapeute.
„Psichiatrija dabar visiškai kitokia. Žmogus kalbėdamas gali daug ko nepasakyti, o piešdamas niekur nuo savęs nepabėgsi. Susikvietėme gydytojus ir išaiškinome, jog tai yra dar viena užimtumo terapijos sritis, kad nebūtų pacientams skeptiškai sakoma: eikite pas Aušrą papiešti.
 
Marių sektoriaus psichosocialinėje reabilitacijoje turime judesio (šokio) terapiją. Žinoma, ilgamečiai, itin sunkios būklės pacientai tebegydomi standartiniais metodais – vaistais, tik naujesnės kartos ir ženkliai efektyvesniais“, - sako L.Kačinskas.
Kad dailės terapijos nauda akivaizdi, A.Sebeikaitė įsitikino per pirmuosius užsiėmimus.
„Dirbau su mergina, kuri būdama septyniolikos metų patyrė prievartą. Per dailės terapiją atsiskleidė, kad prievartos ištakos buvo dar anksčiau – šeimoje“, - pavyzdį pateikė dailės terapeutė.
Pasak jos, geriausia, kai psichoterapinė grupė sudaryta iki šešių pacientų: tuomet galima kokybiškai dirbti ir vieni kitiems gali padėti, o ne trukdyti. Bet esant poreikiui, vedami ir individualūs užsiėmimai.
„Norėdama padėti vienai nuolatinei pacientei šiaip ne taip ją prikalbinau ateiti individualiai padirbėti su teptuku. Bet ji supanikavo ir neišdrįso užeiti į kabinetą. Matyt, pasąmonė jaučia, jog tuoj kas nors itin svarbaus ir skausmingo ims ir prasiverš“, - sako dailės terapeutė A.Sebeikaitė, patikindama, kad pradėjusi dirbti čia, kur yra jos pirma ir vienintelė darbovietė, neturėjo išankstinių baimių ir juolab nesivadovavo visuomenėje įsigalėjusiais stereotipais apie psichiatrijos ligonines bei jose gydomus pacientus.
 



Įsišaknijusios stigmos
Regis, nė viena medicinos sritis nėra taip stipriai apipinta mitų ir stereotipų kaip psichiatrija. Iš jų siekiama išsivaduoti, pavyzdžiui, Marių sektoriaus II Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje organizuojamos Atvirų durų dienos yra skirtos visiems, kurie nori iš arčiau susipažinti su šiuolaikine psichiatrija bei jos galimybėmis.
Kaip sako klinikos vadovas L.Kačinskas, Žiegždriai, kuriuose įsikūręs Marių sektorius, kelia ne ką mažesnę baimę nei psichiatrija. „Oi ne, tik jau ne į Žiegždrius!“, „Ką, jau visai mane nurašot, kad siunčiate į Žiegždrius?“ – išgirsta iš pacientų Psichiatrijos klinikos gydytojai.
„Nuo senų laikų Žiegždriai vis dar kelia prastas asociacijas. Kuomet pacientą siunčiame psichosocialinės reabilitacijos į Marių sektorių, užsimename: jūs būsite it tikrame kurorte, miško apsuptyje, prie marių. Bet kai sužino, kad ta vieta yra Žiegždriuose, užsispiria: „Ne, nevažiuosiu“. Įrodinėti, kad viskas yra radikaliai pasikeitę, dažnai beviltiška. Jei gydytojui pavyksta pacientą įkalbėti, užtenka jam čia atvažiuoti ir požiūris kardinaliai pasikeičia: nesuprantu, ko aš ginčijausi, čia taip gražu ir gera. Manau, kad mes iš stigmų neišlipsime tol, kol neturėsime naujos gražios ligoninės, atitinkančios aukščiausius europinius standartus“, - kalbėjo L.Kačinskas.
 
Pavasarį atnaujintame RKL Marių sektoriaus II Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje dirba 19 darbuotojų, yra 12 kabinetų, kuriuose vyksta terapiniai užsiėmimai nuo ergoterapijos iki relaksacijos.
Kaip pasakojo specialistai, sielos problemų turinčius žmones į gyvenimą padeda sugrąžinti įvairi veikla ir, žinoma, bendravimas.
Mezgimas, vėlimas iš vilnos, karpymas, aplikavimas, lipdymas, tapymas, dekupažas sužadina kūrybines galias, skatina motyvaciją kabintis į gyvenimą.

Ne mažiau svarbu muzika, judesys, šokis, sportas, aktyvūs fiziniai pratimai.
Pacientai čia atkanka iš RKL Psichiatrijos klinikos ir LSMU Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos. Pasak specialistų, pacientas kartu su atvejo vadybininku sudėlioja reabilitacijos planą, numato, kokių veiklų tam reikia. Pastarųjų iš tiesų daug, paslaugų pakete – 50 valandų.
„Turime tai, kas psichiatrijoje svarbiausia, – itin stiprią psichologų, psichoterapeutų bei kitų specialistų komandą. Medikamentai be stiprių, patyrusių psichoterapijos ir psichologijos specialistų - bejėgiai. Dabar turime naujų iniciatyvų ilginti pacientams remisijas bei mažinti jų gulėjimo stacionare laiką, ypač kalbant apie Krizių intervencijos ir Depresijos gydymo skyrių pacientus. Darbą pradeda nauja komanda, kuri dar atidžiau stebės ligonius, juos kviesis, organizuos užimtumus, ves papildomai paskaitas. Kai žmogus nustoja vartoti vaistus, svarbu kuo daugiau su juo bendrauti, užsiimti, kalbėti. Per ilgus darbo metus, te neįsižeidžia kiti kolegos, pastebiu, kad psichiatrai savo pacientus myli labiausiai. Gydymas meile yra vienas pagrindinių dalykų. Aišku, viską reikia daryti su meile, bet šioje srityje ypač“, - akcentuoja L.Kačinskas.
 
Nors asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, daugėja, keičiasi šių sutrikimų pobūdis: daugėja žmonių, vartojančių alkoholį, bei sutrikimų, susijusių su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu.
Paklaustas, kodėl pastaruoju metu auga sergančiųjų psichikos ligomis skaičius, L.Kačinskas svarsto, kad žmonės galbūt nesijaučia pakankamai saugūs tiek emociškai, tiek finansiškai.
„Kai paklausia, koks nacionalinis lietuvių valgis yra mėgstamiausias, norisi atsakyti: „valgyti“ vienas kitą. Tad kai nustosime vienas kitą graužti, pas tokius specialistus kaip mes, ko gero, reikės lankytis kur kas rečiau. Kiekvienas mūsų pagalvokime, kaip kartais elgiamės su kitais, ypač artimiausiais, brangiausiais žmonėmis“, - pataria klinikos vadovas.


Interviu su RKL generaline direktore doc. dr. Diana Žaliaduonyte:
 
- Praėjo šimtas dienų, kai tapome Respublikinės Kauno ligoninės generaline direktore. Ar jau turite kuo pasidžiaugti: įvardinkite svarbiausius darbus, kuriuos pavyko įgyvendinti arba pradėti, o galbūt išsikėlėte naujų uždavinių ar tikslų?
- Darbus pradėjau nuo finansinio audito ir veiklos analizės, kuriuos duomenis netrukus turėsime. Turiu pasidžiaugti, kad ligoninė yra atsakingai vykdanti nustatytus SAM rodiklius, su gana sutvarkyta infrastruktūra. Susipažinau su nemažai kompetentingų specialistų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų. Aišku, yra ir nemažai spręstinų dalykų – labai išbarstyta ligoninės infrastruktūra, įstaiga funkcionuoja net septyniuose skirtinguose pastatuose, keli pastatai tušti, nenaudojami. Kai kurios medicininės ir nemedicininės sritys reikalauja veiklos optimizavimo. Dar aiškinamės, kurios sritys funkcionuoja neefektyviai ir kodėl. Svarbus klausimas dėl investicijų pritraukimo – reikalinga Priėmimo skyriaus plėtra ir adaptavimas pagal šiuolaikinius standartus. Vienas svarbiausių darbų yra psichiatrijos perkėlimas iš Marių sektoriaus į Aleksoto sektorių, darbas vienoje vietoje leistų optimizuoti ir su pastatais, ir su žmogiškaisiais ištekliais susijusias problemas. Klausimas – dėl finansavimo. Ligoninė nebus pajėgi tai padaryti iš savo lėšų.
Žinoma, nuolat reikalingas tiek diagnostinės aparatūros atnaujinimas, tiek pastatų, patalpų rekonstrukcija.
 
- Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu, ar turite strategiją, kaip prisivilioti jaunų medikų, o ateityje - pasirūpinti patyrusių gydytojų pamaina?
- Taip, ligoninėje trūksta kardiologų, neurologų, ypač – psichiatrų. Manau, svarbu glaudus bendradarbiavimas su LSMU ir Kauno klinikomis, kur ruošiami jaunieji psichiatrai. Mes savo ruožtu turėtume pasiūlyti gerą darbo atmosferą, optimalų abiem pusėms atlyginimą bei tobulėjimo, stažuočių, karjeros galimybes.
 
- Atsižvelgiant į pastarųjų dienų aktualijas, supurčiusias medikų bendruomenę, ar skiriate dėmesio psichologinei darbuotojų savijautai ir gerai atmosferai darbe?
- Jei ligoninėje yra situacijų, kad egzistuoja toks dalykas kaip mobingas, labai norėčiau tai išgirsti tiesiogiai iš ligoninės darbuotojų (prašau skambinti telefonu ar parašyti man tiesiogiai diana.zaliaduonyte@kaunoligonine.lt) ir galiu užtikrinti, kad tai nebus toleruojama. Kad gydytojai dirba daug ir sunkiai, kad ant jų pečių gula didelė atsakomybė – puikiai suprantu, pati daugiau nei dešimt metų dirbau gydomąjį darbą (gydytoja kardiologė – red.). Tikrai kviečiu nelikti vieniems su problemomis – jas darbuotojai turi išsakyti vadovams. Jei reikalinga psichologo, psichiatro konsultacija, mūsų ligoninės Psichiatrijos klinika pasiruošusi padėti – ligoninės intranete yra nurodyta, kur ir kaip darbuotojai gali kreiptis pagalbos.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica