Kauno klinikų Vaikų ligų klinika: 90 metų neįkainojamos patirties

Deimantė Zailskaitė
2014-08-11
Vieno seniausių Kauno klinikų padalinio – Vaikų ligų klinikos stiprioji pusė – puikiai sustyguotas komandinis darbas. „Kuomet susijungia keleto komandų nariai ir sudaro, pavadinkime, rinktinę iš visos klinikos, iš atskirų specialybių gydytojų, galima efektyviai spręsti ypač retas ir sudėtingas problemas“, - sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas. Klinikos gydytojai, aplankyti gražaus jubiliejaus proga, su žurnalistais dalijosi laimėjimais ir ateities vizijomis.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinika: 90 metų neįkainojamos patirties
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas pabrėžia: svarbiausia – ne pastatai ar aparatūra, bet žmonės, kurie čia dirba.

Stiprybė – trejybėje
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos pradžia skaičiuojama nuo 1924 metų, kuomet profesorės Vandos Tumėnienės iniciatyva buvo įkurta Kauno universiteto Vaikų ligų katedra. Kaune pradėjus sparčiai plėtoti pediatriją, dabartinėje Vaikų ligų klinikoje veikia septyni sektoriai: urgentinės pediatrijos, nefrologijos, pulmonologijos, alergologijos, kardiologijos ir reumatologijos, gastroenterologijos, onkologijos ir hematologijos sektoriai, kuriuose konsultuojami ir gydomi vaikai iki 18 metų.
Prieš dvejus metus Kauno klinikų Vaikų ligų klinika įsikūrė naujose patalpose.
„Klinikoje dirba apie 300 darbuotojų: 39 gydytojai, šešiolika iš jų yra medicinos mokslų daktarai. Toliau – didžiulis slaugos ir pagalbinių darbuotojų personalas – daugiau nei du šimtai. Turime beveik 60 rezidentų, kurie yra priešakinėje fronto linijoje – dirba konsultuojami ir prižiūrimi mūsų patyrusių gydytojų. Visi universitetinėje ligoninėje dirbantys gydytojai darbuojasi trijose srityse – kaip klinicistai, kaip pedagogai universitete ir absoliučiai visi užsiima moksline veikla.
Tai užtikrina ir sudaro pamatą pediatrijos progresui. Mūsų klinika per metus aptarnauja maždaug 77 tūkstančius ligonių, kurie kreipiasi dėl vienokių ar kitokių problemų. 30 tūkstančių atvyksta dėl skubios pagalbos į priėmimo skyrių, apie 30 tūkstančių yra konsultuojami visų sričių specialistų dėl įvairiausių patologijų, daugiau nei 7 tūkstančiai pacientų yra gydomi stacionare“, - su darbo rezultatais supažindina ilgametis klinikos vadovas R.Kėvalas.

 
Stacionare bus taikoma kaniterapija
Tądien, kai lankėmės Vaikų ligų klinikos Onkologijos ir hematologijos sektoriuje, ore tvyrojo džiugios, pakilios nuotaikos – ne vienerius metus čia besigydanti pacientė šventė 17-ąjį gimtadienį, o antraisiais namais virtusi jos palata buvo išpuošta šventiniais balionais. Mergaitė laukė paskutinės chemoterapijos. Laimei, gydytojos onkologės dr. Giedrės Rutkauskienės prognozės buvo daug žadančios.
„Mes tikrai neatsiliekame nuo užsienio ligoninių nei prognozėmis, nei galimybėmis. Neseniai lankantis vienoje konferencijoje, kai pasakiau, kad mūsų neurochirurgai atlieka intraoperacinį magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, Švedijos gydytojai buvo labai nustebę, nes jie tik dabar Upsalos universitetinėje ligoninėje ruošiasi pirkti tokį aparatą. O pristačius prognozes, buvo pasakyta, kad jos visiškai atitinka tai, ką turi užsienio gydytojai. Kiekvienais metais diagnozuojame apie 50 naujų atvejų – vaikų, sergančių piktybiniais ir gerybiniais navikais. Labai džiaugiuosi, kad į mūsų centro veiklą integravosi chirurginis profilis. Kolegos neurochirurgai gydant galvos ir nugaros smegenų navikus turi daugiau nei trisdešimt metų patirtį. Jau seniai, dar prieš pradedant taikyti spindulinę ir chemoterapiją, jie atlikinėjo sudėtingiausias operacijas. Antras dalykas, kuo tikrai džiaugiuosi, kad labai gerai bendradarbiaujame su intensyviosios terapijos skyriumi ir anesteziologais. Tai mums leidžia vaikams nuo pat naujagimystės skirti visas įmanomas procedūras – ir gydomąsias, ir diagnostines. Dar esame stiprūs vaikų spindulinės terapijos srityje, kur sukaupta didžiulė gydytojų patirtis“, - stipriąsias puses vardija Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus vadovė dr. G.Rutkauskienė.
Kad itin sunkiai sergantys mažieji pacientai nesijaustų prislėgti tarp keturių ligoninės sienų, klinikoje kuriamos modernios, žaismingos palatos ir koridoriai, laisvalaikio ir žaidimų kambariai.
„Nors labai daug propaguojama ir kalbama apie vaikui palankios ligoninės aplinką, manau, kad kurdami tokią aplinką esame geroje pusiaukelėje. Sakykite, kas anksčiau buvo ligoninė? Tai buvo personalas, apsirengęs kasdieniškai. Su vaikais buvo elgiamasi kaip namuose: kartu gulėdavo ir mamos, ir auklės. Tokioje aplinkoje vykdavo gydymas. Mes praktiškai grįžtame į tuos laikus. Vaikas neturi jaustis, pakliuvęs į nemalonią aplinką. Šalia gydymo, diagnostikos proceso jam yra sudarytos sąlygos: žaidimų kambariai, knygos, dirba auklėtojai, psichologas, socialinis darbuotojas. Vaikus reguliariai lanko ir linksmina klounai (vykdomas vadinamasis Raudonų nosių projektas), mūsų gražioje auditorijoje rengiami koncertai ar pasirodymai. Mus remia labai daug žmonių ir organizacijų, nes jokia šiuolaikinė vaikų ligoninė negali išsilaikyti be papildomos injekcijos – geranoriškai nusiteikusių organizacijų ir žmonių. Ypač didžiulį dėmesį telkiame į onkologinius ligonius. Aš manau, kad ligoninės buities sąlygos tikrai yra pakankamai geros: vienvietės, dvivietės, daugiausia trivietės palatos su visu diagnostikos servisu“, - sako R.Kėvalas.
„Jeigu pasveikęs vaikas ateina aplankyti likimo draugų, reiškia, kad po gydymo Onkologijos ir hematologijos sektorius jam nesukelia neigiamų emocijų“, - klinikos vadovui antrina gydytoja onkologė G.Rutkauskienė.
Artimiausiu metu klinikoje bus pradėta taikyti kaniterapija. Gydytojui vizituojant, mažuosius pacientus drauge lankys ir draugiškai nusiteikę keturkojai, prižiūrimi šeimininko. Neabejojama, kad ši naujovė suteiks daug teigiamų emocijų tiek ligoninės pacientams, tiek personalui.
 
Duris atvėrė naujas centras
Klinikoje startavo naujas Vaikų šlapinimosi sutrikimų centras, kuriam vadovauja vaikų nefrologas docentas dr. Šarūnas Rudaitis. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio centras Lietuvoje. „Kauno klinikose Vaikų šlapinimosi sutrikimo centras yra įkurtas šių metų liepos mėnesį. Šiame centre planuojama tirti, gydyti šlapinimosi sutrikimų turinčius vaikus, kuriems nustatomas dieninis šlapimo nelaikymas, naktinė enurezė, neurogeninė šlapimo pūslės disfunkcija, funkciniai šlapinimosi sutrikimai ir kitos problemos. Tai yra aktuali problema, apie kurią paprastai nešnekama. Praktiškai 16 procentų vaikų penkerių metų amžiaus grupėje susiduria su naktiniais šlapinimosi sutrikimais, 19 procentų vaikų reguliariai vargina dieninis šlapimo nelaikymas. Su šlapinimosi sutrikimais yra susijusios ir įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, pasikartojančios šlapimo organų infekcijos, ne mažesnės ir psichosocialinės problemos. Vieno tyrimo metu šlapimo nelaikymą vaikai apibūdino kaip trečią didžiausią nelaimę po vieno iš tėvų netekimo ir regėjimo praradimo“, - problemos mastą įvardija Š.Rudaitis.

Kauno klinikose šlapinimosi sutrikimų turinčius vaikus konsultuoja aukščiausios kvalifikacijos specialistai – tiek vaikų nefrologai, tiek vaikų urologai, tiek proktologai. Tai ženkliai pagerina šios problemos sprendimus.
„Mūsų centre jau daugiau nei dvylika metų šlapinimosi sutrikimų turintys vaikai yra tiriami modernia kompiuterine urodinamine aparatūra. Šiais metais gavome naują urodinaminę aparatūrą, kuria galėsime ne tik tiksliai diagnozuoti šlapinimosi sutrikimus, bet, ir esant tam tikrai patologijai, efektyviau taikyti atgalinio ryšio procedūras, naudojant specialias vaikiškus žaidimus primenančias kompiuterines programas. Tarpvietės srityje yra pritvirtinami elektrodai, kurie fiksuoja tarpvietės raumenų darbą. Pavyzdžiui, sutrauki raumenis – į viršų kyla drugelis, atpalaiduoji – drugelis nusileidžia. Yra įrodyta, kad tokiu principu terapinis efektas yra gaunamas maždaug du keturis kartus greičiau. Vaikui gerokai lengviau paaiškinti per žaidimą negu rodant į liniją, keliaujančią kompiuterio ekrane“, - apie ambulatoriškai atliekamą procedūrą pasakoja Š.Rudaitis.
 
Laukia kokybinis šuolis
„Sunkiausios patologijos, sunkiausi, rimčiausi ligoniai turi būti koncentruojami universiteto ligoninėse – dviejose vietose, o ne išbarstomi po visą Lietuvą, - sako klinikos vadovas R.Kėvalas, rankose laikydamas „Vaikų integruotos sveikatos priežiūros tvarkos“ aprašą, kaip Lietuvos mastu turėtų atrodyti vaikų sveikatos paslaugų teikimas. - Ir jeigu buvusį sveikatos apsaugos ministrą pavadinčiau šio įsakymo tėčiu, tikiu, kad dabartinė mama – naujoji mūsų ministrė – nenutrauks šio įsakymo įgyvendinimo, kuris turėtų būti priimtas netrukus.“
Vaikų ligų klinikos tikslas – vaikams iki 18 metų teikti aukščiausio lygio skubią ir specializuotą pagalbą. „Mūsų vaikų priėmimo skyrius sugeba konsultuoti labai daug ligonių, - sako Urgentinės pediatrijos sektoriaus, Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas docentas dr. Vaidotas Gurskis. „Džiaugiamės, kad už pusmečio galėsime dirbti tikrai geresnėmis darbo sąlygomis, kuomet persikelsime į bendrą su suaugusiais traumų ir skubios pagalbos centrą. Darbo sąlygos bus geresnės ne tik infrastruktūros prasme, bet ir visa diagnostika bus atliekama viename pastate. Toks mišrus modelis, kada skubiosios medicinos gydytojai dirba su vaikų ligų specialistais, mūsų sąlygomis yra optimaliausias ir pasiteisinęs Skandinavijos šalyse. Mes sekame skandinavų modeliu. Džiaugiamės, kad dalyvaujame ruošiant jaunus medikus. Vieneri skubios medicinos rezidentūros metai yra skirti vaikų ligoms. Per tą laiką paruošime tikrai kvalifikuotą specialistą, kuris gerai išmanys vaikų ligas. Taigi bendras priėmimo skyrius, kur kartu dirbs pediatrai ir skubiosios medicinos gydytojai, kurie gerai išmanys vaikų ligas, pakylės vaikų skubiąją pagalbą, kuri dabar laikosi tik ant pediatrų pečių. Už pusmečio mūsų laukia kokybinis šuolis, kuris pirmiausiai bus svarbus pacientams.“

Vaikų intensyviosios terapijos skyrius įkurtas beveik prieš 40 metų. Šiuo metu jame yra aštuonios lovos, dirba dešimt gydytojų, 24 slaugytojos. Kaip ir visoje ligoninėje, čia pacientui sudaroma kuo draugiškesnė aplinka: lankymo valandos neribotos, o gydytojų vizitacijos atviros ligoniukų tėvams. „Mūsų stiprybė – kvalifikuota komanda, kurios branduolys nesikeičia daugelį metų, o atėję nauji žmonės greitai integruojasi. Ligoninėje tarp intensyvios terapijos skyrių esame lyderiai infekcijų kontrolės ir ligonių apsaugos nuo infekcijų srityje. Rodikliai tikrai yra labai geri. Žengiame koja kojon su šiuolaikiniais intensyvios terapijos skyriais pasaulyje“, - sako V.Gurskis.
 
Pasiektas NBA lygis
Vaikų ligų klinikos paskutiniųjų metų iššūkiai – didėjantis sunkių, komplikuotų bei lėtinių ligonių skaičius. „Iš mūsų vienintelių ligoniai, sergantys lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu, pradėjo važiuoti į namus. Esame išleidę aštuonis ligonius, kuriems reikalinga pagalbinė ventiliacija dalį paros ar visą parą. Vienas tų pacientų mirė dėl pagrindinės ligos, kiti septyni gyvena namuose. Tai yra didžiulis laimėjimas ir tam tikras išsivysčiusios šalies rodiklis. Jeigu sugebi tokį ligonį išleisti į namus, tiesiai šviesiai pasakysiu: esi pasiekęs NBA lygį“, - sako V.Gurskis.
„Dažniausiai kalbame apie pačius sunkiausius ligonius – besigydančius intensyviosios terapijos skyriuje arba onkologinius ligonius, kurie tikrai labai sunkiai serga. Bet jau keletą metų Lietuvoje ir ne taip seniai, apie dešimt metų, pasaulyje daug kalbama apie tai, kad kiti lėtinėmis ligomis sergantieji mažieji pacientai negauna pakankamai pagalbos. Kartais jie netgi būna su tuo susitaikę, kad niekas jiems jau nebegali padėti“, - sako Vaikų pulmonologijos sektoriui vadovaujanti docentė dr. Laimutė Vaidelienė. Dėl šios priežasties pernai buvo įkurtas Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centras. - Per metus mūsų konsultacijų prireikia trims tūkstančiams pulmonologinėmis ligomis sergančių vaikų, dar apie tūkstantis tokių vaikų gydomi stacionare. Kai kurie pacientai dažnai ateina į konsultacijas, dažnai gydomi stacionare. Savo daktarus jie vadina vardais. Kai kas nors yra negerai, jų mamos gali paskambinti gydantiems gydytojams į namus.“
Centre yra visos galimybės ne tik diagnozuoti pulmonologines ligas, bet ir kvalifikuotai gydyti bei teikti nuolatinę priežiūrą. „Taikome ir vibracines liemenes, ir kosulio asistentus. Išmokome su jais dirbti ir parodome, kokios yra galimybės. Šios priemonės brangios, bet yra labai patogios naudoti namuose kiekvieną dieną po kelis kartus. Dar yra vaikų, kurių kvėpavimo funkcija tokia silpna, jog jiems reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos. Dažnai jos reikia namuose, ypač nervų - raumenų ligomis sergantiems ligoniukams, kurie miegodami taip silpnai kvėpuoja, kad neužtikrinamas pakankamas deguonies patekimas į plaučius. Vienas pirmųjų mūsų pacientų – Edvardas iš Vilniaus serga nervų – raumenų liga. Jis pradėjo prastai kvėpuoti, naktį jo CO2 kiekis taip pakildavo, kad vaikas pradėjo sapnuoti košmarus. Jo gyvenimo kokybė suprastėjo: berniukas negalėjo mokytis, ryte prabusdavo pervargęs. Pritaikius jau minėtą ventiliaciją, tik naktį uždedamą kaukę, vaikas pasveiko. Anksčiau pas mus jis važiuodavo po keletą kartų per metus, dabar jį pamatome tik kartą, kad paklaustume, kaip jis gyvena. Vaiko gyvenimo kokybė tikrai pagerėjo“, - sako gydytoja pulmonologė L.Vaidelienė.
Didžiulis privalumas, kad Vaikų ligų klinika gali naudotis visomis didelės ligoninės galimybėmis. „Tradiciškai augome vienoje didelėje šeimoje ir jau įpratome naudotis tuo, ką turi didžioji klinika, tiksliau sakant, viena didžiausių ligoninių Europoje. Nuolat sulaukiame pacientų iš užsienio. Neseniai teko konsultuoti ligonį - vienerių metukų vaiką, kuriam buvo įtariama limfedema. Jis atvažiavo ne iš kokio nors užkampio, bet iš Maskvos, kurioje yra įkurtas Limfedemų centras, tačiau jokios diagnostikos jie ten neturi. O mūsų klinikos gali padaryti viską, ką gali padaryti pasaulyje. Tai yra limfoscintigrafija, toliau išsiųsti genetinį tyrimą, aš jau nekalbu apie tokius tyrimus kaip magnetinio rezonanso tomografija ir visa kita. Taigi mūsų galimybės tikrai yra didžiulės“, - sako R.Kėvalas. Bet svarbiausia – ne sienos ar aparatai, o žmonės, kurie dirba.
 
Tarp kitko
Tiems, kam įdomu iš arti pasižvalgyti po Kauno vaikų ligų kliniką, režisierius Arvydas Barysas sukūrė filmą apie šią 90 metų skaičiuojančią vaikų gydymo įstaigą.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica