Naujosios Vilnios poliklinika keičiasi į modernų šeimos medicinos centrą

Evelina Machova
2018-03-26
Prieš pusmetį Naujosios Vilnios poliklinikai vadovauti pradėjęs Ernestas Petrulis sako turįs aiškią poliklinikos viziją – be siuntimų į kitas gydymo įstaigas 80 procentų poliklinikos pacientų pagalbą turi gauti čia, diagnozę sužinoti per tris dienas. Be to, pirminės sveikatos priežiūros įstaiga planuoja tapti viena palankiausių ne tik pacientams, bet ir joje dirbantiems medikams.
Naujosios Vilnios poliklinika keičiasi į modernų šeimos medicinos centrą
Prieš daugiau nei tris savaites Naujosios Vilnios poliklinikoje duris atvėrė ir rekonstruotas Šeimos medicinos centras.

Pacientai grįžta
Prieš pusmetį Naujosios Vilnios poliklinikai vadovauti pradėjęs Ernestas Petrulis sako turįs aiškią įstaigos viziją. Jai įgyvendinti prieš daugiau nei tris savaites duris atvėrė ir rekonstruotas Šeimos medicinos centras. Pasak vadovo, toks žingsnis žengtas dėl kelių priežasčių. Viena jų – Vilniaus miesto savivaldybės planai gerinti šeimos medicinos paslaugų prieinamumą.
 

„Sutinku, kad pavadinimas skamba kaip didelės įstaigos, nors čia kol kas tėra tik šeši šeimos gydytojų kabinetai, tačiau jei jo nebūtume įkūrę, būtume bankrutavę.
Pastaruosius metus prisirašiusių pacientų skaičius mažėjo ir tik prieš kelis mėnesius pavyko jį stabilizuoti. Šiandien matome, jog pastangos nebuvo bergždžios – pacientai grįžta. Tiesa, didžiausias iššūkis – Vilniaus mieste rasti šeimos gydytojų. Kasmet universitetai paruošia jų po dvidešimt. Poliklinikai vadovauti pradėjau liepos mėnesį, kuomet absolventai jau išgraibstyti, todėl gydytojų paieška nebuvo lengva. Bet pavyko – per pusmetį priėmėme šešis jaunus šeimos gydytojus“, – sako Naujosios Vilnios poliklinikos vadovas Ernestas Petrulis.

 
Naujosios Vilnios poliklinikoje anksčiau buvo prisirašę 24 tūkst. pacientų. Tačiau per pastaruosius metus jų skaičius sumažėjo iki 22 tūkst.
„Kaip matome iš statistinių duomenų, per pastaruosius dvejus metus kas savaitę poliklinika prarasdavo apie dvidešimt pacientų. Nesunku suskaičiuoti, kad per mėnesį netekdavome beveik šimto, o per metus – pusantro tūkstančio. Poliklinikai tai – didžiulė netektis: juk trečdalį lėšų uždirbame būtent iš prisirašiusių pacientų – kuo jų mažiau, tuo ir finansavimas mažesnis“, – teigia E.Petrulis, pridurdamas, jog vienas pagrindinių darbo poliklinikoje uždavinių buvo sustabdyti pacientų praradimą.
 
Gera vadyba – pusė darbo
Pasiteiravus, ar pavyko išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė tokį pacientų skaičiaus kritimą, vadovas įvardija, jog viena jų buvo šeimos gydytojų trūkumas.
„„Ant popieriaus“ kaip ir yra gydytojų, tačiau trys iš jų – vaiko auginimo atostogose, viena gydytoja – neįgali, o bendras šeimos gydytojų amžiaus vidurkis – 62 metai. Realiai dirbo tik dvi šeimos gydytojos ir 8 vidaus ligų gydytojai, kai poreikis iš viso buvo 15 šeimos gydytojų. Taigi, nieko keisto, jog laukimo eilė pas šeimos gydytoją buvo mėnuo. Specialisto konsultaciją, kas skamba gal ir neįtikėtinai, buvo galima gauti greičiau“, – sako E.Petrulis.
Dabar poliklinikoje dirba 8 šeimos gydytojai ir 5 vidaus ligų gydytojai, laukimo eilė sutrumpėjo iki dešimties dienų, o vidutinis šeimos gydytojų amžius – 45 metai. Pas gydytojus pediatrus mažieji pacientai patenka tą pačią dieną.


 Šiek tiek daugiau nei mėnesį poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja Ieva Juškytė kolegų vadinama atradimu. Su tuo nesiginčija ir pirmą kartą pas gydytoją apsilankęs Valerijus. Pasak paciento, eilės poliklinikoje nėra didelės: pas šeimos gydytoją jis pateko per penkias dienas. Tai – dvigubai greičiau nei kitoje miesto poliklinikoje, kurioje vyras buvo prisirašęs. 

Pasiekimai
Per metus apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičius išaugo 38 proc.
Pas gydytojus specialistus – 90 proc.
Jei prieš metus elektroninių receptų buvo išrašoma – 0, dabar Naujosios Vilnios poliklinika yra ketvirtoje vietoje Vilniuje ir elektroninių receptų išrašo 75 proc.
Poliklinikos vadovas pabrėžia, kad, lyginant su kitomis sostinės poliklinikomis, tarp jų pacientų vyrauja vyresnio amžiaus žmonės.
 
„Kitose poliklinikose vyresnių nei 65 metai pacientų procentas yra apie trisdešimt. Pas mus – keturiasdešimt du. Nors atrodo, kad aplink jauni žmonės statosi namus, vis dėlto šalia veikiančios dvi privačios gydymo įstaigos susirenka „lengviausius“ pacientus“, – aiškina E.Petrulis.
Tiesa, per pastarąjį pusmetį poliklinikos medikai intensyviai dirba kviesdami pacientus dalyvauti prevencinėse programose, taip pat iš anksto užsiregistravus pažymos vairuotojo pažymėjimui gauti ar sveikatos patikrinimai dėl darbo atliekami per vieną dieną.
 
Minimalūs, bet efektyvūs pokyčiai
Pasak medikų, anksčiau poliklinikoje šeimos gydytojų kabinetai buvo išsimėtę per kelis aukštus, dabar – visi viename aukšte. Be to, ir gydytojas, ir slaugytoja turi po atskirą kabinetą, kurie yra greta. Vadovas sako tokį kabinetų išdėstymą nusižiūrėjęs dar studijų laikais, kai stažavosi Danijoje. Ten nedidelėse klinikose, kur dirbdavo keturi ar penki šeimos gydytojai, prie kiekvieno kabineto būdavo ir mini procedūriniai.
Pasak E.Petrulio, toks principas leidžia geriau valdyti srautą, mat ir gydytojas, ir slaugytoja vienu metu gali priimti po pacientą.
„Keisdami infrastruktūrą siekėme, kad slaugytojos atliktų daugiau funkcijų. Pacientas visų pirma ateina pas slaugytoją, ji pamatuoja jam kraujo spaudimą, pasveria, pildo visą tyrimų dokumentaciją ir panašiai. Taip sutaupomas gydytojo laikas“, – sako E.Petrulis.

Anot šeimos gydytojo Rimgaudo Vincevičiaus, funkcijų pasidalinimas tarp slaugytojos ir gydytojo labai padeda, kad nebūtų pražiūrėti ir profilaktiniai tyrimai. „Mūsų tikslas – sveikesnis pacientas. Tam jis turi greičiau pas mus patekti, o išeidamas – tiksliai žinoti, kokių papildomų tyrimų jam reikia“, – sako R.Vincevičius.
 
Naujovė
Kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, anketinių apklausų pildymą, temperatūros ar kraujospūdžio matavimą pacientui suteikia slaugytoja. Šeimos gydytojui sudaromos sąlygos daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui su pacientu ir gydymo paskyrimui. Ši naujovė leis geriau ir greičiau teikti paslaugas pacientams.
Pacientų laukimo zona atnaujinta įrengus rekuperacinę ventiliacijos sistemą su kondicionieriais. Nepriklausomai nuo oro sąlygų lauke, laukimo zonoje tai leis palaikyti tinkamą oro temperatūrą bei tiekti šviežią orą. Šeimos gydytojų kabinetai netoli nuo liftų: tai didelis privalumas tiek jaunoms šeimoms, tiek vyresnio amžiaus pacientams, atvykusiems vizito pas šeimos gydytoją.
 
Kita Šeimos medicinos centro medikus džiuginanti naujovė – visos kabinetų durys turi elektromagnetines spynas. Ir slaugytojos, ir gydytojai durų užraktus valdo nuotoliniais pulteliais, o pacientai gali būti ramūs, kad jų apžiūros metu į gydytojo kabinetą niekas tikrai neįsiverš.

Be to, poliklinikos vadovas pasakoja, kad keičiant infrastruktūrą pagalvota, kaip vasaros metu, kai gydytojai ar slaugytojos atostogauja, paslaugas teikti optimaliau.
„Visi kabinetai tarpusavyje sujungti. Taip darėme specialiai, kad vasarą, tarkim, viduriniame kabinete pacientus priima gydytojas, šoniniuose galėtų dirbti slaugytojos. Taip vienas gydytojas pavaduodamas kolegą dirbtų su dviem slaugytojomis arba atvirkščiai, du gydytojai ir viena slaugytoja“, – sako E.Petrulis.
 

„Patikėjau naujojo poliklinikos vadovo vizija. Darbo krūviai kaip ir visose Vilniaus miesto poliklinikose dideli, tačiau jie ne taip jaučiasi, kai dirbame komandoje su slaugytoja. Man lieka tikras gydytojo darbas – apžiūra ir gydymas. Turbūt tai, dirbant šioje poliklinikoje, man labiausiai ir patinka“, – sako šeimos gydytoja Diana Bogušinskaitė.

 
Kaip susidaro eilės?
Pasak slaugytojos Audronės Mužilienės, kol kas sunku pasakyti, ar naujoji sistema pasiteisino. Juk prie naujos tvarkos ne tik personalui reikia priprasti, bet ir pacientams. „Jei klausiate mano nuomonės, manau, kad toks principas tikrai pasiteisins. Su gydytoju dirbame kaip viena komanda. Mini procedūriniame kabinete yra viskas: nuo kraujospūdžio matuoklio iki galimybių atlikti nedideles manipuliacijas, pavyzdžiui, siūlų išėmimą, žaizdų perrišimą, galima net paimti ginekologinius tepinėlius moterims. Gydytojo kabinetai taip pat aprūpinti reikiama mobilia įranga“, – sako A.Mužilienė.
 
Šeimos gydytojas Rimgaudas Vincevičius teigia, kad funkcijų pasidalinimas tarp slaugytojos ir gydytojo labai padeda, siekiant, kad daugiau pacientų atvyktų atlikti profilaktinių tyrimų.
„Mūsų tikslas – sveikesnis pacientas. Tam jis turi greičiau pas mus patekti, o išeidamas tiksliai žinoti, kokių papildomų tyrimų jam reikia. Ar penkiolika minučių pakankamas laiko tarpas? Taip, jei pacientas sveikas, bet jei serga keturiomis rimtomis ligomis, tarkim, diabetu, hipertenzija, bronchų astma ir onkologinė liga, tuomet penkiolikos minučių neužtenka net tyrimų rezultatams įvertinti. Žinoma, tokių pacientų nėra labai daug. Kur kas dažnesnis atvejis, kai kreipiasi šiek tiek per penkiasdešimt metų pacientas, jaučiasi sveikas, bet atlikus profilaktinius tyrimus net nesupranti, kaip jis dar gyvas. Pavyzdys: kreipėsi vyriškis pirmą kartą. Tyrimų rezultatai tokie: cholesterolis – 23, trigliceridai – 95, hemoglobinas – 200, gliukozė – 9. Jis sako, kad viskas gerai, tik nugarą skauda. Natūralu, kad tokiam žmogui penkiolikos minučių neužteks. Be to, privalome sukurti sąlygas, kad jei šiandien žmogui atlikti tyrimai, rytoj jis būtų konsultuojamas“, – sako R.Vincevičius.
 
Į klausimą, kaip susidaro kelių savaičių ar net mėnesių eilės, šeimos gydytojas R.Vincevičius sako, jog yra atvejų, kuomet jos kuriamos dirbtinai, žinoma, pasitelkiant įvairius įsakymus ar įstatymus. „Pavyzdžiui, pacientui skirtas vaistas spaudimui mažinti. Jį išrašyti gali gydytojas kardiologas, o šeimos gydytojas – tęsti tik tris mėnesius. Po jų žmogų vėl reikia siųsti pas kardiologą, bet tik tam, kad būtų galima tęsti paskirtus vaistus. Tai prisideda prie dirbtinio eilių kūrimo, nes tokia tvarka galioja ir pas gydytoją endokrinologą, pulmonologą bei daugelį kitų. Manau, kad dabar šeimos gydytojams yra taikoma per daug biurokratinių apribojimų gydyti“, – sako R.Vincevičius.
 

„Pacientai sako, kad keičiamės į gerąją pusę, aš tam pritariu. Turbūt likusi viena opiausių problemų – srautų valdymas. Tikiuosi, kad nauja sistema padės ir šią problemą išspręsti“, – sako šeimos gydytoja Olga Šapienė. 

  

Siekė geresnių sąlygų
Pirminio lygio paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Kizenevič pasakoja, kad keičiant infrastruktūrą siekta ne tik patogumo pacientams, bet ir geresnių darbo sąlygų personalui.
„Sutikite, kiekvienam maloniau dirbti gražiame kabinete, nei ten, kur nudaužytos sienos. O ir pirmas vaizdas, kurį susidaro pacientas, lemia, ar jis kitą kartą grįš. Todėl labai svarbu ir bendravimas, ir aplinka, kurioje dirbi. Jauniesiems kolegoms stengiamės padėti: formuodami komandą tik pradėjusiam dirbti šeimos gydytojui visuomet skiriame patyrusią slaugytoją ir atvirkščiai. Kuo mažiau įvairiausių nesusipratimų, tuo visiems dirbti lengviau, ir tai mato pacientai“, – sako J.Kizenevič ir priduria, jog jauni gydytojai kolektyvą žavi gebėjimu bendrauti su pacientu bei darbo organizuotumu. Tiesa, jaunimas turi ko pasimokyti ir iš veteranų.
 
„Iš naujų šeimos gydytojų esu turbūt viena pirmųjų pradėjusi dirbti poliklinikoje. Kuo priviliojo? Geografiškai patogi darbo vieta, be to, patikėjau naujojo poliklinikos vadovo vizija. Darbo krūviai kaip ir visose Vilniaus miesto poliklinikose dideli, tačiau jie ne taip jaučiami, kai dirbame komandoje su slaugytoja, kuri atlieka nemažai su apžiūra ar gydymu nesusijusių darbų. Paruošia pacientus tyrimams, man belieka pasakyti, kokių jų reikia.
Slaugytoja viską užsako, jei reikia, palydi pacientus. Man lieka tikras gydytojos darbas – apžiūra ir gydymas. Turbūt tai, dirbant šioje poliklinikoje, man labiausiai ir patinka“, – sako šeimos gydytoja Diana Bogušinskaitė.
 
Kolegų poliklinikos veterane vadinama šeimos gydytoja Olga Šapienė teigia, kad darbo sąlygos per pastarąjį pusmetį tikrai pasikeitė ženkliai.„Pacientai sako, jog keičiamės į gerąją pusę, aš tam pritariu. Turbūt likusi viena opiausių problemų – srautų valdymas. Tikiuosi, kad nauja sistema padės ir šias problemas išspręsti“, – sako O.Šapienė.
Pasak J.Kizenevič, pagrindinį vaidmenį valdant srautus dabar atlieka slaugytojos, nes būtent jos turi sužiūrėti, kas vyksta už durų: juk būna, kad vizito ateina ir iš
anksto neužsirašę pacientai arba kam nors prireikia skubios pagalbos.


Pagalba per 24 valandas

Poliklinikoje įsikūrusiame Psichikos sveikatos centre, kaip sako Jolanta Kizenevič (nuotr.), didelis dėmesys skiriamas vaikams. „Pastebėję pirmuosius raidos sutrikimus ir suteikę pagalbą bendrai dirbdami galime pasiekti gerų rezultatų. Dvi psichologės dirba ir su vaikais, ir su tėvais, nes didele dalimi nuo jų indėlio priklauso rezultatai. Dar vienas gana skaudus reiškinys, kuriam teikiame ypatingą dėmesį, – vaikų suicido atvejai. Kuomet iš netoliese įsikūrusio stacionaro gauname signalą, kad vaikas, bandęs prieš save pakelti ranką, išleidžiamas, registruojame jį skubios psichologo konsultacijos pas mus“, – sako J.Kizenevič, apgailestaujanti, kad tokių vaikų
per mėnesį pasitaiko po vieną atvejį.

 

Svajonė
Anot poliklinikos vadovo, viename iš kabinetų nors rytoj galima būtų pastatyti magnetinio rezonanso aparatą. Tiesa, reikėtų savivaldybės paramos jam įsigyti. Klausiu, ar tam būtų poreikis, juk pastaruoju metu sveikatos politikai akcentuoja, jog brangi įranga turi būti naudojama racionaliai. „Įsivaizduokite, pacientas turi stuburo ar sąnarių problemų. Jos, kaip žinia, dažniau kamuoja vyresnio amžiaus žmones. Ką darome mes, jei reikia magnetinio rezonanso tyrimo? Išrašome pacientui siuntimą į kitą Vilniaus miesto gydymo įstaigą. Apskaičiavome: idant toks pacientas sužinotų diagnozę, jam tenka apsilankyti trijose gydymo įstaigose, kiekvienoje jų užsiregistruoti. Jei turėtume magnetinį rezonansą, viską galėtume atlikti sutaupydami pacientų laiką“, – sako E.Petrulis.
Vadovas priduria, kad, sustiprinus ir echoskopinius tyrimus, 80 proc. visų poliklinikos pacientų negalavimų galima būtų išspręsti vietoje. Jam pritaria Pirminio sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, teigianti, jog siektinas tikslas – kad pacientas diagnozę sužinotų per tris dienas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

      Budinti vaistinė


      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

      Sveika šeima


      Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

      Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

      Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Arbata. Pirma dalis
      Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica