Kauno klinikinėje ligoninėje duris atvėrė naujasis Vaikų priėmimo skyrius

Evelina Machova
2017-02-06
Kauno klinikinėje ligoninėje atidarius naujas Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpas, pasak įstaigos vadovo Gedimino Abeciūno, įgyvendinta viena svarbiausių strateginių užduočių. Medikai patikina, kad nuo šiol mažiesiems pacientams ne tik sukurtos šiuolaikiškos bei komfortiškos sąlygos, bet ir teikiama daugiau stebėjimo paslaugų.
Kauno klinikinėje ligoninėje duris atvėrė naujasis Vaikų priėmimo skyrius
Renovuoto Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus atidarymo šventėje juostelę perkirpo (nuotr. iš kairės): Seimo narys Lauras Stacevičius, Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius, Seimo narys Darius Kaminskas ir Kauno klinikinės ligoninės vadovas Gediminas Abeciūnas.

Kauno klinikinėje ligoninėje surengtas Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus naujų patalpų atidarymas. Pasak gydymo įstaigos direktoriaus Gedimino Abeciūno, minėto skyriaus perkėlimas į atskiras patalpas buvo viena svarbiausių ligoninės strateginių užduočių. „Parengus projektą pavyko pritraukti lėšų iš Valstybės investicijų programos. Dėkoju visiems padėjusiems įgyvendinti projektą. Dabar turime šiuolaikinį, visus reikalavimus atitinkantį skyrių“, – kalbėjo G.Abeciūnas.
 
Kauno klinikinėje ligoninėje pagalba vaikams teikiama jaukiose ir patogiose patalpose. Jos, priklausomai nuo ligos pobūdžio, padalytos į atskiras dalis, todėl nėra tikimybės, kad ligoniukai užsikrės kitomis infekcijomis.
Skyriuje įrengti trys apžiūros kabinetai, dvi stebėjimo palatos, echoskopijos ir procedūrų kabinetai. Visose palatose įrengti dušai, kriauklės, klozetai. Jose ligoniukai praleidžia nuo 4 iki 24 val., kol atliekami tyrimai, apžiūros ir nusprendžiama, kokį gydymą – ambulatorinį ar stacionarinį – skirti. Skyrius aprūpintas patrauklaus dizaino baldais, sienas puošia spalvingi piešiniai, kabinetai irgi turi daug vaiko akiai mielų akcentų. Intensyvios terapijos postas įkurtas atskirose, anksčiau rekonstruotose patalpose.
 
Kaip sakė Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius, mažieji pacientai dabar priimami ne tik jaukiose ir estetiškai apipavidalintose patalpose, bet ir gali būti saugūs dėl kitų infekcijų.
„Vaikai, kuriems įtariama žarnyno infekcija, priimami atskirai nuo tų, kurie atvyksta dėl kitų ligų. Į izoliuotą nuo kitų patalpų boksą su atskiru įėjimu vežami lakiųjų pavojingųjų infekcijų (meningokoko, vėjaraupių) simptomų turintys mažyliai. Taigi dabar skyrius padalytas į tris erdves“, – pasakojo vedėjas.

Anksčiau pacientai buvo priimami bendrose su suaugusiais patalpose. Įrengus atskiras patalpas daugiau vietos yra ir suaugusiems. Per metus su įvairiais negalavimais į Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyrių atvyksta apie 7 tūkst. ligonių, stacionarizuojama iki 4,5 tūkst. mažųjų pacientų.



 
Interviu
Pacientų srautas didžiausias vakarais ir švenčių dienomis
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius sako, kad teikdama daugiau stebėjimo paslaugų gydymo įstaiga žengia vakarietiškos medicinos keliu.
 
- Jei neklystu, Kauno klinikinėje ligoninėje Vaikų skyrius su stipriu infekcinių ligų profiliu veikia jau tris dešimtmečius. Ar skyrius labai pasikeitė per šį laikotarpį?
- Iš tiesų, Vaikų skubios pagalbos priėmimo skyrius Kauno klinikinėje ligoninėje veikia jau daugiau nei trisdešimt metų.
Tiesa, šiandien esame mažesni. Bet tuomet buvome bene vienintelė ligoninė su tokia vaikų infekcinių ligų izoliacija. Anksčiau visos paslaugos buvo teikiamos šešiuose ligoninės aukštuose, dabar – keturiuose. Seniau buvo kur kas daugiau infekcinių ligų, dabar, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, daugelio jų nebeturime. Be to, dabar daugelis infekcinių ligų gydomos pirminėje grandyje, tiksliau, net ir pas mus besikreipiančius pacientus siunčiame į pirminės sveikatos priežiūros centrą, žinoma, priklausomai nuo ligos.
 
- Kiek mažųjų pacientų per parą priima šis skyrius?
- Kadangi vaikų infekcinės ligos sudaro maždaug šešiasdešimt – septyniasdešimt procentų visų ligų, ir didžiąją dalį jomis susirgusių vaikų atveža pas mus, pacientų skaičius svyruoja nuo dvidešimties iki penkiasdešimties per parą. Jei atvažiuoja dvidešimt, diena, galima sakyti, rami, nes per valandą tenka po vieną pacientą. Tačiau šaltuoju metų sezonu, kai prasideda ir viršutinių takų infekcinių ligų sezonas, skaičiai šokteli ir iki penkiasdešimties. Tuomet medikams tenka labai didelis krūvis, nes postas – tik vienas. Tenka suktis kaip bitutėms. Didžiausias pacientų srautas būna darbo dienomis į pavakarę, kai nebedirba poliklinikos, ir švenčių dienomis. Tuomet visi laukiamieji būna pilni. Pasitaiko atvejų, kad susipykę mažųjų pacientų tėvai vieni kitiems net ir policiją iškviečia.
 
- Kiek žinau, jūsų Vaikų skyrius – antras pagal dydį po Kauno klinikų. Kokiais sveikatos negalavimais besiskundžiantys vaikai dažniausiai į jį atvežami?
- Kadangi neturime vaikų chirurgijos, nudegimų, traumatologijos, neurochirurgijos, daugiausiai sulaukiame infekcinėmis ligomis – meningitu, gerklės, plaučių ar bronchų uždegimu, žarnyno ar inkstų infekcijomis – sergančių, karščiuojančių pacientų. Priėmimo skyriuje turime keturias stebėjimo palatas, jei yra poreikis, pacientas stacionarizuojamas ir perkeliamas į kitus skyrius. Taip pat turime ir intensyviąją terapiją.
 
- Atidarėte naujai suremontuotą skyrių. Kiek užtruko darbai ir, žinoma, kiek tokios investicijos kainavo?
- Suremontuota Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus dalis. Prieš aštuonerius metus renovuotas Intensyvios terapijos skyrius, o priėmimas buvo likęs. Darbai gal būtų trukę kur kas trumpiau, bet, prasidėjus reformoms ir reorganizacijoms, juos teko pristabdyti. Šiam projektui buvo skirta apie tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių eurų. Pusę sumos skyrė Sveikatos apsaugos ministerija, kitą dalį investavo ligoninė. Žinote, kai remontuojamas senas pastatas, pajudinus vieną ar kitą galą išlenda daug nenumatytų, bet būtinai renovuotinų dalykų. Ir šį kartą pradėjus rekonstrukciją paaiškėjo, jog komunikacijos yra pasenusios. Jų keitimas projekte nebuvo numatytas.
 


- Kaip dabar pasikeitė sąlygos pacientams?
- Sąlygos, galima sakyti, pasikeitė kardinaliai. Išskirtinis bruožas tas, kad yra du laukiamieji – vienas skirtas viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems pacientams, kitas – susirgusiems žarnyno infekcijomis. Taip pat yra ir atskira palata-laukiamasis pacientams, sergantiems lakiosiomis infekcijomis. Visos patalpos turi atskirus įėjimus, ant kurių aiškiai nurodoma, kur, dėl kokio negalavimo kreiptis. Turėdami keturias stebėjimo palatas mažiau pacientų stacionarizuosime. Žodžiu, taupysime valstybės lėšas ir tai bus kur kas patogiau tėvams. Nereikės kartu su vaiku gultis į ligoninę, atitrūkti nuo namų. Taigi, einame vakarietiškos medicinos keliu.

 
- Užsiminėte, kad yra atskira patalpa pacientams, sergantiems lakiosiomis infekcijomis. Kokios tai ligos? 
- Lakiosios infekcijos yra tos, kuriomis labai greitai užsikrečiama, kurios plinta oro lašeliniu būdu. Pavyzdžiui, vėjaraupiai, tymai, skarlatina, meningokokas, kurio pastaruoju metu visi labai bijo. Tai tokie atvejai, kuomet pacientus turime skubiai maždaug dviems paroms izoliuoti. Tarkim, vėjaraupiai, jei jais sergantis pacientas patenka į bendrą priėmimą, liga užsikrečia netoliese buvę žmonės. Iki rekonstrukcijos turėjome tik du atskirus boksus, pro kuriuos patekdavo pacientai, arba per bendrąjį priėmimą. Tai buvo gana nepatogu ne tiek dėl darbo organizavimo, kiek labiau dėl galimybių užkirsti kelią infekcijoms. Galima sakyti, jog šis modelis yra kur kas pažangesnis.
 
- Ar užsienio šalyse taip pat veikia tokie modeliai?
- Reiktų pradėti turbūt nuo to, kad daugelyje užsienio šalių tokių infekcinių ligoninių praktiškai nėra. Kelios yra likusios galbūt tik skandinavų šalyse. Kodėl? Nes, kaip ir minėjau, pasikeitus gyvenimo būdui infekcinių ligų mastai sumažėjo. Tačiau dabar, prasidėjus migracijai, vėl kyla šių ligų problema. Be to, vis pasitaiko atvejų, kai nustatome tokias ligas, kurių anksčiau nė neturėjome. Turbūt pamenate, koks ažiotažas kilo dėl Ebolos viruso. Dar nuo sovietinių laikų vadovėliuose buvo aprašomos penkios pagrindinės ir pavojingiausios karštinės, kurios reikalauja ypatingo dėmesio, nes bet koks kontaktas su jomis sergančiu žmogumi yra itin pavojingas. Juk matėte, kaip greitai Ebolos virusas iš Afrikos pasiekė Ispaniją ir net Ameriką.
 
Šiandien Rytų šalyse – Korėjoje, Kinijoje – kyla stiprus paukščių gripo protrūkis, kuris pavojingas ir žmonėms. Maža to, jis, žmonėms vis daugiau keliaujant, taip pat plinta greitai. Taigi mūsų praktikoje pasitaiko nedažnų, bet pavojingų ligų.
Visos palatos pas mus yra paruoštos pavojingoms ir greitai plintančioms infekcijoms. Tarkim, jei atvyktų pacientas, užsikrėtęs Ebolos virusu, iš karto būtų izoliuojamas, kaip ir ligoninės darbuotojai, kurie jį priėmė, o kitiems skyriams automatiškai būtų įjungta kita oro cirkuliavimo sistema.
 
- Ar yra tekę darbo praktikoje susidurti su tokiomis pavojingomis ar net neaiškiomis infekcijomis?

- Kadangi į užsienio šalis gerokai dažniau keliaujama su vaikais, esame turėję keletą neuroinfekcijų, encefalitų. Tiesa, dažniau po tokių kelionių vaikai grįžta užsikrėtę žarnyno infekcijomis, kurių klinika šiek tiek kitokia – skiriasi karščiavimas, šaltkrėčiai, viduriavimo periodas, skausmai kitokie.
 

- Ar tokiems atvejams esate pasiruošę, tiksliau, kaip mėgstame dažnai palyginti, ar gydymo galimybės pas mus ir svetur panašios?
- Galiu nuraminti pacientus ar, tiksliau, jų tėvus, kad gydymo galimybės tiek pas mus, tiek ir užsienyje yra vienodos. Skyriaus medikai kelia kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Keičiamės informacija, tampriai bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kolegomis. Ir ne tik keldami kvalifikaciją, bet ir dalindamiesi pacientus. Pamenu dar rezidentūros studijų metu, kuomet dirbau Kauno klinikose, infekcinėmis ligomis susirgusius vaikus, pavyzdžiui, jei įtardavome meningitą, iš karto perkeldavome į šią ligoninę. Tas pats ir su žarnyno infekcijomis, vėjaraupiais. Toks pasidalinimas išliko ir šiandien.
Prieš kelerius metus, kai buvo virusinių meningitų protrūkis, keturi penktadaliai pacientų buvo gydomi būtent čia, o klinikose liko tik nedidelė dalis. Mano nuomone, toks pasidalinimas naudingas tiek pacientams, tiek ir pačioms gydymo įstaigoms. Tarpusavyje nekonkuruojame ir kiekvienas tiksliai žinome savo funkcijas.

 
Komentarai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas:

- Kolegos, dirbantys Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriuje, yra labai svarbi vaikų skubios pagalbos struktūros dalis ir, be jokios abejonės, mūsų pagalbininkai. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos misija yra koncentruotis į vaikų traumatizmą, sunkias traumas, retas, lėtines ligas, kritines būkles. Su kolegomis iš Kauno klinikinės ligoninės puikai bendradarbiaujame ne vienerius metus ir dalį pacientų, kai nereikalinga universitetinės ligoninės gydytojų pagalba, siunčiame būtent į šią ligoninę.
 
Lyginant sąlygas, kokios buvo ir kokios yra dabar, jos skiriasi kaip diena ir naktis. Ramia sąžine galiu rekomenduoti šį skyrių, o už čia dirbančius kolegas galiu guldyti galvą. Juolab kad dalis jų dirba ir Kauno klinikose. Dabar čia sąlygos puikios – turėtum būti aklas, kad to nepastebėtumei. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir personalas. Turime taikyti bendrą strategiją, gydymo taktiką, algoritmus. Todėl ir atidarymo šventėje kolegoms padovanojau urgentinių būklių rekomendacijų knygelę. Nors neabejoju, kad kolegos ją turi ir seniai ja vadovaujasi. Man, kaip universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovui, svarbu, kad galėtume atlikti pagrindinę misiją, tai yra koncentruotis į jau anksčiau minėtas sritis. Šioje vietoje matau klinikinės ligoninės kolegų pagalbą sprendžiant smulkesnes pediatrines problemas.

 
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė:

- Vaikų ligų stacionaro pacientų skaičius labai priklauso nuo metų laiko. Tarkim, šiuo metu, kai vyrauja viršutinių kvėpavimo takų ligos, ypač prasidėjus gripo sezonui, kasdien stacionarizuojama nuo aštuonių iki šešiolikos vaikų. Tiesa, iki priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus atidarymo praėjusią savaitę stacionarizuojamų pacientų skaičius buvo kur kas didesnis. Kodėl? Nes dažnai, net jei ligos eiga lengvesnė, vaikutį reikėdavo guldyti į ligoninę parai ir po to išrašyti.
 
Dabar, kai priėmimo skyriuje yra įrengtos stebėjimo palatos, šį krūvį perima šio skyriaus medikai, o mes koncentruojamės į tuos pacientus, kurių ligos eiga sunki. Be to, ir tėvai džiaugiasi, kad vaiko nereikia guldyti į ligoninę, nes tai sukelia papildomą stresą. Jei vaikas praleidžia parą stebėjimo palatoje, tačiau jo būklė nepagerėja ar reikalingi išsamesni tyrimai arba gydymas, pacientas stacionarizuojamas, tačiau jam jau būna atlikti visi reikiami tyrimai, jų kartoti nebereikia, tad nedelsiant pradedamas gydymas. Labai džiaugiuosi, kad duris atvėrė naujas ir modernus priėmimo skyrius, kuris mums iš tiesų labai gelbėja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris