Atnaujintas Skubiosios pagalbos skyrius
 
Rudenį duris atvėrė atnaujintas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius. Iki tol veikęs nebeatitiko besiplečiančios ir modernėjančios ligoninės poreikių. Šiandien medikai džiaugiasi galėsiantys greičiau bei patogiau suteikti skubią pagalbą mažiausiems pacientams.
 
Kaip aiškina ligoninės vyr. gydytojas Virginijus Žalimas, per parą į Klaipėdos vaikų ligoninės Skubios pagalbos skyrių kreipiasi nuo 80 iki 120 pacientų. Dalis jų – itin sunkios būklės. O vasarą, kuomet Klaipėdos miestas tampa atostogų sostine, pagalbos prireikia ir iki 150 mažųjų pacientų iš visos Lietuvos.
 

„Pastaruoju metu stebime didėjantį pacientų srautą, tad mums buvo reikalingos erdvesnės, darbui patogesnės, šiuolaikiškai įrengtos patalpos. Tai suteiks daugiau komforto mažiesiems pacientams bei juos lydintiems artimiesiems. Mūsų prioritetas – pacientas ir jo tėveliai. Jie turi jaustis patogiai, o pagalba turi būti organizuojama greitai ir kokybiškai“, – akcentuoja Klaipėdos vaikų ligoninės vyr. gydytojas Virginijus Žalimas.

 
Tam tikslui paramos petį suteikė įstaigos steigėja – Klaipėdos miesto savivaldybė, minėtai rekonstrukcijai, medicininei įrangai ir baldams įsigyti skyrusi 300 tūkst. eurų.
 
„Atliekant rekonstrukciją daug dėmesio buvo skirta patalpų funkcionalumui, pacientų judėjimo ir laukimo patogumui. Atnaujintame Skubios pagalbos skyriuje visą parą veikia erdvios pacientų laukimo patalpos, gydytojų apžiūros kabinetai, pacientų stebėjimo palatos, modernia įranga aprūpinti diagnostikos ir procedūrų kabinetai, sanitariniai mazgai pritaikyti žmonėms su negalia“, – apie sudarytas sąlygas pasakoja V.Žalimas.
 
Skubiosios pagalbos skyriaus Pacientų priėmimo padalinio vyresnioji slaugytoja Audra Žemaitė pastebi, kad šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kokią svarbą turi specializuoti vaikų sveikatos priežiūros centrai. Mat vaikai turi skirtingus sveikatos poreikius, nei suaugusieji: jie dar tik auga, vystosi, todėl itin svarbi laiku suteikta specializuota pagalba.
 

„Lietuvoje galime didžiuotis Klaipėdos vaikų ligonine, nes tai – vienintelė gydymo įstaiga ne tik Klaipėdos regione, bet ir šalyje, kurioje gydomi tik vaikai. Priėmimo skubiosios pagalbos skyrius skirtas išimtinai vaikų priėmimui ir gydymui. Šioje darbovietėje dirbu šeštus metus, bet ligoninės bei visos bendruomenės veikla ir požiūris į vaikų sveikatą vis dar įkvepia“, – pasakoja Skubiosios pagalbos skyriaus Pacientų priėmimo padalinio vyresnioji slaugytoja Audra Žemaitė.

 
Skubiosios pagalbos skyriuje pagalba vaikams teikiama dvidešimt keturias valandas per parą.
 
„Visada esame pasiruošę reaguoti į kiekvieną sveikatos iššūkį, nesvarbu, koks paros metas. Pas mus dirba specializuota gydytojų komanda: patyrę vaikų ligų gydytojai specialistai, chirurgai, traumatologai, vaikų intensyviosios terapijos gydytojai, otorinolaringologai, oftalmologai, funkcinės diagnostikos specialistai, slaugytojai, paramedikai, registratoriai ir kiti specialistai, kuriems vaiko sveikata yra svarbiausia. Skyriuje vykdomos stebėjimo paslaugos iki 24 val., yra suburta traumos komanda, teikianti pagalbą sunkią traumą patyrusiems pacientams, traumatologų, LOR, chirurgų apžiūros bei manipuliacijų kabinetai. Esame pasiruošę suteikti pagalbą įvairiausiose situacijose: nuo netikėtų sunkių traumų, chirurginių problemų ar karščiavimo iki sudėtingų ligų diagnostikos“, – detalizuoja A.Žemaitė.
 
Kasdienis darbas su vaikais reikalauja ne tik specialių medicininių žinių, bet ir gebėjimo bendrauti, įsiklausyti, prisitaikyti prie mažųjų pacientų bei jų artimųjų poreikių. „Bendraujant su mažaisiais pacientais pasitelkiame ne tik medicininius įgūdžius, bet ir kūrybiškumą, empatiją bei gebėjimus suprasti vaiko pasaulį. Pažaidžiame, padainuojame ir pasaką pasekame, turime spalvinimo knygelių, įvairių lipdukų, piešinukų, neretai žaisliukų, balionų ar muilo burbulų dovanoms. Svarbus vaidmuo skiriamas ir tėvų įtraukimui – jie tampa komandos dalimi, padedančia vaikui lengviau išgyventi stresą ir gydymo procesus, o tai neabejotinai prisideda prie geresnių gydymo rezultatų“, – įsitikinusi A.Žemaitė.
 
Prie emocinės aplinkos gerinimo prisideda ir bendradarbiavimas su gydytojais klounais. Šie profesionalūs menininkai, dirbantys kartu su medicinos personalu, ne tik kuria teigiamą atmosferą, bet ir realiai prisideda prie vaikų sveikimo.


 
Įstaigos širdis – rūpestingos slaugytojos

Vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Daina Šutrajevienė atkreipia dėmesį, kad Vaikų ligoninė – vieta, kurioje ne tik gydomas ir slaugomas sunegalavęs kūnas, bet ir rūpinamasi vaikų dvasine ramybe, šeimos harmonija. Kiekvienas ligoninės darbuotojas, nepriklausomai nuo pareigų, prisideda prie šios ypatingos misijos. Bene didžiausią dalį atremia slaugytojų komanda.
 

„Slaugytojų darbas vaikų ligoninėje yra nepakeičiamas – jų atsidavimas, profesionalumas ir žmogiškumas yra pagrindinė vaikų ligoninės veiklos dalis. Išskirtinis darbas vaikų ligoninėje yra dėl individualizuotos vaiko priežiūros. Slaugydami, tirdami pacientą-vaiką privalome atsižvelgti ne tik į jo ligą, būklę, bet ir į amžių, brandą. Vyresniųjų slaugytojų komandą drąsiai įvardinsiu organizacijos širdimi. Tai – lyderės, kurios užtikrina sklandų visos komandos darbą. Koordinuodamos ne tik slaugos, bet ir daugybę kitų procesų vykstančių padaliniuose, spręsdamos kasdienes problemas, jos išlaiko komandos vienybę ir veiklos kokybę“, – pasakoja vyr. gydytojo pavaduotoja slaugai Daina Šutrajevienė.

 
Anot jos, vaikų hospitalizavimas reiškia palikti namus, tėvus, brolius ir seseris bei nutraukti kasdienę veiklą ir rutiną. Vaikų, patyrusių vieną, o ypač daugiau hospitalizacijų, nerimo lygis didėja dėl izoliacijos nuo bendraamžių, šeimos narių, nutrūkusios galimybės lankyti darželį, mokyklą, būrelius. Tačiau stipriausias vaikų nerimo šaltinis – tėvų stresas.
 
„Vaikų nerimą didinančių rizikos veiksnių analizė parodė, kad svarbiausia sumažinti tėvų streso šaltinius vaikų sveikatos priežiūros įstaigose. Tėvai turėtų būti atidžiai stebimi ir, jei reikia, jiems turėtų būti suteikta tinkama pagalba, kad jie galėtų tinkamai rūpintis vaiku. Keletas kokybinių tyrimų rodo, kad daliai tėvų, broliams ir seserims bei anksčiau sirgusiam vaikui net metus dvejus po vaiko išrašymo iš ligoninės vis dar pasireiškia nerimo, streso ir miego sutrikimų simptomai“, – pastebi specialistė.
 
Didžiausią baimę pacientams kelia ligoninėje atliekamos kasdienės nemalonios ir skausmingos procedūros. Kai kurios jų nuskausminamos medikamentais. Bet yra ir nefarmakologinių priemonių, kurių pagalba galima valdyti skausmą, sumažinti patiriamus nemalonius pojūčius. Tokios priemonės aktyviai naudojamos įstaigoje. Kaip pasakoja D.Šutrajevienė, visų pirma vaiką procedūroms ir tyrimams reikia tinkamai paruošti.
 
„Procedūros žingsnių paaiškinimas, jutiminės informacijos apie tai, ką jie gali jausti – šaltį, spaudimą, dūrį, matymas, kokios medicinos priemonės bus naudojamos, realistinis priemonių parodymas padeda vaikams geriau kontroliuoti situaciją. Slaugytojos mokomos paaiškinti vaikui, su kuo jis susitiks, kas jam bus daroma, ką jis jaus procedūros metu, būti pozityvioms ir kalbėti ramiu balsu. Atsiribojimas – įprasta nefarmakologinė technika, kurią naudodami galime skausmingų ir nemalonių procedūrų metu sumažinti patiriamą skausmą, nerimą. Tiek pasyvusis atsiribojimas, pavyzdžiui, žiūrint televizorių, klausantis muzikos, tiek aktyvusis atsiribojimas, pavyzdžiui, procedūros metu pacientui žaidžiant su planšetiniu kompiuteriu, aktyviai pasitelkiami ligoninėje“, – detalizuoja specialistė.
 
Pasak jos, virtualioji realybė gali dar labiau atitraukti dėmesį ir visiškai panardinti pacientą į kitą pasaulį, taip sumažindama skausmo, diskomforto pojūtį procedūrų metu. Ligoninėje tam naudojami dveji virtualios realybės akiniai. Vaikams numalšinti stresą, nukreipti dėmesį taip pat padeda palanki aplinka su raidai tinkamais žaislais, spalvingu sienų dekoru ir paveikslėliais ant lubų. Procedūrų kabinetuose, laukimo erdvėse naudojama ir muzikos terapija. Be to, įstaigos personalas įsitikinęs, kad vaikui apie ligoninę turi likti geri prisiminimai, tad po procedūrų, operacijų pagiria vaiką už drąsą, dovanoja smulkias dovanėles. „Vyresniems vaikams primename, kad tai padės jiems sveikti. Slaugant, gydant vaikus reikėtų vengti sakyti „atsiprašau“. Mes atliekame tai, kas geriausia vaikui, jo sveikatai“, – ką būtina pabrėžti, aiškina ligoninės darbuotoja.
 
Vienas už visus, visi už vieną
 
Įstaiga investuoja į personalo profesinį tobulėjimą. Darbuotojai aktyviai dalyvauja įvairiuose kursuose, seminaruose, vyksta į kvalifikacijos kėlimo kursus, komandiruotes, kas neabejotinai skatina ne tik individualų augimą, bet ir visos komandos tobulėjimą. Juolab kad darbas medicinoje neretai asocijuojasi su stresu ir įtampa. Nepaisant to, tinkamai sukurta darbo aplinka, mikroklimatas gali tapti pagrindu, kuris motyvuoja darbuotojus ir leidžia susikoncentruoti į esminį tikslą – paciento sveikatą.
 
„Priėmimo skubiosios pagalbos komanda – daugiau nei tiesiog kolegos. Čia susiformavusi stipri bendruomenė, kuriai būdingas principas „vienas už visus, visi už vieną“. Kiekvienas darbuotojas žino, kad gali pasikliauti kolegomis, o draugiška ir palaikanti atmosfera leidžia net sunkiausiose situacijose išlikti ramiems bei susitelkusiems. Komandinį darbą ne tik deklaruojame, bet ir kasdien įgyvendiname praktiškai: tiek gydytojai, tiek slaugos specialistai, paramedikai dalijasi žiniomis, patirtimi, kartu sprendžiame iškilusius iššūkius. Tokia skyriaus vienybė padeda ne tik pasiekti aukštus profesinius rezultatus, bet ir kurti darbo aplinką, kurioje kiekvienas jaučiasi vertinamas“, – sako A.Žemaitė.
 
Be to, skyriuje užtikrintos ne tik patogios, šiuolaikiškos, moderniomis technologijomis aprūpintos ir jaukios darbo sąlygos darbuotojams. Atskirai jiems įrengta jauki kavinė, kurioje kasdien gaminamas įvairus, šiltas ir kokybiškas maistas. „Kiekvienas pasirenkame savaitės meniu. Patogu, nes turime galimybę valgyti tai, kas kiekvienam priimtina. Pavyzdžiui, šiandien esu pasirinkusi balandėlius“, – šypsosi medicinos statistikos darbuotoja Rasa Ramanauskienė.


 
Tapo Lietuvos vaikų traumų centru
 
Traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas Džeraldas Kazys Sivickis aiškina, kad Lietuvoje šiuo metu yra plėtojamas traumų klasteris, t.y. organizuojamos įstaigos, kuriose teikiama pagalba sunkią traumą patyrusiems pacientams. Klaipėdos vaikų ligoninė yra tapusi Vaikų traumų centru.
 
„Esame specializuotas centras, bet ne kompetencijų centras kaip Vilniuje ar Kaune, kur dirba visi įmanomi gydytojai specialistai. Taigi atliekame viską, išskyrus negydome onkologinių ligų, neatliekame stuburo traumų operacijų, taip pat traumų, kurioms reikia multidisciplininės pagalbos, kai vienos operacijos metu reikia, tarkime, ir veido žandikaulio chirurgo, ir angiochirurgo... Tokius pacientus stabilizuojame ir gabename į universitetų ligonines. Teikiame pagalbą visam Vakarų Lietuvos regionui, įvykus traumai pacientą reanimacinė brigada įstaigos reanimobiliu perveža gydyti į mūsų ligoninę. Pacientas saugiai transportuojamas, teikiant visą reikiamą pagalbą“, – pasakoja D.K.Sivickis, įtrauktas į ekspertinę darbo grupę.
 
Klaipėdos vaikų ligoninėje atliekamos artroskopinės planinės operacijos. Traumų atvejais skubiosios pagalbos Traumų punkte teikiama ambulatorinė pagalba. Per praėjusius metus skyriuje apsilankė 30 tūkst. pacientų. Stacionarinių pacientų Traumatologijos skyriuje būna apie tūkstantį per metus. Be to, Klaipėdos vaikų ligoninė – pirmoji, kurioje atlikta operacija su tirpstančiais vinimis.
 

„Atliekame kaulų osteosintezę – kaulų sujungimą su metalo implantais. Vaikams, kad nebūtų pažeidžiamos kaulų augimo zonos, naudojamos elastinės intramodulinės vinys. Mūsų įstaiga gali pasigirti pirmoji atlikusi operaciją su besirezorbuojančiais vinimis. Taip išvengiama antrosios operacijos, kurios metu įprasti vinys būtų pašalinami“, – naujovę pristato Traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas Džeraldas Kazys Sivickis.

 
Naujovių neseniai atsirado ir Fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) skyriuje. Jo vedėja Rita Chlopina, ligoninėje dirbanti jau dvidešimt metų, pasakoja, kad šiame skyriuje iki praėjusių metų buvo teikiama reabilitacija tik stacionaro pacientams, gydomiems dėl traumatologinių, neurologinių, pulmonologinių, sąnarių problemų. Prieš metus čia pradėjo veikti ir pradinė reabilitacija ambulatoriniams pacientams.
 

„Jei vaikas turi šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, pas mus jis turi galimybę gauti iki dvidešimt pradinės reabilitacijos procedūrų, į kurias įeina kineziterapija, ergoterapija, masažas, fizioterapija. Vėliau, įvertinus paciento būklę, gali būti tęsiama ambulatorinė reabilitacija arba jis siunčiamas į sanatoriją“, – pasakoja Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Rita Chlopina.

 
Vaikų raidos centro vedėja gydytoja pediatrė Jolita Urbonaitė aprodo sensorinį kambarį. Ypač vaikų mėgstamas neseniai įsigytas smėlio stalas.
„Žaisdami ir atlikdami įvarius pratimus su specialiu smėliu vaikai ugdomi per lytėjimą. Su muzika, spalvomis jie atlieka skirtingas užduotėles“, – sako, tokie užsiėmimai vaikus ypač sudomina. Net ir išprašyti iš kambario mažuosius kartais būna sunku.

---

 
Komentaras
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus:
 
- Klaipėdos vaikų ligoninės svarba yra didelė. Tai – vienintelė specializuota įstaiga Vakarų Lietuvos regione, kuriame gyvena apie 400 tūkst. Lietuvos piliečių – ši ligoninė paslaugas teikia ne tik Klaipėdos miesto, bet ir viso regiono mažiesiems pacientams. Šiuo metu vaikų ligoninėje teikiamos antrinio ir tretinio lygio stacionaro ir ambulatorinės paslaugos Vakarų Lietuvos pacientams, išlaikomas principas – kokybiška paslauga arčiau namų.
 
2024-aisiais duris atvėrusiam atnaujintam Skubiosios pagalbos skyriui savivaldybė, kaip vaikų ligoninės savininkas, skyrė 300 tūkst. eurų. Atnaujintame skyriuje visą parą veikia erdvios laukimo patalpos, pacientų apžiūros kabinetai bei stebėjimo palatos, modernia įranga aprūpinti diagnostikos ir procedūrų kabinetai. Be galo svarbu, kad su liga ar trauma susidūrę vaikai čia jaustųsi jaukiai, patogiai, o pagalba būtų suteikta laiku ir kokybiškai.
 
Nors vis pasigirsdavo iniciatyvų, kad vaikų ligoninę iš miesto reikėtų perimti ir prijungti prie vienos ar kitos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios suaugusiųjų ligoninės, laikausi griežtos pozicijos – šiuo metu tai nesvarstytinas klausimas. Iš to, kas man yra matoma, jau Klaipėdos universiteto ligoninės reorganizavimo procesas vyko chaotiškai, ligoninė turi finansinių problemų, Sveikatos apsaugos ministerijos pažadai skirti ES lėšų liko tuščiais pažadais, todėl toliau investuosime ir stiprinsime vaikų ligoninę, o pareiškimai apie prijungimą prie kitos ligoninės yra nekorektiški ir kelia įtampą medikų bendruomenėje.
 
Pernai savivaldybė ligonei taip pat skyrė per 800 tūkst. eurų pastato stogo konstrukcijų kapitaliniam remontui, taip pat vamzdynų remontui, šiemet beveik 850 tūkst. eurų planuojama kompiuterinės tomografijos aparatui – lėšos įtrauktos į strateginio veiklos plano projektą, kuris bus teikiamas tvirtinti tarybai.
 
Taip pat turime ambicingų planų šalia vaikų ligoninės įkurti Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Jis numatomas pastate šalia ligoninės, kuriame anksčiau veikė vaikų konsultacinė poliklinika. Dabar konsultacinė poliklinika perkelta į naują, šiuolaikiškai sutvarkytą pastatą, o senajame pastate atsivėrė galimybės teikti kitas reikalingas paslaugas. Patalpų pritaikymas kainuos apie 2 mln. eurų. Savivaldybė jau skyrė lėšų projektavimo darbams, suplanuotos lėšos ir patalpų remontui, prirauktas ES finansavimas. Patalpos bus atnaujintos ir pritaikytos dienos centro veiklai, įrengtas pandusas, liftas, įsigyjama įranga, baldai. Dienos centre bus teikiamos tokios paslaugos kaip kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo, klinikinio logopedo konsultacijos, slauga ir kt. Taip pat bus įrengtas vaikų reabilitacijos centras su baseinu, vandens procedūromis, fizioterapine įranga. Centro įkūrimas šalia ligoninės atvers galimybes paliatyviosios pagalbos paslaugas gaunantiems vaikams kartu suteikti ir skubią bei reikiamos specializacijos medicinos pagalbą esant kritiniams atvejams.
 
Didžiausia problema, su kuria susiduria ne tik Klaipėdos vaikų ligoninė, bet ir visos Lietuvos gydymo įstaigos yra ta, kad per metus šalyje paruošiami vos 1-2 pediatrai. Ši problema per artimiausius penkerius metus gali tapti rimta krize. Dėl šios priežasties ir mūsų Klaipėdos vaikų ligoninė, kuri stokoja specialistų, negali visų pacientų priimti labai skubiai.
 
Klaipėdos miesto savivaldybė nuolat siekia stiprinti Klaipėdos vaikų ligoninę bei užtikrinti, kad miesto, o kartu ir Klaipėdos regiono vaikai sulauktų visos reikalingos medicinos pagalbos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!