Kauno miesto poliklinika kuria savo prekės ženklą

Evelina Machova
2018-08-20
Versle kurti įmonės įvaizdį ir turėti atpažįstamą prekinį ženklą - įprasta praktika. Tą patį daro ir privačios gydymo įstaigos, klausimas, ar tai reikalinga viešosioms gydymo įstaigoms? Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša, ne vienerius metus praleidęs versle, sako, jog būtina. Mat pacientai turi žinoti, matyti ir jausti, kad apsilankęs bet kuriame poliklinikos padalinyje gaus vienodos kokybės paslaugas.
Kauno miesto poliklinika kuria savo prekės ženklą
„Esame kaip šveicariškas peiliukas – patikimas standartas teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas Kauno mieste“, - sako Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Kuria poliklinikos įvaizdį

Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša sako, kad norėdamas būti konkurencingas rinkos dalyvis privalai turėti pranašumą bei gebėti jį parodyti. Dar vienas ne mažiau svarbus momentas, kad ir įstaigos darbuotojai aiškiai suprastų, kokia yra poliklinikos vizija, misija, vertybės bei kaip pozicionuojamas gydymo įstaigos prekės ženklas. „Kai darbuotojai aiškiai tai suvokia, lengviau įgyvendinti ir numatytą strategiją.
 
Norime būti paprasti, bet pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys kokybiškai, - sako P.Kibiša. - Kuriant prekės ženklą ypač svarbu išsigryninti tai, ką nori padaryti, nes pati didžiausia klaida - imtis visko iškart. Todėl ir mes kurdami įvaizdį pabrėžiame, jog pacientas mums svarbiausias, tačiau mes teikiame tik pirminės sveikatos priežiūros grandies paslaugas. Norime būti panašūs į šveicarišką peiliuką – universalūs, atliekantys visas bazines, tai yra pirminės sveikatos priežiūros funkcijas kokybiškai.“
Šiuo metu Kauno miesto poliklinika yra didžiausia ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, teikianti kvalifikuotas ambulatorines pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros, dienos stacionaro paslaugas, besirūpinanti daugiau nei 180 tūkst. gyventojų bei turinti per 1700 darbuotojų.

 
Misija
Teikti kokybiškas ir prieinamas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas.

Vizija
Geriausias pasirinkimas Kaune – pacientams, darbuotojams, partneriams.

 
Atpažįstamo tinklo pranašumas 
Paklausus, kodėl viešajai gydymo įstaigai, kurios pagrindinė funkcija yra gydyti, svarbu kurti savo įvaizdį, P.Kibiša sako, jog tai susiję su tinklo pranašumu. „Taip, mūsų funkcija gydyti žmones, suteikti pagalbą laiku ir būti prieinamiems. Esame tinklas, kuris paslaugas gali suteikti devyniolikoje lokacijų, o pagrindinė žinutė pacientui - čia visur paslaugos bus vienodai kokybiškos. Tai tinklo, kaip vieno prekės ženklo, pranašumas.

 
Būdami tinklu pacientams galime pasiūlyti platų skirtingų specialistų, dirbančių ambulatorinėje grandyje, spektrą. Tačiau tikslas - kad pacientai jaustųsi saugūs ir žinotų, jog paslaugos kiekviename padalinyje bus suteikiamos vienodai. Būtent dėl to svarbu kurti bendrą įvaizdį pradedant vienodomis lentelėmis ant gydytojų kabinetų durų, baigiant vienodu informacijos išdėstymu skelbimų lentoje. Verslas tai suprato prieš šimtmečius, dabar tuo keliu sukame ir mes. Tą patį daro privačios gydymo įstaigos. Pacientams svarbu gauti vienodai kokybišką paslaugą visuose padaliniuose, darbuotojams svarbu dirbti vienodomis sąlygomis ir gauti už vienodą suteikiamų paslaugų kiekį tokį patį atlyginimą“, - sako P.Kibiša.

Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Šeimos medicinos skyriaus vedėja gydytoja Aušra Ulvydaitė-Batkevičienė teigia, kad gydymo įstaigos įvaizdžiui svarbus ne tik prekės ženklas, bet ir aplinka, kurioje gydytojai dirba. „Prieš gerą dešimtmetį, kai tuometinėje Dainavos poliklinikoje buvo atlikti remontai ir iš senos, nugyventos sovietinės poliklinikos tapome modernia. Nors iš principo pasikeitė tik sienos, ne iš vieno paciento išgirdau frazę, jog prisirašė čia tik todėl, kad labai gražu. Tai įrodo, jog aplinka renkantis gydymo įstaigą svarbi ir, tam tikra prasme, siejama su paslaugų kokybe. O ir gydytojams, kurie čia praleidžia visą dieną, darbo aplinka turi būti maloni“, - sako A.Ulvydaitė-Batkevičienė.

Poliklinika pacientams gali pasiūlyti platų skirtingų specialistų, dirbančių ambulatorinėje grandyje, spektrą. Vis dėlto tikslas - kad pacientai jaustųsi saugūs ir žinotų, jog paslaugos kiekviename padalinyje bus suteikiamos vienodai. Būtent dėl to svarbu kurti bendrą įvaizdį pradedant vienodomis lentelėmis ant gydytojų kabinetų durų, baigiant vienodu informacijos išdėstymu skelbimų lentoje.



Vertybės 
Kompetencija
Atsakomybė
Profesinės žinios ir tobulėjimas
Naujovių paieška ir įgyvendinimas

Pagarba
Pacientui
Darbuotojui
Organizacijai

Bendradarbiavimas
Pasitikėjimas
Komandinė dvasia
Konstruktyvi iniciatyva

Orientacija į rezultatą
Aiškūs tikslai
Planas tikslams pasiekti
Pasiektų tikslų vertinimas


Nuo ko priklauso pacientų lojalumas?
„Šeimos gydytojai poliklinikai sukuria pacientų bazę, kuri yra jos pagrindas. Todėl jiems skiriame didelį dėmesį, nes būtent šie medikai nuolat kontaktuoja su pacientu. Turime ir daug kitų specialistų, kurie, be jokios abejonės, yra svarbūs, tačiau jie nelemia tiek paciento lojalumo, kiek šeimos gydytojas, - sako Kauno miesto poliklinikos vadovas. - Puikiausias pavyzdys, kuris turbūt neblogai pažįstamas poliklinikų vadovams, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš poliklinikos išeina šeimos gydytojas.
 

Ir visai nesvarbu, ar jo apylinkė - penki šimtai ar trūkstantis pacientų, ar jo darbu visi patenkinti ar nelabai, išeidamas šeimos gydytojas išsiveda ir pacientus. Juos susigrąžinti ar naujai pritraukti - ilgas ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Todėl kurdami įvaizdį visų pirma pradėjome nuo investicijų į šeimos gydytojų darbą. Viename padalinių pastebėjome, jog netenkame dvigubai daugiau pacientų nei kituose padaliniuose. Tai aiškiai koreliavo su šeimos gydytojų išėjimu. Kuo daugiau šeimos gydytojų išeina, tuo daugiau pacientų prarandame. Pradėjome galvoti, kaip gydytojus išlaikyti. Atlyginimai tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje labai panašūs, tačiau privačiame sektoriuje darbo krūvis mažesnis.
 
Natūralu, kad žmogus pasirenka dirbti už tą pačią algą, bet mažesniu krūviu.“
Dabar jau pusmetis, kai minėtame padalinyje pacientų skaičiaus mažėjimas stabilizavosi ir susilygino su kitų padalinių rodikliais. Tiesa, poliklinikos vadovas pabrėžia, kad tikslas, jog skaičiai persiristų į teigiamą pusę. Savo ruožtu A.Ulvydaitė-Batkevičienė teigia, jog poliklinikos pokyčius pastebi ne tik dirbantys medikai, bet ir pacientai.

Kauno miesto poliklinikos registratūroje yra įrengti pulteliai, kur pacientai gali paspausti vieną iš šešių mygtukų bei įvertinti aptarnavimo kokybę.

Po eurą už pacientą
Kauno miesto poliklinika pradėjo kurti naują darbo užmokesčio sistemą, kuri pirmiausia buvo įdiegta Dainavos padalinyje. Šeimos gydytojai už kiekvieną prisirašiusį pacientą papildomai gauna po vieną eurą prie atlyginimo.
Pasak P.Kibišos, pasikeitusios darbo užmokesčio sistemos tikslas - skatinti šeimos gydytojus.


Jei prie šeimos gydytojo yra prisirašę nuo 800 iki 1000 pacientų, jam papildomai už kiekvieną jų pridedama po 0,50 euro centų.
Jei prie šeimos gydytojo yra prisirašę nuo 1100 iki 1600 pacientų, papildomai pridedam po 1 eurą.
Jei prie šeimos gydytojo yra prisirašiusių pacientų daugiau nei 1600, papildomai už kiekvieną jų pridedama po 0,50 euro centų.


„Kodėl skatinimas mažėja, jei turima daugiau nei tūkstantį šešis šimtus prisirašiusių pacientų? Nes manome, kad iki tokio skaičiau apylinkė yra optimali. Didesnę jau sunku kokybiškai aptarnauti. Nesiekiame, kad šeimos gydytojas būtų nuolat persitempęs ir persidirbęs, todėl ir skatinimo sistema atitinkama. Kartu su finansiniais svertais stengiamės kurti optimalias apylinkes“, - sako P.Kibiša.

A.Ulvydaitės-Batkevičienės teigimu, atlyginimai Kauno miesto poliklinikoje išaugo. „Anksčiau nesvarbu, kokio dydžio tavo apylinkė - devyni ar pusantro tūkstančio pacientų, atlyginimus gaudavome vienodus. Dabar pati sistema skaidresnė ir kur kas sąžiningesnė darbuotojų atžvilgiu. Tie gydytojai, kurie labai daug dirba, gauna gerokai didesnius atlyginimus“, - sako Šeimos medicinos skyriaus vedėja.

Sistema Dainavos poliklinikoje pasiteisino, todėl buvo planuojama ją įdiegti ir kituose padaliniuose. Tačiau planus šiek tiek pakoregavo neapibrėžtumo laikotarpis, kol Sveikatos apsaugos ministerija derėjosi su Gydytojų sąjunga dėl šakinės darbo sutarties. „Norėdami pakeisti darbo užmokesčio sistemą turime pakeisti ir esamą informacinę sistemą, todėl laukėme, kol pasibaigs derybos, nes keičiant darbo užmokesčio sistemą reikia ir papildomų investicijų. Šakinė sutartis šiek tiek pakoregavo naują darbo užmokesčio sistemą. Nes vyrauja nuostata, kad atlyginimai visų pirma turi būti didinami mažiausiai uždirbantiesiems.
 
Sutinku, kad tiek socialine, tiek moraline prasme tai teisinga, tačiau svarbu pasidomėti, pavyzdžiui, kodėl vienas ar kitas šeimos gydytojas turi mažai pacientų? Man, kaip vadovui, norisi kiek įmanoma mažiau to socializmo, kad visi turi uždirbti vienodai. Nesutinku su tuo. Kiekvienas turi uždirbti tiek, kiek dirba. Tikslas, kad tiek Dainavoje, tiek Šančiuose ar bet kuriame kitame padalinyje uždirbtų tiek, kiek suteikia konsultacijų. Anksčiau vyravo skirtingos sistemos, todėl ir medikų atlyginimai labai skyrėsi, nors daugeliu atveju darbo krūvis buvo panašus“, - sako P.Kibiša.
Po visų pasikeitimų atlyginimai kai kuriems Kauno miesto poliklinikos medikams išaugo iki 400-500 eurų.
 
Neplaninės pagalbos kabinetai
Šiandien, kuomet kalbama apie sveikatos priežiūros prieinamumą, vienas pagrindinių akcentų – laikas, per kurį paslauga turi būti suteikta. Pavyzdžiui, patekti pas šeimos gydytoją pacientas privalo per septynias dienas. Pasak poliklinikos vadovo, visuose padaliniuose sulygintas šeimos gydytojų konsultavimo laikas, nes jis buvo gana skirtingas. „Iš vienos pusės esame spaudžiami skirti daugiau dėmesio pacientams, bet iš kitos pusės paslaugą turime suteikti ne vėliau kaip per septynias dienas, kad nebūtų eilių. Šiuo klausimu daug diskutavome ir su šeimos gydytojais.
 
Puikiai suprantame, kad jei konsultacijai skirsime pusvalandį, pacientų srautas nesumažės. Šeimos gydytojai priima tiek pacientų, kiek jų yra. Todėl siekdami mažinti šeimos gydytojams krūvį kiekviename padalinyje įkūrėme Neplaninės pagalbos kabinetus. Čia siunčiami pacientai, kurie ateina pratęsti vaistų receptus ar, tarkim, jei pametė siuntimą. Šiuo metu kaip tik kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, kuris rengia išmaniąsias slaugytojas, kad jos galėtų atlikti praktiką šiuose kabinetuose. Ateityje, manau, jos galėtų čia ir dirbti“, - sako P.Kibiša.

„Šeimos gydytojai džiaugiasi, kad sujungus penkias poliklinikas atsirado galimybės įkurti didelę centrinę laboratoriją, kuri aptarnauja visus padalinius. Vadinasi, galime atlikti labai daug ir mokamų, ir nemokamų tyrimų. Be to, tokius, kurių anksčiau net neturėjome, o kai kuriuos jų darome vieninteliai Kauno mieste“, - pokyčių privalumus vardija medikė.
Ateityje planuojama pakeisti ir poliklinikos pacientų registravimo bei srautų valdymo sistemą. Tikslas – kad tik atėjus žmogui ir užsiregistravus poliklinikoje gydytojas kabinete matytų, jog žmogus atvyko. Jei vis dėlto pacientas neatvyksta jam paskirtu laiku, gydytojas gali konsultuoti kitą pacientą. Į gydytojo kabinetą pacientas įžengtų tik, kai jo talonėlio numeris užsidegtų prie gydytojo kabineto durų. Su šia sistema ketinama pasiekti ir dar vieną tikslą – kad laukimas pacientams nebūtų ilgesnis nei penkiolika minučių nuo tada, kai jis atvykęs vizito pas gydytoją užsiregistruoja, o šeimos gydytojai dirbtų ne sunkiau ir sistema būtų išmanesnės.

Pasak šeimos gydytojų, sujungus penkias poliklinikas į vieną atsirado galimybė įsteigti centrinę laboratoriją ir išplėsti tyrimų spektrą. Ėminiai tyrimams į centrinę laboratoriją iš visų padalinių pristatomi specialiuose konteineriuose, kur palaikoma reikiama temperatūra. Kasdien du elektromobiliai, pažymėti poliklinikos logotipais, tarp padalinių suka dvylika ratų. Tyrimai iš taško A į tašką B pristatomi per valandą. Jei tyrimas skubus, jam teikiama pirmumo teisė.

Vertina darbą
Kauno miesto poliklinikoje registratūroje pacientai gali paspausti vieną iš šešių įrengtų mygtukų bei įvertinti, kaip jis buvo aptarnautas. Vertindama darbą Kauno miesto poliklinika bendradarbiauja ir su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais. „Viena poliklinikos darbuotojų neseniai apsigynė magistro darbą, kuriame taip pat buvo atliekami įvairūs poliklinikos vertinimai. Buvo pasirinkti įvairūs pacientų duomenys – lytis, amžius, išsilavinimas. Iš apklausos rezultatų įstrigo tai, jog į neigiami atsakymai į klausimą, ar pakanka informacijos apie polikliniką, tiesiogiai koreliavo su išsilavinimu. Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo labiau respondentui pakako informacijos. Pagal tai pradėjome žiūrėti, kur ir kokią ją mums pateikti. Atnaujinome internetinę svetainę, taip pat suaktyvinome veiklą socialiniame tinkle, pasikeitė informacijos pateikimas informacinėje lentoje“, - pasakoja P.Kibiša.

Iki metų galo
Penkiuose poliklinikos padaliniuose veikė skirtingos informacinės sistemos. Kaip pripažįsta poliklinikos vadovas, jų sujungimas į vieną sistemą praktikoje pasirodė kur kas sudėtingesnis uždavinys. Šiuo metu padaliniai yra sujungti į saugų greitą duomenų tinklą VPN ir viliamasi, kad iki metų pabaigos informacinė sistema bus sujungta į vieną. Taip pat iki metų pabaigos planuojama atnaujinti 50 proc. kompiuterių.


Apie pokyčius
Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Šeimos medicinos skyriaus vedėja Aušra Ulvydaitė-Batkevičienė:

- Ar dabar dirbti lengviau? Jei kalbame apie pacientų srautus, jie tikrai nesumažėjo. Tiesa, daugeliu atvejų čia mažai kas priklauso nuo gydytojo, nes yra ir pacientų kultūra. Kasdien, jau po konsultavimo valandų, prie mano kabineto durų būriuojasi eilutė žmonių. Visi jie be talonėlio, tik trumpam paklausti. Man tikrai nėra sunku per dieną konsultuoti trisdešimt ar keturiasdešimt pacientų, jei nebūtų tokio tempo. Tarkim, jei galėčiau konsultuoti nuo aštuonių ryto iki šešių vakaro. Bet šiuo atveju laikas yra ribotas - nuo ryto iki pietų arba po pietų iki vakaro. Tiesa, gydytojams, kurie turi daug pacientų ir patys prašė, skyrėme atskirus kabinetus, kur jie gali dirbti visą darbo dieną nuo ryto iki vakaro - kabineto nereikia užleisti keičiantis pamainomis.
 
Be to, jau metai, kaip poliklinika apmoka ir įvairius kursus tiek medikų kvalifikacijai kelti, tiek žinioms vadovavimo srityje gilinti. Tai itin svarbu. To anksčiau nebuvo. Dar vienas pliusas, kad atsirado intranetas, kuriame skelbiami ir visi teisės aktų pokyčiai. Taigi darbo aplinka pagerėjo. Smagu, kad visi planuojami ir vykdomi pokyčiai mums, darbuotojams, galima sakyti, prinešami. Sprendimai diskutuojami su darbuotojais, atsižvelgiama į mūsų nuomonę. Atsirado daugiau bendrumo, nebėra jausmo, kad „ai, čia valdžia kažką nusprendė“. Ne, čia mes visi priėmėme sprendimą! Taigi manau, kad įvykę pokyčiai išėjo į naudą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

      Budinti vaistinė


      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

      Sveika šeima


      Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

      Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

      Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Arbata. Pirma dalis
      Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica