Psichiatrijos ligoninę užpuolė... „skraidančios lėkštės“

Ana Daukševič
2015-03-09
„Siekiame būti inovacijų lyderiai psichiatrijoje, todėl nuolatos stengiamės diegti modernias technologijas“, - sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Tiesa, čia pat medikas pripažįsta, jog psichiatrija nėra ta sritis, kurią inovacijos pasiekia dažnai. Todėl kartais tenka jas „išrasti“ patiems. Štai neseniai kartu su lietuvių inžinieriais ir programuotojais jie sukūrė vaistų išdavimo ir suvartojimo kontrolės įrenginį, kurį juokaudami vadina tiesiog „skraidančiomis lėkštėmis“.
Psichiatrijos ligoninę užpuolė... „skraidančios lėkštės“
„Visai savaitei sudedame reikalingas vaistų dozesį šį specialų įrenginį. Visi jie sudėti pagal tai, kokiu paros metu reikia išgerti. Pacientas nebeturi pats nieko daryti, nebėra grėsmės susipainioti“, - tikina Dienos stacionaro skyriaus vyr. slaugytoja Anžela Jaroš.

Apie ką mes?

Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus (nuotr.), „skraidančių lėkščių“ mintis kilo paprastai. Esą ne tik psichiatrijoje, bet ir daugelyje medicinos sričių žmonės labai netvarkingai vartoja vaistus ir taip tik dar labiau sau kenkia. Jei pacientas vieną dieną pasijaučia geriau, atsisako medikamentų. O pasijutęs blogiau suvartoja dvigubą dozę. Taip vartodamas vaistus žmogus nepajaučia pagerėjimo, gydymas gali neduoti norimų rezultatų.
„Psichiatrijoje ši problema dar aštresnė. Mūsų pacientai yra specifiniai ir labai dažnai netinkamai vartojant medikamentus jų būklė pablogėja. Be to, neretai atvykę į ligoninę jie atveža pilną maišą įvairiausių vaistų, sukauptų per daug metų. Tai reiškia, kad atsiranda ir ekonominės problemos. Europos Parlamente prieš keletą metų pristatytas tyrimas rodo, kad maždaug ketvirtadalis visų nuperkamų vaistų vėliau išmetami. Dėl to patiriami didžiuliai nuostoliai. Todėl mums kilo idėja ieškoti būdų, kaip šią problemą spręsti. Domėjomės, kokie yra kitų šalių patirtis. Tačiau jokių techninių sprendimo neradome. Vienintelis dalykas, kurį aptikome, JAV gaminami „primintuvai“ – diskas, į kurį sudėti medikamentai. Jis ne tik primena apie vaistų gėrimo laiką, bet ir „atsuka“ reikalingą dozę. Toks įrenginys skirtas daugiau buitiniam vartojimui. Mes gi kėlėme klausimą – o kokia nauda gydytojui? Juk jis vis tiek nežino, ar medikamentai vartojami. Nusprendėme, kad informacija turi būti perduota medikui“, - pasakoja M.Marcinkevičius.
Į pagalbą gydymo įstaigai atėjo lietuvių inžinieriai ir programuotojai. „Sukūrėme sistemą taip, kad gydytojas matytų, ar pacientas išgėrė medikamentus. Dar daugiau – gydytojo kompiuteryje matome, ar vaistai vartojami laiku, ar nėra pavėluojama. Neatmetame galimybės, jog ateityje atsiras tobulesnė vaistų vartojimo stebėsenos sistema, tačiau šiandien jos nėra“, - teigiadirektorius. Tiesa, čia pat pripažįsta, jog sukurti ją nebuvo paprasta. „Pirmiausia dėl to, jog teko paieškoti partnerių, kurie pagamintų tokį įrenginį. Be to, nesame tokia įmonė, kuri galėtų mesti didžiulius finansus kiekvienai sugalvotai inovacijai. Turime pasverti galimybes ir naudą“, - paaiškina M.Marcinkevičius.

 
Nėra galimybės piktnaudžiauti
Universitetinio Dienos stacionaro skyriaus vyr. slaugytoja Anžela Jaroš tikina, jog vaistų išdavimo ir suvartojimo kontrolės įrenginys supaprastino medikamentų išdavimą pacientams. „Visai savaitei sudedame reikalingas vaistų dozes  į šį specialų įrenginį. Visi jie sudėti pagal tai, kokiu paros metu reikia išgerti. Pacientas nebeturi pats nieko daryti, nebėra grėsmės susipainioti. Nustatome medikamentų vartojimo laiką, uždarome aparatą ir duodame žmogui. Pacientai savarankiškai jo neatsidarys, todėl esame tikri, kad neišgers daugiau vaistų, nei tą valandą jam reikia. Kuomet žmogus pasiima vaistą, į gydytojo kompiuterį ateina signalas. Taip medikas stebi, ar vaistai vartojami taisyklingai“, - technologijos veikimą nupasakoja A.Jaroš.
Antrina slaugytojai ir Universitetinio Dienos stacionaro skyriaus vedėja Jolita Sysojevienė: „Maždaug 70 procentų pacientų vaistus vartoja netaisyklingai. O mes gydome lėtines ligas, kuriomis sergant medikamentus gerti reikia ilgą laiką, kelis kartus per dieną. Pastebiu, jog ypač jauni žmonės nemėgsta vartoti vaistų reguliariai. Jei vyresni žmonės kartais pamiršta tai padaryti, jaunam žmogui sunku pripažinti, jog vaistus vartoti teks kone visą gyvenimą. „Skraidančios lėkštės“ pasiteisino, nes į jas pacientai visai kitaip reaguoja. Nereikia nuolatos mąstyti apie teisingą medikamentų gėrimą. Jei įrenginys skleidžia garsą, reiškia laikas išgerti vaistus. Žmogus pradeda tvarkingai vartoti medikamentus, pagerėja jo sveikata, gydymo procesas - veiksmingesnis. Dirbti su naujomis technologijomis yra ne tik žymiai įdomiau, bet neretai ir paprasčiau. Norime jų daugiau, nes kartu ir pacientus pritraukiame kreiptis būtent į mūsų gydymo įstaigą. Idėjų turime ir daugiau, todėl ir ateityje diegsime modernias technologijas.“
 
Tiria miegą
Šiuo metu naujos technologijos diegiamos ir Universitetiniame antrajame poūmės psichiatrijos skyriuje. Kaip teigia skyriaus specialistai, psichikos ligas neretai lydi įvairiausi miego sutrikimai. Todėl norint gauti išsamesnių žinių apie paciento būklę, svarbu stebėti ir jo miegą.
„Raumenų atsipalaidavimas turi tiesioginę koreliaciją su miego gilumu. Jeigu žmogui sunku užmigti, taikomas vienoks gydymas, o jei dažnai atsibundama – kitoks. Nors pagrindinis mūsų srityje yra klinikinis psichiatrinis paciento įvertinimas, naujosios technologijos žengia ir mums į pagalbą. Papildomi tyrimai leidžia verifikuoti, patikslinti, paciento sveikatos būklę. Sudėtinga stebėti paciento miegą visą naktį.  Be to, tai, ką gali parodyti aparatas, nevisada gali nustatyti vien stebėdamas  Gerai ir tai, jog aparatą galima naudoti įprastoje palatoje. Nereikia jokios papildomos įrangos ar personalo buvimo šalia. Be abejo, tikslesnius duomenis teiktų miego laboratorijos, tačiau jų įrengimas yra labai brangus. Ką jau kalbėti apie visą komandą, kuri turi stebėti pacientą“, - apie technologijų panaudojimo pranašumą pasakoja Universitetinio antro poūmės psichiatrijos skyriaus vedėja Jolanta Bičkienė.
Savo ruožtu skyriuje dirbantis gydytojas Eimantas Matiekus paaiškina, kaip veikia minėta sistema„Speciali juosta, dedama tiesiai ant lovos, po paklode, registruoja žmogaus raumenų atsipalaidavimą, kvėpavimą ir kitus duomenis Taip vertinamas miego gylis. Duomenis siunčiami į išmanųjį aparatą (telefoną, planšetinį kompiuterį ir pan.). Galime pažiūrėti paciento kvėpavimo, širdies susitraukimo dažnius. Matome miego gilumą.  Be abejo, tai tėra pagalbinis metodas, skirtas diagnostikos pagrindimui ar verifikavimui. Taip siekiame objektyvizuoti turimus duomenis. Turime kelis nešiojamuosius miego monitorius. Jų yra įvairių rūšių. Šiuo metu renkamės, kokį tikslingiausia būtų naudoti.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriusM.Marcinkevičius antrina, jog miego tyrimai suteikia galimybę patikrinti, ar teikiamas gydymas yra veiksmingas.
„Psichiatrijoje ieškome būdų, kaip objektyvizuoti informaciją. Kitose srityse atliekami laboratoriniai tyrimai ar naudojami kiti prietaisai. Mes gi tokių galimybių neturime. Objektyvių tyrimų metodų yra labai mažai. Todėl kiekvienas dalykas, kuris padeda bent šiek tiek išmatuoti, tampa labai svarbus vertinant gydymo kokybę. Kodėl pasirinktas miegas? Nes sergant psichikos liga jis beveik visada sutrinka. Nors tai ne specifinis požymis, tačiau beveik visada lydi ligą. Todėl per šį netiesioginį požymį galime stebėti, ar gydymas yra veiksmingas. Be to, žmonės, vertindami savo miegą, dažnai būna subjektyvūs. Neretai jiems atrodo, jog miegas prastesnis, nei yra iš tikrųjų. Mūsų turimas aparatas parodo, kiek kartų žmogus prabudo, ar giliai miegojo, per kiek laiko užmigo“, – sako M.Marcinkevičius.

 
Gydymas individualus
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre kiekvienam pacientui stengiamasi suteikti tik jam pritaikytą, individualų gydymo paslaugų paketą. Nenuostabu tad, kad palyginus nedidelėje ligoninėje yra gausu skyrių, gydančių atskirus sutrikimus. „Laikai nebe tie, kad galėtume kiekvienam pacientui taikyti tą patį gydymą. Siekiame jį individualizuoti. Viskas prasideda nuo įstaigos filosofijos. Siekiame turėti kuo platesnį ne tik paslaugų, bet ir technologijų spektrą. Nors esame nedidelė gydymo įstaiga, turime daugiausia įvairių skyrių (Krizių intervencijos, Valgymo sutrikimų, Gerontopsichiatrijos, Psichoterapijos dienos stacionarą ir pan.). Siekiame, kad žmogus atvykęs pas mus gautų tai, kas jam geriausia. Į kiekvieną pacientą žiūrime maksimaliai individualiai. Taip, tai nėra lengva, tačiau veiksminga. Klausiame ir pacientų, ko jie nori. Turime  daugiausia psichiatrijos dienos stacionaro vietų Lietuvoje. Todėl turime stengtis sugalvoti vis ką nors naujo, pritraukti pacientus, pasiūlyti naujus gydymo metodus. Pripažįstame, kad gydymo įstaigų konkurencija tikrai yra, todėl negalime leisti sau stovėti vietoje“, - paaiškina M.Marcinkevičius.
 
Sprendimų ieško kartu
Gydymo įstaigos pažanga priklauso ne vien nuo jos vadovo – įsitikinęs M.Marcinkevičius. Todėl neslepia, jog ne tik jis, bet ir komanda nuolatos ieško naujų idėjų, kaip pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.

„Bendromis jėgomis svarstome, ką galime pasiūlyti žmonėms. Kiekvienas mūsų atneša idėjų. Žinome, jog reikia domėtis naujovėmis, siūlyti jas ir tada stengtis įgyvendinti. Be abejo, ne viską galime įdiegti gydymo įstaigoje, nes kai kurios technologijos yra itin brangios. Tačiau yra ir nebrangių, bet labai efektyvių. Tiesa, taikome tik mokslu pagrįstas. Rinkoje - nemažai aparatūros, skirtos buitiniam vartojimui ir neturinčios mokslinio pagrindimo. Todėl atidžiai įvertiname jas“, - teigialigoninės direktorius.
Ar ligoninės personalas jau turi naujų minčių, ką reikėtų įsigyti? Taip. „Artimiausiu metu planuojame įdiegti transkranijinę magnetinę stimuliaciją depresijai gydyti. Jos metu smegenys veikiamos ne elektros impulsu, o magnetiniu lauku. Tiesa, Lietuvoje jau yra naudojama ši technologija, tačiau tik dviejose gydymo įstaigose. Susipažinome su jos veikimo principu, kvietėme metodiką pristatyti ir lektorių iš Didžiosios Britanijos. Surinkome visą mokslinę medžiagą. Šis gydymo būdas labai pasiteisino Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes yra žymiai priimtinesnis pacientui ir turintis mažiau kontraindikacijų nei elektroimpulsinės terapijostaikymas“, - paaiškina J.Sysojevienė.
 
Vienu žingsniu priekyje
M.Marcinkevičius tikina, jog jo vadovaujama įstaiga visuomet buvo vienu žingsniu priekyje ir beveik visada stengėsi būti novatoriais psichiatrijos srityje. „Jei pažvelgtume į istoriją, mūsų ligoninėje dar tarybiniais laikais pradėjo dirbti pirmasis Lietuvoje psichologas psichiatrijos ligoninėje, vėliau atsidarė vienas pirmųjų visoje buvusioje Sovietų sąjungoje psichoterapijos skyrių. Pastaruosius penkiolika metų taip pat stengiamės būti vieni lyderių tiek diegdami naujas tarnybas, tiek gydymo metodus. Pirmieji teikėme krizių intervencijų paslaugas. Tik vėliau tokie centrai, pasitelkiant mūsų patirtį, atidaryti kitose gydymo įstaigose. Valgymų sutrikimų centras taip pat išlieka vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir visame aplinkiniame regione. Tokio nėra nei rytų Europoje, net Lenkijoje. Iš tiesų stengiamės visuomet diegti inovacijas. Šiuo metu aktyviai dirbame kurdami  mobilią krizių komandą“, - laimėjimus vardina vyriausiasis gydytojas.
„Mūsų pacientai nori kokybiško ir modernaus gydymo. Todėl renkasi tą ligoninę, kurioje jiems teikiamos geriausios paslaugos. Dabar galime pasiūlyti tikrai daug procedūrų. Turime audiovizualinės relaksacijos kambarius, vibracinius krėslus, šviesos terapiją, psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Diegiame ir pacientų stebėjimo, tyrimo, gydymo kokybės gerinimo praktines inovacijas. Aišku, psichiatrija yra sritis, kurioje techninių inovacijų sugalvoti nėra lengva, tačiau būtina“, - antrina įstaigos vadovui ir J.Sysojevienė.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre naudojama moderni technologija tirti žmogaus miego sutrikimus. Speciali juostele uždėta ant lovos fiksuoja miego gilį, raumenų atsipalaidavimą ir gautus duomenis iš karto persiunčia į įšmanųjį įrenginį.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...
    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

    Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica