Klaipėdos psichikos sveikatos centras neužmigęs ant laurų: laukia ambicingi planai

Deimantė Gruodė, Eimantas Šaulitis
2020-02-03
Uostamiestyje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Ambulatorinė psichiatrija: iššūkiai ir galimybės“, skirta Klaipėdos psichikos sveikatos centro (PSC) dvidešimtmečiui paminėti. Ta proga į pajūrį patraukė psichiatrijos elitas iš visos šalies. Renginio nepraleido ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris, pagal specialybę būdamas gydytojas psichiatras, prisipažino šio darbo tikrai pasiilgstantis.
Klaipėdos psichikos sveikatos centras neužmigęs ant laurų: laukia ambicingi planai
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus (kairėje) sveikindamas centro vyr. gydytoją Aleksandrą Slatvickį pašmaikštavo, kad tokie renginiai stipriai prisideda ir prie psichinės sveikatos gerinimo, kadangi yra išsakoma daug gražių žodžių ir palinkėjimų.

Išlaikytas stiprus kolektyvas
Centro jubiliejaus proga į Klaipėdą rinkosi pripažinti šalies psichiatrai, buvo skaitomi pranešimai apie ambulatorinės psichiatrijos pagalbos iššūkius, psichoterapiją ambulatorinėje praktikoje, šizofrenijos atkryčių valdymą ilgo veikimo antipsichoziniais vaistais, pristatytos gydymui atsparių nuotaikos sutrikimų aktualijos. Žinoma, buvo prisimintos ir Klaipėdos psichikos sveikatos centro ištakos, netgi parodytas trumpametražis filmas apie jo darbuotojus, apžvelgti per pastaruosius kelis dešimtmečius nuveikti darbai bei pasiekimai.
Kaip pasakoja Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis, 1999 m. PSC kaip atskira įstaiga įkurta vaikų ir paauglių psichiatrės Teresės Ramanauskienės pastangų dėka. Iki tol ambulatorinės psichiatrinės paslaugos buvo „išbarstytos“ ir teikiamos pirminės sveikatos priežiūros centruose, kas, suprantama, nebuvo patogu nei pacientams, nei juos gydantiems specialistams.

„Iki tol ambulatorinė psichiatrinė pagalba buvo teikiama tuometinėje Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje. Prasidėjus sveikatos priežiūros įstaigų reformai, kuomet atskirti pirminiai, antriniai ir tretiniai lygiai, Klaipėdoje ambulatorinė psichiatrijos tarnyba buvo „išbarstyta“: dalis psichiatrų atiteko vienai poliklinikai, dalis – kitai. Tačiau visiems sveikatos priežiūros specialistams svarbu dirbti komandoje, psichiatrams – ypač. Mums dažnai reikia apsikeisti nuomone ir pasikonsultuoti su kitais specialistais. Tad vaikų ir paauglių psichiatrė gydytoja T.Ramanauskienė, suprasdama, kad taip dirbti negalima, pradėjo lankytis savivaldybės sveikatos skyriuje įrodinėdama, kad reikalingas atskiras psichikos sveikatos centras. Pastarojo koncepcija jau buvo paruošta daktarės Onutės Davidonienės“, - ištakas prisiminė A.Slatvickis.

Dabar Klaipėdos psichikos sveikatos centras yra didžiausia tokio tipo įstaiga Lietuvoje, aptarnaujanti 145 tūkst. prisirašiusių gyventojų (buvo laikai, kai prisirašiusių skaičius siekė ir 200 tūkst.). Įstaigoje atskirai veikia Suaugusiųjų ir Vaikų ambulatorinės tarnybos. Įskaitant vadovą, čia dirba devyni gydytojai psichiatrai, septyni psichologai, devynios psichikos sveikatos slaugytojos ir šeši socialiniai darbuotojai. Renginio metu centro darbuotojai-veteranai, kurie dirba įstaigoje nuo pat jos įsikurimo pagerbti Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko padėkos raštais.
„Kūrybinis procesas sveikatos priežiūros įstaigoje pakankamai svarbus elementas. Norint pasiekti didelių rezultatų, reikia nuolat kurti, tobulėti, o ne stovėti vietoje. Dar senovės romėnai yra pasakę, kas neina į priekį, tas juda atgal. Pirmiausia galima pasidžiaugti išlaikytu kolektyvu. Ačiū Dievui, per visą laiką, kiek vadovauju šiai įstaigai – penkiolika metų, iš mūsų išėjo tik trys keturi gydytojai: viena, deja, išvyko į užsienį, du išėjo į užtarnautą poilsį. Tačiau kolektyvo branduolys išliko. Esame kaip didelė šeima, bendraujame draugiškai, jautriai reaguojame vienas į kito rūpesčius. Kiekvienam be išimties noriu palinkėti tik stiprios sveikatos, svajonių išsipildymo ir kad būtume kartu kuo ilgiau“, - sakė A.Slatvickis.
 

„Galime didžiuotis, kad mūsų paslaugos yra pakankamai prieinamos gyventojams, kad nereikia ilgai laukti eilėse, žinoma, nekalbant apie nedelsiant suteikiamą būtinąją pagalbą, ir kad įstaiga tikrai dirba stabiliai“, - teigia Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis.

 

Psichosocialinės reabilitacijos startas
Renginio dieną įstaigos vyr. gydytojas sakė besiruošiantis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimui. Juolab kad jau tam įrengtos erdvios ir komfortiškos patalpos. Vadovas neabejoja psichosocialinės reabilitacijos nauda ir dideliu šių paslaugų poreikiu.
„Psichosocialinė reabilitacija yra svarbus mūsų darbo komponentas. Daliai pacientų dėl progresuojančių psichikos sveikatos ligų sutrinka socialinis funkcionavimas ir jie iškrenta iš visuomeninio gyvenimo, nors turi sugebėjimų ir galėtų dirbti. Tad psichosocialinė reabilitacija yra orientuota būtent į tokius žmones, idant padėtume jiems sugrįžti į bendruomenes. Be abejonės, tai yra ambicinga užduotis. Didesnę dalį galima sugrąžinti į socialinį gyvenimą. Tai – viena mūsų užduočių, kurią, tikiuosi, pradėsime šiais metais vykdyti“, - sakė A.Slatvickis.
 
Psichosocialinę reabilitaciją įstaigoje planuojama teikti šiais metais, kai dėl šių paslaugų finansavimo bus pasirašyta sutartis su teritorine ligonių kasa. Tiesa, renginio metu buvo akcentuojama, kad pirmasis etapas turėtų būti dienos stacionaro įkūrimas, kada žmogus, turintis psichikos sveikatos sutrikimą arba ligą, kiekvieną dieną tam tikrą valandų skaičių praleidžia dienos stacionare, kur sulaukia įvairiapusės pagalbos. Paskui, kai jo psichinė būsena stabilizuojama ir jis pradeda adaptuotis visuomenėje, jį jau galima siųsti psichosocialinės reabilitacijos.
„Šiandien teritorinių ligonių kasų pozicija tokia, kad dienos stacionarą turi Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialas Klaipėdoje ir ten vietų užtenka“, - sakė įstaigos vadovas.
A.Slatvickis įvardijo ir dar vieną užsibrėžtą tikslą, kuris, jo žodžiais tariant, kol kas yra svajonė – tai psichoterapinės pagalbos teikimas pirminiame lygmenyje, apie ką pakankamai daug kalbama.
 
„Kai tik tapau šio centro vyr. gydytoju, ministerijoje vykusiame pasitarime dalyvaujant VLK atstovams pasakiau, kad reikalingi pinigai psichoterapijai pirminiame lygmenyje. Atsakymas buvo toks: jūs turite įkainį už vieną priregistruotą gyventoją ir su tais pinigais sukitės kaip galite. Bet tie pinigai yra labai nedideli, iš jų kokių nors papildomų paslaugų teikti neįmanoma. Juk specialistai nedirbs už „ačiū“ arba entuziazmo vedini“, - sakė vyr. gydytojas.
A.Slatvickis atkreipia dėmesį, kad centre ir taip yra pakankamai aukštas (apie 25 proc.) hospitalizuojamų dėl šizofrenijos pacientų skaičius, nors dalis jų gali būti gydomi ambulatoriškai. Jo žodžiais tariant, jeigu psichikos sveikatos centrų galimybės būtų didesnės ir jie turėtų daugiau paruošto personalo – socialinių darbuotojų, psichologų, o pacientas laiku sulauktų pagalbos, sumažintume hospitalizavimo ir sumažėjusį darbingumą turinčių žmonių skaičių. O jau praradusiems darbingumą jį dar būtų galima atkurti arba bent stabilizuoti būseną, idant liga neprogresuotų.
 
„Kaip psichiatras galiu pasakyti, kad jeigu tinkamai dirbsime su pacientu ir jam parinksime tinkamą gydymą, bus viskas gerai. Viena pacientė, kurią atvedė mama, ilgą laiką sėdėjo užsidariusi namuose tarp keturių sienų ir nieko neveikė. Kai pradėjome su ja dirbti, kalbėjo piktai ir nenoriai. O dabar, praėjus daugiau nei metams, ji pas mus ateina geros nuotaikos, netgi pradėjo dirbti. Tiesa, prieš pusantro mėnesio buvo pablogėjimas, dėl psichikos sutrikimo nustojo vaikščioti į darbą, nors kolegų buvo vertinama ir mėgstama. Ji man paskambino po dviejų trijų pravaikštos dienų. Bet po kelių savaičių jos nuotaika pagerėjo. Dar norėjau jai pratęsti nedarbingumą, bet pacientė kategoriškai atsisakė, teikdama, kad jau nori į darbą, kur jos laukia kolektyvas. Šios savaitės pradžioje ji buvo atėjusi pasirodyti ir išsirašyti vaistų - laiminga, šypsosi. Tai vienas sėkmingų atvejų, kurių praktikoje turi kiekvienas gydytojas“, - sakė A.Slatvickis.
 
Iššūkių daugėja

„Įveiktas nemažas veiklos etapas – dvidešimt metų. Yra kuo pasidžiaugti, kuo pasidalinti. Smagu, kad Lietuvoje prasidėjo panašių jubiliejų maratonas. Prieš dvidešimt metų masiškai šalyje ėmė kurtis psichikos sveikatos centrai. Dabar ta riba, kai gali iš naujo pažiūrėti į praeitį, įvertinti, kas pavyko, kas ne. Šios tarnybos padarė ženklų pokytį psichikos sveikatos priežiūros srityje. Būtent jų indėlio dėka psichiatrinėse ligoninėse lovų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai“, - sakė buvusi ilgametė Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovė Ona Davidonienė.

 
Vis dėlto specialistė pastebi, kad psichikos sveikatos problemų sąrašas netrumpėja, priešingai – tik auga. „Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, daugėja senatvinių demencijų, išlenda vienišumo problema, kurią lydi ir depresija. Dėl aukšto gyvenimo tempo žmonės jaučia daug nerimo, streso. Todėl būtų logiška, kad ir gydymo pajėgumai augtų“, - sakė O.Davidonienė.
Kaip išeitį patyrusi psichiatrė mato dienos stacionarus ir reiškia palaikymą Klaipėdos kolegoms dėl drąsių pirmųjų žingsnių. „Dienos stacionarų dėka tu gali namuose besigydančiam žmogui suteikti laikiną pagalbą. Reikėtų didesnės jų plėtros. Dar tik pradžia padaryta. Reikia stipresnės psichosocialinės reabilitacijos, kada žmogų galime matyti. Dažnai girdim skundus, kad išleidžiame žmogų į niekur. Čia ne apendicitas, kurį išoperavai ir pacientas sveikas. Reikia ilgalaikės pagalbos, priežiūros. Naudinga žmogų šefuoti, matyti, padėti jam iki devynių mėnesių. Mes netgi prilyginam tai kūdikio išnešiojimui. Prireikia laiko, kol žmogus išeina į labiau savarankišką gyvenimą. Šitos paslaugos šiandien dar labai trūksta. Sveikinu Klaipėdos kolegas, kurie pradeda tai daryti. Pirmi žingsniai visada nelengvi, bet jie svarbūs ir reikalingi“, - sako O.Davidonienė.
 
Laisvė jauniems psichiatrams

Jaukia jubiliejaus minėjimo atmosfera neatsižavėjo bei gerų žodžių Klaipėdos psichikos sveikatos centrui negailėjo ir Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) sutrikimų centro vadovas; LSMU MA Psichiatrijos klinikos asistentas Edgaras Diržius: „Klaipėda ir jos psichikos sveikatos centras iš jaunųjų psichiatrų, rezidentų, su kuriais bendraujame, perspektyvos atrodo kaip inovatyvi, progresyvi vieta. Klaipėdoje jaukiai priimami dirbti žmonės, leidžiama plėtoti savas iniciatyvas.“

 
Renginio metu ne kartą iškeltas psichinės sveikatos stigmatizacijos klausimas, bet E.Diržius į ateitį žvelgia optimistiškai: „Manau, kad stigma tikrai silpnėja, žmonių požiūris po truputį keičiasi, baimė kreiptis į specialistą mažėja. Deja, pasitaiko, kad žmonės bijodami kreipiasi labai vėlai. Norėtųsi, kad pagalbos būtų ieškoma jau pirmuosiuose žingsniuose.“
Konferencijos pabaigoje Aleksandras Slatvickis padėkojo „visam plačiam šeimos ratui“. Šiltų vadovo žodžių sulaukė ir „veteranai“, dirbantys centre nuo jo įsikūrimo, ir neseniai prisijungę jaunieji kolegos.



Konferencijos dalyvių įspūdžiai
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė gydytoja Ramunė Mazaliauskienė:

- Mano pranešimas pakankamai aktualia tema – tai būtent rezistentiškumas gydymui. Kitais žodžiais tariant, kalbėsiu apie atsparumą gydymui. Kaip specialistai mes tikrai turime nemažai priemonių – ir medikamentinių, ir psichoterapinių. Tačiau, deja, vis tiek pasitaiko tam tikra grupė pacientų, kuriems nėra taip lengva padėti ir formuojasi vadinamasis atsparumas gydymui, kai neveikia įprastiniai medikamentai, skiriami įprastinėmis dozėmis. Kaip galime labiau padėti pacientams? Priemonių tikrai yra daug. Visų pirma medikamentinių ir ne tik. Dažniausiai rekomenduojame prie gydymo prijungti psichoterapiją, psichosocialinę reabilitaciją. Taip pat dažniausiai rekomenduojamos tam tikros nemedikamentinės intervencinės procedūros kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija. Turbūt nėra labai populiari elektroimpulsų terapija, visuomenės jos vis dar bijo, nors procedūra tikrai yra saugi ir patikima. Be to, įvairūs medikamentiniai deriniai.
 
Psichikos sveikatos centras tikrai stiprus. Kiek žinau, Klaipėdos kolegos dirba tikrai neblogai. Pagrindinis psichikos sutrikimų gydymas vyksta ambulatoriniame lygmenyje, stacionare yra menkutis procentas ir labai trumpas laikas. Nes gulėjimo laikas ligoninėje psichikos ligomis sergančių asmenų visą laiką trumpėja, o ten dažniausiai atsiduriama tuomet, kai sveikatos būsena reikalauja būtent gydymo ligoninėje, visas kitas gydymas vyksta ambulatoriškai, tai yra pirminiame lygmenyje.
Psichikos sutrikimų skaičius iš principo yra panašus įvairiose kultūrose ir įvairiais laikotarpiais. Galbūt daugėja lengviau besikreipiančių žmonių, nes ir kolegos pirmoje konferencijos dalyje pažymėjo, kad jauni žmonės pakankamai lengvai kreipiasi dėl psichikos sutrikimų. Jie tiesiog pasižiūri internete, kas gydo nerimo sutrikimus arba depresiją ir pakankamai drąsiai lankosi pas psichiatrą. Ko nebuvo ankstesnėse kartose.
 

LSMU MA Psichiatrijos klinikos docentė, Neuromokslų instituto direktoriaus pavaduotoja klinikai doc. dr. Vesta Steiblienė:

- Ministerijos siūlomi šizofrenijos gydymo algoritmai pasenę. Tyrimai rodo, kad gydymas įprastiniais medikamentais beveik visada pasibaigia ligos atkryčiu. Bėda, kad pacientas dažnai nesilaiko gydytojo nurodymų. Jo savijauta gera, tad ir vaistų jis negeria. Tuo metu ilgo veikimo vaistai – kas mėnesį ar kas tris mediko atliekama injekcija. Gydytojas užtikrintas, kad pacientas vaistus gauna. Ir gydymas gerokai veiksmingesnis. Tačiau galiojantys algoritmai ilgo veikimo vaistus naudoti leidžia tik po to, kai nesuveikia įprastiniai medikamentai. Deja, įvykęs ligos atkrytis reiškia ir paciento smegenų pažeidimą. Žala jau padaryta. Todėl šizofreniją iš karto reikia gydyti ilgo veikimo vaistais. Mes patys turime pakeisti požiūrį. Psichiatrai taip pat. Tebėra abejojančių, ar vaistai padės, gydymosi metodo kratomasi ir dėl to, kad pacientas nenori, reikia jį prikalbinti.
 
Europos psichoterapijos asociacijos generalinis sekretorius doc. Eugenijus Laurinaitis:

- Pirmoji psichiatrinė ambulatorija prieš šimtą metų buvo įsteigta Londone. Jos viltis ir idėja buvo atskirti pacientus, kuriems reikia stacionaro nuo tų, kuriems nereikia. Viltis buvo, kad ambulatorinės psichiatrijos įstaigos išspręs psichiatrijos problemą. Milžiniška viltis. Deja, šita ambulatorija pragyveno tik dešimt metų ir buvo likviduota grindžiant tuo, kad į ją sudėtų vilčių ji nerealizavo.
Paskui tokių centrų plėtra buvo paskatinta Didžiojoje Britanijoje priimto specialaus Psichikos sveikatos įstatymo (angl. Mental health act). Tuomet įsikūrė labai daug ambulatorijų. Tik jos jau nebekėlė tokių ambicingų tikslų. Jos iš tikrųjų pakankamai gerai padėjo atskirti, kas yra kas. Tik išliko viena pakankamai didelė problema. Galvoju, kad ji iki šiol aktuali mūsų psichinės sveikatos ambulatoriniams centrams. Ar jie skirti tiems, kuriems reikia pagalbos, bet nereikia stacionaro? Viena grupė. Ar jie skirti tiems, kurie jau gulėjo stacionare ir dabar jau norėtų reabilituotis, sugrįžti į visuomenę. Reabilitacijos periodu tai yra sunkūs pacientai. Kam skirta šita įstaiga iš principo? Tai dvi pakankamai skirtingos darbo kryptys, su skirtingais darbo metodais.

Ekonomiškai didelė ir psichoterapiškai svarbi problema – paciento neatėjimas susitarus. Į pirmą vizitą neateina nuo 18 iki 41 procento pacientų. Didžiojoje Britanijoje vienas neatėjimas kainuoja penkiasdešimt svarų. Alga mokėti, įstaigą išlaikyti reikia, o už vizitą pinigai negaunami. No service, no fee (liet. - nėra paciento, nėra apmokėjimo). Taigi, išėjo, kad per metus psichiatrų ambulatorinės paslaugos atnešė du šimtus keturiasdešimt milijonų svarų nuostolių. Lietuvoje praradimai mažesni, bet pas mus ir biudžetas mažesnis.

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:

- Lietuva gali didžiuotis sukūrusi tokią pirminę psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kai yra arti žmogui pasiekiama ambulatorinė pagalba. Centras puikiai tvarkosi. Kiekvienos konkrečios įstaigos rezultatus, aišku, yra sudėtinga vertinti. Bet turint galvoje, kad Lietuvoje mažėja savižudybių, mažėja priklausomybių, daugėja laimingų žmonių, prie to prisideda ir psichikos sveikatos specialistai.
Tiesa, iššūkių vis dar išlieka. Viešojoje erdvėje yra kalbama, kad mūsų gyventojai per daug vartoja raminamųjų ir migdomųjų vaistų. Tai - iššūkis psichikos sveikatos specialistams kartu su kitais, kaip išspręsti šią problemą ir vis dar yra per daug medikamentų ir per mažai psichoterapinės pagalbos – šią grandį reikia plėsti. Kad tiesiog mažiau žmonių būtų „pasodinami“ ant tablečių ir gautų šiek tiek kitokią pagalbą bei mokytųsi spręsti gyvenimo problemas, o ne jas užgerti tabletėmis. Tad yra ką veikti, bet yra ką veikti visose šalyse, nesame kuo nors išskirtiniai. Pasirinkta kryptis tikrai yra labai gera, o problemų visą laiką atsiranda, bet tam ir yra sveikatos priežiūros specialistai, kad jas išspręstų. Galiu pasidžiaugti, kad psichiatrija, kuri anksčiau buvo podukros vietoje medicinoje, dabar įgauna visiškai kitas spalvas, mažėja stigma, žmonės mieliau renkasi specialistus, studentams tai tampa patrauklesnė profesija. Mes tikrai ateityje turėsime gerų specialistų.
Psichiatrijos pasiilgau. Aš jos „paragaunu“, aišku, kitame kontekste ir man ji padeda būnant politiku, bet, žinoma, kad ir pacientų pasiilgstu, ir studentų. Tai yra tikrai įdomi ir reikalinga profesija.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica