Kurtumui priežasčių daug

Tai, jog daugėja klausos problemų turinčių žmonių, patvirtina ir Respublikinės Šiaulių ligoninės otorinolaringologai, kasdien gydantys žmones, varginamus ausų ligų. Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas Audrius Blauzdžiūnas sako, jog yra dvi pagrindinės klausos sutrikimų priežastys: įgimtos ir įgytos.
 
Įgimtą kurtumą gali sukelti vaisiaus raidos sutrikimai. Jiems įtakos gali turėti moters nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos (raudonukė, toksoplazmozė), taip pat ir vaistai, vartoti laukiantis kūdikio. Pasitaiko, kai vaiko klausą pažeidžia hipoksinė gimdymo trauma, genetiniai sutrikimai (Dauno sindromas) ar paveldimos ligos, kurių gydytojai gali išvardinti nemažai. Daugėja neišnešiotų naujagimių, kuriems taip pat neretai diagnozuojami klausos sutrikimai.
 
Otorinolaringologo A.Blauzdžiūno teigimu, įgytomis klausos sutrikimo priežastimis dažniausiai esti negydomos arba blogai gydomos ūmios infekcijos, besikomplikuojančios ausų uždegimais. Pavojingos klausai yra infekcinės ligos: meningitas, parotinas, gripas, encefalitas. Klausos pažeidimai gali atsirasti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, galvos smegenų ligomis.
 
Kenkia klausai ir žalingas aplinkos poveikis, ypač triukšmas. Ūminės akustinės traumos diagnozuojamos, kai dėl didelio triukšmo pažeidžiamas ausies būgnelis ar klausos nervas. Lėtinis triukšmo poveikis klausai nustatomas, žmogui nuolat patiriant triukšmą, kuris ir nualina klausą.
„Rekomenduojame nedelsti, vos pajutus pirmuosius klausos sutrikimo požymius, kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, prireikus, skirs ausų ligų specialisto konsultaciją“, - pataria A.Blauzdžiūnas.  
 
Klausos sutrikimų daugėja
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus specialistus dėl pablogėjusios klausos dažniau kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai. Pasak gydytojos otorinolaringologės dr. A.Kuzminienės, daugėja pacientų, kuriems klausa pakitusi ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl lėtinių ligų, triukšmo poveikio bei kitų priežasčių.
 
„Per mėnesį konsultuoju apie šimtą pacientų, turinčių klausos sutrikimą“, - sako gydytoja ir pastebi, kad besiskundžiančiųjų amžius jaunėja. Remiantis duomenimis, kuriuos pateikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o taip pat mokslinės studijos, neprigirdinčiųjų amžius sparčiai jaunėja, atitinkamai daugėja ir žmonių, turinčių lėtinį klausos sutrikimą.
Priežasčių tam yra labai daug. Manoma, kad šios ligos „jaunėjimą“ lemia ir tai, jog sėkmingai išgyvena daug neišnešiotų naujagimių, daugiau vaikų, susirgusių meningitu bei kitomis pavojingomis klausai ligomis, pasveiksta. Deja, komplikacijų lieka.
 
Nustato ir ką girdi, ir kaip girdi

Įprastai žmogus dėl klausos problemų kreipiasi į šeimos gydytoją. Turėdamas šeimos gydytojo siuntimą, kreipiasi į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos registratūrą ir registruojasi konsultacijos pas otorinolaringologą. Specialistas pacientui atlieka detalų klausos tyrimą. Pasak surdologės dr. Alinos Kuzminienės, pirmiausia įvertinamos priežastys, pažeidusios klausą. Jai tirti atliekami diagnostiniai tyrimai: otoskopija, timpanometrija, akustinė refleksometrija, toninė audiometrija, o nuo Naujųjų metų bus atliekamas ir naujas tyrimas – kalbinė audiometrija.
 
Dr. A.Kuzminienė sako, jog iki šiol atliekamu klausos tyrimu audiometrija nustato klausos slenkstį, t. y. ribą, nuo kada žmogus pradeda girdėti bet kokį garsą. Po Naujųjų metų bus atliekamas papildomas efektyvus kalbinės audiometrijos tyrimas, kuriam atlikti ligoninė įsigijo naują modernią įrangą.   
 
Kalbinė audiometrija padės nustatyti ne tik tai, ką žmogus girdi, bet ir kaip jis girdi, įvertins išgirsto garso kokybę. Naujasis tyrimas suteiks galimybę gauti išsamesnę informaciją apie žmogaus klausos sutrikimą, tad gydytojas galės daug tiksliau parinkti klausos aparatą, o vėliau, stebėdamas pacientą, tiksliau įvertins klausos reabilitacijos efektyvumą. Pacientui, atvykusiam su klausos aparatu, bus galima nustatyti, kaip žmogus supranta kalbą, girdi atskiras frazes ar sakinius.
 
Gydytoja sako, jog šis tyrimas tikrai reikalingas. Juolab kad nuo Naujųjų metų jį taikyti nurodoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir jis tampa būtinas, skiriant klausos aparatą.
„Anksčiau žmonės šį tyrimą atlikti vykdavo į Kauno klinikas. Nuo šiol to neprireiks“, - teigia surdologijos specialistė, išgyvenusi ne vieną džiaugsmo akimirką, kurią patiria pacientai, pirmą kartą užsidėję klausos aparatą.
„Man didžiausią motyvaciją suteikia, kai uždedamas klausos aparatas mažam, šešių aštuonių mėnesių vaikui. Kai matau vaikelio reakciją į pirmą kartą išgirstą garsą, mamos džiaugsmo ašaras, suprantu, jog stengtis verta“, – sako dr. A.Kuzminienė.

---

 
Svarbu pacientams
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė:

- Nuo sausio pirmosios keičiasi tvarka ir klausos aparatai, kaip ir kitos ortopedinės priemonės, kompensuojamos valstybės PSDF lėšomis, bus išduodamos specializuotose klausos aparatais prekiaujančiose įmonėse.
 
Nuo sausio 1-osios gydytojas, atlikęs reikiamus klausos tyrimus, išrašys pacientui siuntimą ir šis su juo kreipsis į klausos aparatais prekiaujančią bei juos remontuojančią įmonę, su kuria Valstybinė ligonių kasa bus pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. Gydytojai žinos šias specializuotas įmones ir informuos pacientą.
 
Įmonėje pacientas galės nemokamai pasiimti klausos aparatą, jei jis yra bazinės kainos. Jei žmogus pageidauja kitokio aparato, norės rinktis iš kelių gamintojų ir modelių, ir išsirinks aparatą su modernesniais priedais, geresnėmis techninėmis charakteristikomis, jis galės sumokėti kainų skirtumą.
 
Klausos aparatai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis, tad jeigu žmogus pirks brangesnį aparatą, bus taikomas tik 5 proc. PVM tarifas, o ne 21 proc. kaip yra dabar.
Nuo šiol žmogus nebegalės pats nusipirkti klausos aparato ir vėliau kreiptis į gydytoją ir į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos.
 
valstybės kompensuojamą klausos aparatą galės gauti tik žmogus, draustas privalomuoju sveikatos draudimu bei turintis gydytojo otorinolaringologo klausos įvertinimą bei siuntimą. Nuo šiol tik gydytojas sprendžia, kokia yra klausa ir kokio aparato reikia.
Pagal naująją tvarką daugėja dėmesio sutrikusios klausos asmenų poreikiams. Pakartotinį aparatą suaugęs asmuo gali gauti praėjus penkeriems metams. Vaikams iki septynerių metų – po trejų metų. Nuo 7– iki 24 erių metų, jeigu asmuo studijuoja, gauna du kompensuojamuosius klausos aparatus.
 
Įstaigos, kurios prekiauja ir remontuoja klausos aparatus, įrenginiui teikia dvejų metams garantiją. Penkerius metus bus taikomas nemokamas remontas toje įmonėje, kurioje pirko. Jei per tą laiką klausa pablogės, žmogus vėl gali kreiptis į gydytoją otorinolaringologą, kuris įvertins situaciją ir nuspręs, ar reiktų keisti aparatą.
Iki šiol pacientai laukdavo klausos aparatų eilėse. Kai kurie pacientai yra laukę net dvejus metus. Dabar iškart bus taikoma kompensacija už aparatą juos pardavinėjančiose specializuotoje įstaigoje.