Jurbarko ligoninės sėkmės paslaptis – užsispyrimas ir jauni specialistai

Ana Daukševič
2015-01-30
„Rajonų ligoninės turi geras ateities perspektyvas, jei tik bendradarbiaus su savivaldybėmis, pritrauks jaunų specialistų. Mes stengiamės sukurti darbo vietas, kur gydytojai galėtų tobulėti ir norėtų pasilikti“, - sako Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys.
Jurbarko ligoninės sėkmės paslaptis – užsispyrimas ir jauni specialistai
Jurbarko ligoninės chirurgai Mindaugas Eigėlis (kairėje) ir Vytautas Pėčelis (dešinėje) siekia ne tik patys tobulėti, bet ir pacientams nori suteikti geriausią gydymą. Medikai pradėjo taikyti laporaskopines operacijas, kurios anksčiau Jurbarke nebuvo atliekamos.

Pavyko sutaupyti

Maždaug prieš šešerius metus netrūko abejojančių, kad Jurbarko ligoninei pavyks išbristi iš skolų, augančių problemų. Tačiau dabar akivaizdu, jog didelis darbas, užsispyrimas ir pirmiausia – begalinis noras duoda neįtikėtinų rezultatų. Kaip gi vyko šis procesas? „Nemeluosiu, baimių, jog mums gali ir nepavykti „pastatyti ligoninės ant kojų“, buvo. Juolab kad tada dėl skolų netgi užblokuotos gydymo įstaigos sąskaitos. Sklandė kalbos, kad ligoninė bus uždaryta, nes esą nereikalinga. Tačiau po truputį atsigavome, priėmėme į darbą naujų specialistų, ieškojome galimybių taupyti. Atsisakėme dalies pastatų, Mikrobiologinės laboratorijos, nes ji dirbo nuostolingai. Pertvarkėme ir administraciją, pradėjome taupymo programą. Kalbėjome su kolektyvu, kuris savo noru sutiko laikinai susimažinti atlyginimus. Dabar jie yra atkurti, o mes lipame iš skolų. Apie trisdešimt tūkstančių eurų (maždaug 100 tūkst. Lt) per metus sutaupėme atsisakę deguonies pirkimo. Įsigijome įrenginį ir dabar mūsų išlaidos deguoniui siekia vos kelis tūkstančius“, - sako ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys (nuotr.). Tačiau tai ne pabaiga.
Pasinaudodama Valstybės investicijų, ES struktūrinių fondų lėšomis Jurbarko ligoninė ir toliau stengiasi efektyvinti veiklą. Pradėti pastatų apšiltinimo darbai, kurie leis sutaupyti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. „Ligoninės pastato apšiltinimo darbai prasidėjo pernai. Viso projekto suma yra 1,36 milijonų eurų (4,7 mln. Lt) Kol kas dar neaišku, kada mus pasieks visi pinigai. Pagrindinis tikslas – renovuoti pastatą. Jau dabar yra pakeisti stogai, langai, durys, apšiltinta pastato šiaurinė pusė. Šiemet esame suplanavę apšildyti likusią pastato dalį. Kitų metų planuose – įstiklinti balkonus, keisti vamzdynus, elektros instaliaciją“, - darbus vardina vyriausiojo gydytojo pavaduotojas administracijos-ūkio reikalams Audrius Stoškus.Taip pat mąstome apie slaugos ir palaikomojo gydymo pastato rekonstrukciją. Pasinaudoję Europos Sąjungos lėšomis, jau atlikome pastato renovaciją iš vidaus. Turiu pripažinti, kad anksčiau jis atrodė tikrai blogai – palatos didžiulės, plytelės nutrupėjusios. Praktiškai nebuvo kur išmaudyti pacientų. Dabar gi turime viską, ko reikia. Tačiau būtina atlikti pastato renovaciją iš išorės – pirmiausia pakeisti stogą. Projektas jau ruošiamas. Be to, reikia sutvarkyti ir ligoninės aplinką. Turime minčių pasinaudoti ES lėšomis stovėjimo aikštelių įrengimui“, - priduria ir A.Šlekys.
 

Padeda savivaldybė
Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas neslepia, jog ligoninė tampa vis gražesnė, modernesnė ne tik jo, bet ir savivaldybės administracijos pagalba. Pirmiausia ji padengė dalį susikaupusios gydymo įstaigos skolos už šildymą. „Savivaldybė, ir pirmiausia meras, suvokia, kad jie yra ligoninės steigėjai, todėl turi priimti dalį atsakomybės už įstaigos veiklą. Be savivaldybių pagalbos ligoninės negali išgyventi“, - teigia A.Šlekys. Vien per pastaruosius dvejus metus savivaldybė rado galimybę įstaigai skirti 300 tūkst. litų, taip prisidėdama prie ligoninės renovacijos. „Praėjusiais metais apie 300 tūkst. eurų gavome iš Valstybės investicijų fondo, o 60 tūkst. eurų – iš savivaldybės. Šiais metais iš Valstybės investicijų fondo mus pasieks maždaug 203 tūkst. eurų, iš savivaldybės - 40. Dabar iškilo problema dėl naujos aparatūros – chirurginės lempos, kuri nebeatitinka reikalavimų, papildomo anestezijos aparato. Savivaldybė tai puikiai supranta ir mums padeda. Pirmiausia yra suvokimas, kad viso to reikia Jurbarko gyventojams. Juk apsilankymų mūsų ligoninėje skaičius yra didelis, - sako vyriausiasis gydytojas. – Miesto meras Ričardas Juška labai daug nuveikė, kad ne tik gydymo įstaiga, bet ir pats Jurbarkas būtų patrauklus jauniems specialistams. Turime įrengtus dviračių takus, sutvarkytos upelių pakrantės, nuolat gražinamas miestas. Nestinga ir pramogų – sporto, šokių, muzikos kolektyvų. Savivaldybė, pasinaudodama Europos Sąjungos struktūriniais fondais, investuoja į miesto infrastruktūrą, aplinką.“
 
Pritraukė jaunų specialistų
Per pastaruosius porą metų Jurbarko ligoninės kolektyvas pasipildė jaunais specialistais. Gydymo įstaigoje įsidarbino du nauji chirurgai, gastroenterologė, LOR gydytoja, traumatologė, terapeutė. Kaip gi įstaigos administracijai pavyko juos „prisivilioti“? Juk neretai skundžiamasi, esą jaunieji medikai nenori vykti į rajonus. „Gal patraukėme juos savo charizma“, - juokiasi A.Šlekys. Tačiau tuoj pat surimtėja: „Čia mums taip pat padeda savivaldybė. Šiuo metu kaip tik vienam specialistui planuojama suteikti butą, kad galėtų apsigyventi čia pat. Mes gi savo ruožtu tiesiog stengiamės sudaryti sąlygas tobulėti. Kuomet priėmėme naują terapeutę, norėjome praplėsti jos darbo galimybes, todėl išsiuntėme ją papildomai mokytis echoskopuoti. Taip suteikėme ir jai galimybę daugiau užsidirbti. Apmokame kursus ir kitiems specialistams. Antra vertus, leidžiame diegti tai, ką jie išmoko kitose gydymo įstaigose. Nuperkame būtiną aparatūrą. Be abejo, negalima sakyti, kad mums pavyksta išvengti problemų, bet stengiamės jas išspręsti taikiai, nekonfliktuodami. Galbūt padeda ir mano, kaip psichiatro, gebėjimai. Į žmones žiūriu lanksčiai. Jei kuriam nors kolektyvo nariui ko nors reikia, išklausau, stengiuosi padėti, rasti kompromisą. Jaunų specialistų ieškosime ir toliau. Ne paslaptis, kad nemaža dalis dirbančių gydytojų – vyresnio amžiaus, todėl anksčiau ar vėliau turėsime jiems ieškoti pamainos.“
 
Gali tobulėti
Vyriausiasis gydytojas pirmiausia man pasiūlė atvykti į Jurbarką budėti. Atvažiavau, pasižiūrėjau, jog darbo sąlygos niekuo nenusileidžia didmiesčiuose suteikiamoms. Atvirkščiai – kartais netgi geresnės. Kolektyvas geras, o pacientų - kiek mažiau, todėl galime jiems skirti daugiau laiko. Ko reikia jauniems specialistams? Galimybių dirbti. Nenorime sėdėti surištomis rankomis. Jaučiu, kad atvykęs čia jau patobulėjau. Pradėjome taikyti laparoskopiją operuodami išvaržas, opas“, - teigia  prie Jurbarko ligoninės kolektyvo prisijungęs chirurgas Vytautas Pėčelis. Antrina jam ir už chirurgijos darbo organizavimą gydymo įstaigoje atsakingas chirurgas Mindaugas Eigėlis: „Pasirinkti Jurbarką man buvo gana lengva, esu iš čia kilęs. Nutarėme su žmona, jog didmiestis - ne mums, o Jurbarko ligoninėje tikrai yra ką veikti. Didžiosiose ligoninėse negreit gausi galimybę atlikti operacijas, kurias moki daryti. Jaunam žmogui tobulėti geresnės galimybės yra mažesnėse gydymo įstaigose. Be abejo, tam reikalinga komanda. Daug kas priklauso ir nuo ligoninės administracijos. Ji mums suteikia visas sąlygas, todėl sugebėjome sutrumpinti lovadienių skaičių, priimti daugiau pacientų.“
O kodėl gi jaunieji gydytojai nepanoro traukti į užsienį? „Tiesa, kad nemažai jaunų specialistų išvažiuoja svetur, tačiau neretai nutylima, kad didelė dalis jų sugrįžta. Niekas ten mūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Gali nuvažiuoti stažuotės, tau parodys, kas ir kaip daroma, tačiau pačiam atlikti operacijos neleis“, - atsako V.Pėčelis. Savo ruožtu Operacinės intensyvios terapijos – reanimacijos skyriaus vedėja Eglė Eigėlienė tikina, jog darbo sąlygos Jurbarko ligoninėje - geros, todėl traukti nei į didmiestį, nei į užsienį nenorinti: „Mūsų ligoninėje yra moderni įranga - nuo bronchoskopo iki elektrostimuliatorių. Suteiktos visos galimybės, tereikia tik noro dirbti, tobulėti. Be abejo, vienas lauke – ne karys. Tačiau mes subūrėme gerą komandą, kurios nariai padeda vieni kitiems.“
 
Rajonų ligoninės reikalingos
Sveikatos politikai ne kartą kėlė klausimą, kaip reorganizuoti visą sistemą, kad pacientams būtų teikiamas kokybiškas gydymas, tačiau kartu būtų taupomos valstybės lėšos. Taigi, ar reikalingos Lietuvoje rajonų gydymo įstaigos ir kaip jos turėtų atrodyti? „Rajonų ligoninės turi perspektyvą. Neabejoju, kad ateityje jos bus ne mažiau reikalingos. Aišku, tai priklauso ir nuo gydymo įstaigų išsidėstymo – kuo jos yra arčiau didesnių miestų, tuo daugiau galimybių sunykti. Tačiau Jurbarko ligoninė nuo Tauragės yra nutolusi per keturiasdešimt kilometrų, nuo Kauno – apie šimtą. Tai jau yra problema. Sutinku, kad Jurbarke negali būti visi įmanomi skyriai, tarkime, Akušerijos. Taip, jos gali ir nebūti, nes gimstamumas nėra didelis, o jos išlaikymas brangus. Be to, gimdymų mažai ir specialistai neteks kvalifikacijos, jeigu priims vieną gimdymą per dvi savaites. Tačiau palikti Chirurgijos skyrių būtina. Tai tokia sritis, kuri reikalinga nuolatos. Jeigu paliksime tik dienos chirurgijos operacijas, nieko neliks. Nė vienas chirurgas nenorės atlikti tik nesudėtingas intervencijas. Specialistams reikia duoti kuo didesnę laisvę. Jauni žmonės turi žinių, užsidegimo, ne tik nori judėti į priekį patys, bet ir stengiasi, kad ligoninėje būtų atliekamos modernios operacijos. Mūsų jaunimas atlieka daug laparoskopijų, kurios nedaromos kitose greta esančiose ligoninėse“, - teigia vyriausiasis gydytojas A.Šlekys.

 
 
Mini interviu
Apie savivaldybės galimybes prisidėti prie jai priklausančių gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybės gerinimo kalbame su Jurbarko rajono savivaldybės meru Ričardu Juška. 

- Jurbarko savivaldybė nemažai prisidėjo ne tik apmokėdama dalį ligoninės skolų, bet ir toliau ieškodama būdų, kaip pritraukti jaunus specialistus. Iš kur toks „užsidegimas“?

- Jis, ko gero, yra natūralus, nes visą gyvenimą praleidau šiame mieste. Svarbiausia, kad dabar apie Jurbarko ligoninę gerai atsiliepia ne tik ten dirbantys medikai, bet ir pacientai. Pavyko sustiprinti Chirurgijos skyrių jaunais ir gabiais medikais. Mano žiniomis, be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mūsų chirurgai vieninteliai atlieka laparoskopines operacijas. Ne viena savivaldybė skundžiasi, kad negali pritraukti jaunų specialistų į gydymo įstaigas, bet mums pavyko. Dabar ieškome vienam chirurgui tarnybinio buto, nes siekiame, kad jis ir toliau liktų Jurbarke. Visa tai darome pirmiausia dėl rajono gyventojų, nes jiems turi būti užtikrinta kokybiška sveikatos apsauga. 
Medikų klausiame, kuo dar savivaldybė gali padėti. Jie mums atsiuntė sąmatą, reikia 55  tūkstančių eurų operacinės lempoms keisti. Vasario mėnesį svarstysime biudžetą ir ieškosime būdų skirti bent pusę reikiamos sumos. Anesteziologams reikia rezervinių aparatų, kad ateityje nekiltų problemų, o esant reikalui būtų galimybė operuoti du pacientus iš karto.

Kuomet tapote meru, ligoninės padėtis buvo toli gražu ne pati geriausia. Kokius sunkumus teko įveikti?
- Prieš šešerius metus tapęs meru pamačiau, jog Jurbarko ligoninės padėtis labai bloga. Todėl nenuostabu, kad vienu prioritetų tapo gydymo įstaigos išsaugojimas. Teko priimti nemažai skaudžių sprendimų. Pirmiausia – sudarėme taupymo planus. Lankiausi ministerijoje, ligonių kasose, svarstėme, kuo gali prisidėti savivaldybė. Iš biudžeto taip pat skyrėme lėšų ligoninės įsiskolinimams mažinti. Tačiau ne viskas vyko taip sklandžiai, kaip norėjome. Nuvykę pas tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką, sužinojome, kad Jurbarkui anksčiau numatyti beveik penki milijonai litų valstybės investicijų nebus skirti. Tačiau ir tai dar ne viskas. Kaip tik tuo metu buvo uždarytas ligoninės Akušerijos skyrius, buvo numatytas Chirurgijos skyriaus uždarymas. Tačiau po kurio laiko sugebėjome įtikinti ministeriją ir šį skyrių išsaugoti. Be to, ministerijos vadovybė pamatė, kad rūpinamės ligoninės ateitimi, taupome ir nusprendė skirti minėtus beveik penkis milijonus litų.

 - Tenka pripažinti, jog nuveikta daug. Tačiau sustoti, ko gero, neketinate?
- Su Jurbarko ligoninės vyriausiuoju gydytoju jau buvome ir pas naująją sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę. Išsakėme priežastis, kas vis dar kelia problemų gydymo įstaigai. Ligoninė šiuo metu priklauso Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, o pacientus siunčiame neretai į Kauną, nes jis yra daug arčiau. Paslaugos pacientams yra suteikiamos, bet dėl to auga mūsų įsiskolinimai. Ministrė mus patikino, kad pinigai eis paskui pacientą. Negalime leisti, kad dėl finansavimo sistemos netobulumo mūsų gyventojams tektų važiuoti dvigubai toliau, į Klaipėdą.
Problemų vis dar kelia ir šildymo išlaidos. Augant šilumos kainai, pagrindiniai kreditoriniai įsiskolinimai susidarė šilumos tinklams. Tačiau su jų vadovybe susitarėme atidėti mokėjimus. Daug viliamės iš pastatų renovacijos ir tikimės, kad jau kitais metais mūsų šildymo išlaidos mažės apie 40 procentų. Turėsime visiškai energetiškai modernizuotus pastatus. Pakeistas ir stogas, langai, todėl pacientams tapo patogiau, šilčiau. Tokie veiksmai nuteikia optimistiškai.
Esu įsitikinęs, kad savivaldybės administracija privalo padėti jai pavaldžioms gydymo įstaigoms. Reikia dirbti kartu su ligoninėmis, poliklinikomis, kontroliuoti situaciją, spręsti problemas, tada galima tikėtis gero rezultato.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris