Kauno miesto poliklinika optimizavo laboratorijos veiklą ir išplėtė tyrimų spektrą

Evelina Machova
2018-04-20
Sausį po sujungimo pradėjusios veikti Kauno miesto poliklinikos medikai sako, jog priimti optimizavimo sprendimai pasiteisino. Įkurta viena centrinė laboratorija, anot jos vadovės dr. Ramunės Šepetienės, leidžia sutaupyti ir investuoti į modernią įrangą bei medikų atlyginimus. Be to, pakoregavus darbo procesus poliklinikoje išplėstas ir tyrimų spektras pacientams.
Kauno miesto poliklinika optimizavo laboratorijos veiklą ir išplėtė tyrimų spektrą
Praėjusių metų pusmetis, kaip sako laboratorijos medikai, buvo išties nelengvas. Tačiau šiandien, žvelgiant į pagerėjusias darbo sąlygas, administracijos investicijas į darbuotojų kvalifikaciją ir augančius atlyginimus, matyti, kad strategija pasiteisino.

Skaičiai
1500 - tiek kasdien į centrinę laboratoriją vidutiniškai suplaukia pacientų kraujo mėginių.
500 - tiek per dieną atliekama hematologinių tyrimų.
1000 - tiek per dieną atliekama biocheminių, bendraklinikinių ir imunologiniu tyrimų.


Tikslas – darbo optimizavimas
„Centralizuotos laboratorijos esmė – darbo optimizavimas, platesnis tyrimų spektras ir efektyvus kaštų naudojimas“, – sako Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša. Geresnis paslaugų prieinamumas kauniečiams ir buvo vienas sujungiamų penkių laikinosios sostinės poliklinikų prioritetų. Laboratorijų darbo koregavimas sutelkiant beveik visus tyrimus viename centre, anot medikų, pasiteisino su kaupu. Pacientams tyrimų spektras išsiplėtė, o laboratorijos darbuotojų atlyginimai pakilo.

Anksčiau penkios atskirai veikusios poliklinikos turėjo septynias laboratorijas, iš kurių dvi veikė ambulatorijose. Dabar kiekviename padalinyje liko procedūriniai kabinetai. Juose dirba po du laborantus, o visi tyrimai keliauja į centrinę laboratoriją, įsikūrusią buvusioje Dainavos poliklinikoje.
 
„Iki poliklinikų sujungimo iš viso veikė septynios laboratorijos. Dabar analizatoriai yra vienoje laboratorijoje. Ką tai duoda? Darbuotojams sąlygos ženkliai pagerėjo, personalo darbas optimalus, darbo užmokesčiai didesni. Sutaupome ir administravimo prasme, bet svarbiausia, jog galingoje ir modernioje laboratorijoje išplėtėme tyrimų spektrą“, – sako P.Kibiša.
Anksčiau, kuomet kiekviena poliklinika turėjo po atskirą laboratoriją, kas rytą visi analizatoriai turėjo būti kalibruojami. Taigi prieš pradedant darbą buvo tikrinamas specialus mėginys, parodantis, ar analizatoriai veikia tiksliai. Kalibravimo procesas – gana brangus ir visai nesvarbu, ar laboratorijoje dieną prieš tai buvo atliekamas vienas tyrimas ar tūkstantis. Procedūra privaloma be jokių išimčių.
 

„Dabar gi turime didelį srautą tyrimų ir sutaupome kalibravimo sąskaita. Be to, svarbu paminėti ir tai, jog dar prieš sujungimą Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio buvo keliama viena pagrindinių sąlygų – pagerinti paslaugų prieinamumą. Tą ir padarėme. Jei anksčiau laboratorijos turėjo viena – didesnį, kita – mažesnį tyrimų spektrą, dabar visuose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose jis yra vienodas, net ir platesnis“, – sako Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

 
Sutaupo ketvirtį milijono
Pasak laboratorijos vedėjos Ramunės Šepetienės, tyrimų koncentracija viename centre, palyginti šių metų pradžią su praėjusių metų dar atskirai veikusių laboratorijų kaštais, pasiteisino. Tai iliustruoja skaičiai: gydymo įstaiga sutaupo ketvirtį milijono eurų. „Sutaupytos lėšos leidžia diegti naujus tyrimus, atnaujinti įrangą, darbuotojams kelti kvalifikaciją, o pacientams prieinamomis kainomis pasiūlyti papildomų mokamų tyrimų paketus. Iš mokamų tyrimų nesistengiame uždirbti pelno. Sukūrėme tokius paketus, kurie reikalingi žmonėms. Mokami tyrimai tie, kuriems nėra gydytojo paskyrimo. Pavyzdžiui, gydytojas kartą per metus nemokamai gali skirti vieną lipidogramos tyrimą, tačiau pacientui pageidaujant jį galime atlikti ir dažniau, tik už jį jau teks sumokėti. Kainos tikrai nesikandžioja“, – sako R.Šepetienė.
Anot P.Kibišos, puikiai žinoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos ribotos, o ligonių kasos apmoka tik tuos tyrimus, kurie atitinka indikacijas, nustatytą jų dažnį. Papildomi tyrimai nekompensuojami.
 
„Tačiau visuomenė keičiasi. Vis daugiau dėmesio žmonės kreipia į sveikatą, yra labiau išprusę, jiems įdomu išsitirti profilaktiškai. Tai, mano nuomone, yra gerai. Daugelis turbūt girdėjo atvejį, kuomet į ligoninę buvo atvežtas išsekęs vaikas. Šeima maitinosi veganiškai, vaikas – taip pat ir tik gydymo įstaigoje paaiškėjo, jog mažajam šeimos nariui anemija. Taigi jau nuo šio mėnesio pabaigos turėsime atskirus tyrimų paketus, skirtus tiek veganams, tiek vegetarams. Taip besimaitinantys ar panašios dietos besilaikantys žmonės galės pasitikrinti“, – sako P.Kibiša.
Anksčiau atskirai veikusiose laboratorijose ne visi tokie papildomi tyrimai buvo atliekami. Dabar gi gautos visos licencijos. Maža to, neseniai pradėti atlikti papildomi tyrimai atskiroms amžiaus grupėms, moterims, vyrams ir vaikams sulaukė didelio susidomėjimo.
 
Kauno poliklinikos laboratorija pasipildė genetinių tyrimų įranga. Nuo šiol moterys galės išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso. Nors kaimyninėse šalyse šie tyrimai kompensuojami valstybės, Lietuvoje už juos kol kas turės sumokėti pačios moterys. Vienu metu galima atlikti 22 testus. „Tyrimo rezultatai aiškūs po kelių valandų“, - sako R.Šepetienė ir priduria, kad mėginiai tiriami tik sukaupus dvidešimt vienetų, nes taip įranga dirba efektyviausiai.

Dar vienas privalumas
Dar vienas privalumas, kad visus tyrimus įvertina laboratorijos gydytojas ir rezultatus pakomentuoja pacientui.
„Atliekant papildomus tyrimus, kuomet, pavyzdžiui, žmogus nori pasitikrinti, kaip jo organizmas jaučiasi po žiemos, ar stresas turi įtakos organizmo pokyčiams, gavęs rezultatus, jei būna nukrypimų nuo normos, išsigąsta. Todėl mes sudarėme ne tik optimalius tyrimų kompleksus, bet ir gydytojas paaiškina jų rezultatus. Be to, atliekame ir tyrimus dėl gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso (ŽPV).

 
Kiekviena moteris gali atlikti tyrimą, kurio metu nustatome dvylika ŽPV genotipų, įskaitant pačius „pikčiausius“ 16 ir 18. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje jie yra kompensuojami valstybės, pas mums kol kas tai – papildomi tyrimai. Tačiau po metų, turėdami rezultatus, jog šie tyrimai pasiteisina, galbūt galėsime derėtis su sveikatos apsaugos politikais, kad jie būtų kompensuojami valstybės. Tuomet jau turėsime įdirbį ir galėsime pagrįsti jų svarbą“, – sako R.Šepetienė.
Pasiteiravus, kokios tokių tyrimų kainos, laboratorijos vedėja sako, kad jos tikrai nesikandžioja: tyrimų kompleksas vaikams kainuoja apie septyniolika eurų, suaugusiems plataus spektro tyrimas – iki keturiasdešimties eurų.

Hematologinių tyrimų sektoriuje šiandien yra trys analizatoriai. Atnaujintoje centrinėje laboratorijoje pakeisti visi anksčiau buvę įrenginiai. Per minutę naujieji analizatoriai pateikia po du tyrimų rezultatus. Senesnės kartos analizatoriai per tą patį laiką pateikdavo tik vieno tyrimo rezultatą. Kaip sako laboratorijos personalas, dabar įranga dirba dvigubai greičiau, be to, skubius tyrimus galima įterpti bet kada. Tai - vieni populiariausių tyrimų poliklinikoje.  Jų per dieną atliekama apie 500.

Ėminius pristato elektromobiliais
„Mums svarbu atliepti viešąjį interesą, perteklinių pelnų nesiekime. Svarbiausia, kad pacientai būtų patenkinti“, – sako P.Kibiša.
Kaip ir minėta, kiekviename poliklinikos padalinyje likusiuose procedūriniuose kabinetuose, kuriuose dirba po du laborantus, atliekami tik skubūs tyrimai. Visus kitus ėminius į centrinę laboratoriją pristato elektromobiliai.

 
Į klausimą, kodėl buvo pasirinkti būtent jie, P.Kibiša atsako, nes gali važiuoti viešojo transporto juosta, todėl neužtrunka analičių surinkimas, yra ekologiški ir tausoja Kauno orą. Be to, dera prie modernios poliklinikos vizijos. Kasdien du elektromobiliai tarp poliklinikos padalinių suka dvylika ratų. Tyrimai iš taško A į tašką B pristatomi per valandą. Jei tyrimas skubus, jam teikiama pirmumo teisė. Visi tyrimai turi barkodą, kad neįsiveltų žmogiška klaida. Netrukus, kai visuose padaliniuose galutinai bus įdiegtas saugus uždaras duomenų ryšys, tyrimų rezultatai bus pristatomi kur kas greičiau.
Dabar jie pateikiami per dvi valandas. Ėminiai tyrimams į centrinę laboratoriją pristatomi specialiuose konteineriuose, kur palaikoma reikiama temperatūra. Iš viso poliklinika turi septynis specialius konteinerius.
 
Įsigytas naujas serologinių ELISA tipo tyrimų analizatorius. Dabar Kauno miesto poliklinikos pacientai tiriami dėl Laimo ligos. Dar šiuo įrenginiu atliekami tyrimai dėl mikoplazmų, chlamidijų, erkinio encefalito. Ateityje planuojama atlikti ir įvairius maisto alergijų tyrimus, tereikės papildomų reagentų.

Atnaujino įrangą
Kauno miesto poliklinikos centrinė laboratorija įsikūrusi septintame buvusios Dainavos poliklinikos aukšte. Čia yra ir atskira registratūra, kur atsisakoma popierinių formų ir stengiamasi viską perkelti į elektroninę erdvę. Laboratorijoje dirba 26 laboratorinės medicinos specialistai.
 

„Tokį darbo principą pasirinkome tam, kad kiekviename padalinyje būtų galima atlikti vadinamuosius greituosius testus, kuomet gydytojui, sprendžiančiam dėl tolesnio paciento gydymo plano, atsakymo reikia per penkiolika minučių. Padaliniuose atliekami greitieji testai dėl gliukozės koncentracijos kraujyje, troponino kiekio koncentracijos ir C reaktyvaus baltymo.
Taip pat padaliniuose atliekami ir automatizuoti šlapimo tyrimai, laborantas, tik esant reikalui, mikroskopuoja šlapimo nuosėdas“, – sako centrinės laboratorijos vedėja Ramunė Šepetienė.

 
Laboratorijos vadovė pripažįsta, kad praėjusių metų pusmetis buvo ypač intensyvus – reikėjo viską sustyguoti, kad darbas nenutrūktų. Tačiau šiandien galima drąsiai teigti, jog sprendimas įkurti centrinę laboratoriją pasiteisino. Nors jos darbuotojams krūvis nesumažėjo, tinkamai pasiskirsčius darbus viskas vyksta be trikdžių. Be to, kaip pažymi darbuotojai, džiugina ir tai, jog gydymo įstaiga investuoja į jų kvalifikacijos kėlimą.
„Darbo optimizavimas leidžia sutaupytas lėšas skirti įrangai atnaujinti. Visi padaliniai aprūpinti greitųjų testų analizatoriais, o centrinėje laboratorijoje seni analizatoriai pakeisti naujais ir moderniais. Taip pat turime naujos įrangos, leidžiančios atlikti tyrimus, kurių anksčiau nedarėme. Tai, kad investicijos atsiperka, rodo ir po truputį į gydymo įstaigą grįžtantys pacientai“, – sako R.Šepetienė.
 
Sutaupytas lėšas įstaiga planuoja investuoti ne tik į didesnius gydytojų atlyginimus, bet ir į informacinės sistemos tobulinimą, kad ne tik tyrimai, bet ir darbo grafikai, sandėlio likučiai būtų matomi elektroninėje erdvėje.
„Kol kas daugiausiai investavome į paslaugų gerinimą pacientams, nes jie – mūsų prioritetas. Dabar investuosime į darbo optimizavimą perkeliant kiek įmanoma daugiau duomenų į elektroninę erdvę. Pavyzdžiui, turime skirti žmogų, kuris rankiniu būdu skaičiuoja, kiek sandėlyje turime regentų ar kitų priemonių. Taip gaištamas darbo laikas, nes, jei šį darbą atliktų kompiuteris, specialistas galėtų visą dėmesį skirti pacientams“, – sako R.Šepetienė.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica