Kėdainių PSPC jauni gydytojai jaučiasi vertinami

Deimantė Gruodė
2019-04-08
„Mes, jaunieji gydytojai, čia jaučiamės reikalingi ir vertinami. Tai – labai svarbu, o motyvuoja ne tik piniginis atlygis“, - vienas per kitą antrino medikai, paklausti, kodėl pasirinko Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC). Pritraukti medikus į šį miestą padeda ir itin palanki geografija: Kaunas - vos už šešiasdešimt kilometrų, tad jauni medikai noriai atvyksta gydyti kėdainiškių, o kai kurie jų netgi persikrausto su visa šeima.
Kėdainių PSPC jauni gydytojai jaučiasi vertinami
Šeimos gydytoja Gintarė Paškevičienė pelnė pacientų simpatijas ir šiais metais buvo įvertinta „Metų specialisto“ titulu Kėdainiuose vykusiuose apdovanojimuose.

 Tikisi, kad tęs pradėtus darbus

„Kėdainių rajone vienas didesnių gyventojų skaičiaus mažėjimų: jei 1996-1997 metais turėjome 65 tūkstančius gyventojų, dabar nebėra ir penkiasdešimties tūkstančių. Prisirašiusiųjų prie mūsų įstaigos – mažiau nei keturiasdešimt tūkstančių. Blogiausia, kad daugėja sergančių vyresnio amžiaus žmonių, kurių apsilankymų pas gydytojus skaičius – itin didelis. Tad džiaugiamės, kuomet padidinamas paslaugų įkainis arba kai į odontologų komandą įtraukiami burnos higienistai. Pastaruosius turėjome ir anksčiau. Iš pradžių tik vieną, po to prisijungė dar keli dirbantys visu darbo krūviu“, - sako įstaigos direktorė Audronė Rimkevičienė.

 
Per paskutinius ketverius metus įstaiga sulaukė itin teigiamų pokyčių.
Buvo suremontuotos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus patalpos. Dabar darbuotojai turi normalias sąlygas ir dirbti, ir pailsėti. Dar vienas privalumas – šalia PSPC įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.
„Kaskart pasižiūriu pro kabineto langą, ar yra automobiliams laisvų vietų ar ne. Mašiną tikrai galima ramiai pasistatyti. Tai labai svarbu, nes pacientai sutaupo daug laiko ir nervų.
Ilgą laiką neįgaliesiems ir sunkiau vaikštantiems pacientams buvo sudėtinga pasiekti antrame pastato aukšte dirbančius šeimos gydytojus. Dabar jau dvejus metus turime patogų keltuvą. Tai – savivaldybės lėšomis atlikti darbai.

Labai sunkiai gyveno dantų gydymo skyrius, nes langai dar nuo sovietmečio buvo nekeisti, kiauri, pro juos pūsdavo vėjas. Sakydavo, kad odontologai žiemą, kai šaltis ir vėjas, sunkiai sugraibo instrumentus.
Vis dėlto į Valstybės investicijų programą šis projektas nepateko. Tad savivaldybės, mero rūpesčiu buvo skirtos lėšos ir projekto rekonstrukcijai parengti, ir langams pakeisti. Rekonstrukcijos projektas savivaldybės lėšomis pradėtas įgyvendinti iš esmės: visame korpuse pakeisti langai, dalinai jau su valstybės biudžeto pagalba įrengtas naujas liftas. Tad pirmieji žingsniai leidžia tikėtis, kad nauja rajono valdžia irgi skirs lėšų, idant galėtume tęsti pradėtus darbus“, - sakė įstaigos direktorė.
 

L.S. skaičius


40
- beveik tiek tūkst.. gyventojų yra prisirašę prieš Kėdainių PSPC.

 
Ambulatorija ant ratų
Kėdainių PSPC, be devynių ambulatorijų, dar turi 22 medicinos punktus kaimuose.
„Pradėjome teikti mobilias medicinos punkto paslaugas, kurios dar vadinamos ambulatorija ant ratų. Po to, kai gavome naujus greitosios medicinos pagalbos automobilius, vieną senųjų įrengėme taip, kad galėtume pasiekti atokesnes kaimo vietoves. Kuo žmogus toliau gyvena, tuo rečiau atvyksta į medicinos punktą, o pas gydytoją pasirodo dar rečiau. Maždaug septyniasdešimt procentų prisirašiusių gyventojų matome vos kartą per metus. Tai yra mažas procentas. Mobili ambulatorija nuo medicinos punkto skiriasi tuo, kad nuvažiavusios slaugytojos pasikalba su pacientu, žino, kuo jis skundžiasi. Dabar tokios mobilios pagalbos ant ratų dėka jam paimamas kraujas tyrimams, užrašoma kardiograma, pamatuojamas kraujo spaudimas, išklausomi sveikatos nusiskundimai“, - pasakoja įstaigos vadovė.
 
Gyventojai, kurie neturi galimybių atvykti į medicinos punktą, šia paslauga itin džiaugiasi. Kaip ir gydytojai iš slaugytojų gaudami visą reikiamą informaciją apie atvykti negalinčius pacientus. Kaip pasakoja slaugytojos, gyventojų lankymo grafikas užpildomas itin greitai.
„Iš pradžių darbuotojai į naujovę žiūrėjo gana skeptiškai. Taip, šiltame kabinete sėdėti patogiau. Bet mes jau penktas mėnuo dirbame kitaip. Vairuotojas dirba ketvirčiu etato, o visi kiti darbuotojai – ambulatorijose ir medicinos punktuose dirbantys slaugytojai. Tad sąnaudos – tik vairuotojo darbo užmokestis ir kuras. Užtat nuvykus į rajono pakraštį per dieną gali apvažiuoti penkiolika gyventojų, esančių tam tikroje socialinėje atskirtyje. Tai palengvina slaugos paslaugų namuose teikimą, nes gyventojai pasiekiami daug lengviau.
Žiemą darbuotojai eidavo į namus. O kai dar nebuvo taip šalta, atsivesdavo pacientą į automobilį. Ten yra neštuvai, ant kurių gali pacientą paguldyti, užrašyti kardiogramą, yra visos dezinfekcijos priemonės“, - šios naujovės privalumus vardija įstaigos vadovė.

„Atvirai kalbant, Kėdainiuose žmonės yra malonesni, labiau pasitiki gydytojais, medikų kolektyvas draugiškesnis“, - palygina ir didmiestyje dirbusi šeimos gydytoja Erika Rudelienė.

 
Emigracija nesuviliojo
Kėdainių PSPC džiaugiasi, kad sekasi pritraukti nemažai jaunų gydytojų. Žinoma, pirminei sveikatos priežiūrai visados svarbiausi šeimos gydytojai. Šių pavyksta prikviesti ir į ambulatorijas: ten per paskutinius metus atėjo du nauji gydytojai.
„Įtakos turi tai, kad iki Kauno - viso labo šešiasdešimt kilometrų, tad dauguma gydytojų važinėja. Džiaugiamės, kad jauna gydytojų šeima netgi persikraustė iš Kauno gyventi į Kėdainius. Žinoma, vidutinis gydytojų amžiaus vidurkis pakankamai didelis, bet jaunimas renkasi mūsų įstaigą, vadinasi, dar gyvuosime ilgai“, - sako A.Rimkevičienė.
Kėdainių PSPC Terapijos skyriuje dirba 84 darbuotojai, 17 iš jų - šeimos gydytojai.
 

„Mes, jaunieji gydytojai, čia jaučiamės vertinami, jaučiamės reikalingi, kas yra itin svarbu, nes visgi motyvuoja ne tik piniginė išraiška, bet ir darbo organizavimas. Kurį laiką iš Kauno atvažinėdavau į darbą, bet prieš metus su šeima persikėlėme į Kėdainius. Mano vyras - irgi medikas. Kaip chirurgas dirba ir pirminės sveikatos priežiūros centre, ir ligoninėje. Džiaugiamės, kad dabar mums nebereikia blaškytis po Lietuvą, galime ramiai gyventi bei dirbti Kėdainiuose“, - sakė Kėdainių PSPC Terapijos skyriaus vedėja šeimos gydytoja Joana Kleivienė.

 
Šešerius metus Kėdainių PSPC dirbančios medikės emigracija nevilioja. „Norėjome šaknis įleisti čia, Lietuvoje. Manau, kad niekas mūsų nelaukia užsienyje išskėstomis rankomis. Dirbti ir vargti ten taip pat reikėtų“, - pozityviai nusiteikusi kalbėjo skyriaus vedėja.
Čia dirbantys šeimos gydytojai itin didelį dėmesį skiria, kaip įpareigoja sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir nurodymai, skatinamosioms ir prevencinėms programoms.
„Prevencinės programos tikrai reikalingos. Jaučiame ir matome jų naudą. Palyginti Lietuvos mastu, kai kuriais metais netgi esame vieni pirmaujančių. Tik vis dar matome, kad pacientams trūksta informacijos. Pirminės sveikatos priežiūros centras turi elektroninę erdvę, kurioje stengiamės atnaujinti informaciją, skatinti pacientus kreiptis, gauti profilaktines programas“, - sako skyriaus vedėja J.Kleivienė.
Už rūpestingumą pacientų itin vertinama šeimos gydytoja Gintarė Paškevičienė šiemet kovo 12 dieną Kėdainių miesto rotušėje vykusioje šventėje „Ačiū, kad šalia esi“ pelnė „Metų specialistės“ titulą.
 
„Esu grynakraujė kėdainietė ir pasitaikius galimybei grįžau čia dirbti, nepaisant to, kad buvo pasiūlymų ir kituose miestuose, ir užsienyje.
Sergamumas tikrai didelis. Kuo toliau, tuo labiau serga jaunesni žmonės, sunkesnėmis ligomis. Įsiminęs atvejis – itin reta sąnarių liga, nustatyta jaunai moteriai gripo epidemijos metu. Simptomai buvo identiški kaip gripo, netgi infektologai buvo gerokai susiklaidinę. Bet galiausiai pavyko išnarplioti tą atvejį ir, kaip minėjau, moteriai buvo nustatyta itin reta sąnarių liga, kuri dabar sėkmingai kontroliuojama“, - pasakoja G.Paškevičienė, pridurdama, kad šeimos gydytojas visą laiką turi išlikti budrus.

Iš Kėdainių kilusiai šeimos gydytojai Erikai Rudelienei tiktų posakis „visur gerai, bet namuose geriausia“.
 
„Dauguma kėdainiškių yra baigę Medicinos fakultetą Kaune, o aš baigiau Vilniuje. Po studijų grįžau dirbti į gimtuosius Kėdainius, bet pradėjau ilgėtis sostinės, nes ten liko visi draugai. Tad grįžau į Vilnių, dvejus su puse metų išdirbau Antakalnio poliklinikoje. Kadangi dažnai tekdavo grįžti į Kėdainius aplankyti tėvelių, sesers, giminių, čia susipažinau su būsimu vyru, sukūrėme šeimą. Pasvarstėme: kadangi Kėdainiai – neblogas miestas, mūsų abiejų gimtinė, įstaigos kolektyvas irgi geras, nes prieš tai dvejus metus čia buvau dirbusi, apsisprendžiau likti ir nesigailiu.
Atvirai kalbant, Kėdainiuose žmonės yra malonesni, labiau pasitiki gydytojais, medikų kolektyvas draugiškesnis“, - palygina medikė, pasidžiaugdama, kad įstaigos vadovybė juos siunčia į komandiruotes, stažuotes.

Gydytoja Monika Ramanauskienė irgi yra kilusi iš Kėdainių, bet po rezidentūros neplanavo sugrįžti, nes su šeima jau buvo įsikūrusi Kaune:
„Kai reikėjo rinktis antrame rezidentūros kurse, pradėjau ieškotis darbo Kaune, bet atlyginimai buvo ganėtinai maži. Pagrindinis kriterijus man buvo atlyginimas ir tai, kad mano šeimai būtų komfortiška vieta gyventi. Taip ir persikėlėme į Kėdainius.
Mano planas toliau čia dirbti. Juk jau yra įgyta penkerių metų darbo patirtis, per kuriuos susirinkta apylinkė. Žmonės pasirenka mane kaip gydytoją, kaip asmenybę, su vienais gerai sutinki, su kitais išsiskiria požiūriai. Galiu drąsiai sakyti, kad pacientų supratimas apie sveikatą yra panašus.“
 

„Mes randame bendrą kalbą, gražiai sutariame ir man būtų labai gaila, jei tektų, juos palikti. Sakau nuoširdžiai: jei matai žmogų už durų, iš jo veido gali pasakyti, ar su juo šiandien viskas gerai, ar jam ką nors skauda. Jis be reikalo pas tave tikrai neis. Tuo ir žavi šeimos gydytojo darbas, kad tu jau pažįsti pacientus. Kai kurie pas mane gydosi nuo pat pirmos mano darbo dienos“, - pasakoja šeimos gydytoja Monika Ramanauskienė.

 
Stebuklingos lazdelės neturi
Kėdainių PSPC turi Psichikos sveikatos skyrių, kuriam vadovauja mokslų daktarė Aistė Leleikienė, Psichiatrijos dienos stacionarą bei tris jaunus gydytojus psichiatrus. Centre dirba vaikų ir paauglių psichiatras.

„Gyvenimo tempo greitėjimas psichinę sveikatą veikia neigiamai ir mūsų specialistai be darbo tikrai nesėdi. Mums gal ir nereikėtų keturių specialistų, įvertinant, kad gyventojų skaičius rajone mažėja, bet šių paslaugų poreikis - itin didelis. Psichiatrai turi apie keturiasdešimt keturis keturiasdešimt penkis tūkstančius pacientų, įskaitant vaikus“, - centro reikalingumu neabejoja A.Rimkevičienė.
Medicinos psichologas psichoterapeutas Donatas Lučunas antrina, sakydamas, kad dabar pas jį yra užsiregistravę pacientai iki mėnesio pabaigos. Dažniausiai kreipiamasi dėl depresijos, kuri, kaip spėjama, greitai pagal sergančiųjų skaičių įšoks į pirmas vietas.
 

„Kartais tėvai atveda vaikus ir skundžiasi, kad šie blogai elgiasi, tikisi, kad psichiatras duos stebuklingą tabletę ir vaikas bus geras, klausys tėvų, gerai mokysis, ruoš pamokas. Iš karto pasakau, kad neturiu stebuklingos lazdelės, nežinau kokio nors burtažodžio. Dažniausiai kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė nauda dirbti su vaiko tėvais, nes tik jie turi realios įtakos jam“, - sako psichologas psichoterapeutas Donatas Lučunas.

 
Beje, įstaigos administracija itin rūpinasi darbuotojų psichikos sveikata.
Vasario pradžioje visiems buvo išdalintas streso darbe vertinimo klausimynas (anketos). Jų tikslas – išsiaiškinti, ką kiekvienas darbuotojas mano apie darbo sąlygas, su kokia streso rizika susiduria darbe, kaip darbo sąlygos veikia darbuotojų gerovę, ar viskas padaryta, kad darbo sąlygos būtų geresnės (projektas „Psichikos sveikatos ir gerovės darbe stiprinimas Kėdainių rajono sveikatos priežiūros darbuotojams“).
Vertinant psichosocialinius veiksnius darbuotojai išskyrė įstaigos stiprybes, tokias kaip: nepatiria spaudimo dirbti viršvalandžius, gali spręsti, kaip atlikti savo darbą, gali tikėtis tiesioginio vadovo pagalbos iškilus darbo problemai, kolegos suteikia reikiamą paramą ir pagalbą, aiškios pareigos ir atsakomybė, su darbuotojais tariamasi dėl darbo pokyčių ir kt.
 
„Darbuotojams yra pateiktos ir streso valdymo metodikos. Išleidžiame juos visai dienai, jie mokosi valdyti stresą, užsiima relaksacijos metodikomis. Net anketos nereikia, kad matytum, kaip išsekina mediko darbas, nes krūviai iš tikrųjų labai dideli, reikalavimai – aukšti, elektroninės priemonės stringa (tarp kitko, esame tarp dešimties įstaigų, išrašančių daugiausiai elektroninių receptų Lietuvoje, – aštuoniasdešimt devynis su puse procento.)
Visos šios priežastys darbuotojus išbalansuoja ir tikslas buvo surasti būdų, kaip jiems padėti.
Nežinau, ar darbuotojai naudosis šiomis metodikomis ateityje, bet dabar, manau, tai tikrai duoda teigiamą rezultatą“, - džiaugėsi įstaigos vadovė.

„Mes tikrai nenusileidžiame privačioms klinikoms. Mūsų odontologų naudojamos medžiagos – pažangios, įranga, instrumentai – atnaujinti“, - patikino vyr. slaugos administratorė Laima Antanaitienė.

 
Dantų nesivalė penkiolika metų
Iš Kėdainių kilusi Inga Barvainienė (nuotr.) burnos higienos studijas baigė Kaune. Ten kurį laiką dirbo privačioje klinikoje, bet galiausiai grįžo su vyru į gimtąjį miestą.
„Kėdainių PSPC darbo sąlygos, atmosfera mane tenkina. Ypač kai čia atėjau dirbti iš privačios klinikos, įgavau labai didelės patirties, buvo tokių atvejų, kurių net nebuvau mačiusi vadovėlyje. Pavyzdžiui, esu turėjusi ir tokį pacientą, kuris dantų buvo nevalęs penkiolika metų. Pacientas prisipažino, kad net dantų šepetėlio neturėjo! Tad su juo tikrai buvo ką veikti. (Šypsosi.) Dabar žmogus „pasitaisė“ ir yra nuolatinis klientas“, - pasakoja burnos higienistė.
Pasak jos, kai prieš vienuolika metų pradėjo studijuoti, daugelis net nežinojo, kas yra burnos higiena.
 
„Pastebėjau, kai pacientai pradeda daryti šią procedūrą, savaime suprantamas dalykas tampa pas mane apsilankyti kas pusę metų. O pacientai, kurie turi periodontozę, lankosi netgi dažniau, kas ketverius mėnesius. Ypač pastebėjus kraujuojančias dantenas, rekomenduojame eiti pas burnos higienistą, nes yra pakankamai sudėtinga išvalyti krūminius dantis iš liežuvio pusės, apačioje priekinių dantų vidinėje pusėje irgi linkę kauptis apnašos. Kaip pacientams sakau, dantų akmenis galima sulyginti su kalkėmis arbatinuke. Tai yra mikrobai, maisto likučiai. Tarpdančiai vis tiek sunkiai pasiekiamos vietos ir patiems pacientams pakankamai sudėtinga juos pašalinti“, - sako burnos higienistė I.Barvainienė, įstaigoje dirbanti aštuntus metus:
Su kolegėmis ji dirba ne tik čia, bet ir eina į darželius, mokyklas, kur šviečia vaikus, ir juos moko taisyklingai valyti dantis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...
    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica